Paulius Tumosa :: www.PauliusTumosa.lt

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

ELEKTRONINIO BILIETO „STUBURAS“ NET NEBUVO PRADĖTAS KURTI!


2008 m. turėjo pradėti veikti elektroninio bilieto sistema trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Kaunas jau gali pasidžiaugti šia patogia sistema, tačiau vilniečiams tai atrodo amžiaus projektas. Galbūt panašus į miesto stadioną...

Troleibusuose ir autobusuose jau seniai įmontuoti elektroniniai komposteriai, tačiau jie rodo tik stotelių pavadinimus. Švieslentės su informacija, kada atvyks viešojo transporto priemonė į stotelę nukabinta. Dėl atšiaurių Lietuvos orų jie buvo išmontuoti prieš metus.

Dabar gelbėti projektą buvo patikėta Kauno bendrovei „Empirija“, kuri el. bilieto sistemą jau įdiegė Kaune. Tam skirta papildomi beveik pusę mln. litų.
Anksčiau šį daugiau nei 20 mln. litų kainavusį projektą vykdė Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau nuo š.m. spalio jį patikėjo savivaldybės įmonei „Susisiekimo Paslaugos“.

Įmonės projektų vadovas Mindaugas Žironas tikino, kad el. bilieto paslaugos „stuburo“ Vilniaus miesto savivaldybė net nebuvo pradėjusi kurti! T.y., komposteriai, švieslentės, serveriai ir kita techninė įranga buvo nupirkta, tačiau, kad ji veiktų nebuvo padaryta beveik nieko. M. Žironas sakė: „Nebuvo kuriama tą įrangą valdanti el. bilieto informacinė sistema. Tai tarsi orkestras be dirigento. Programinė įranga yra visos el. bilieto paslaugos stuburas. Visos šios kalbos, kad niekas nejuda, nes ir negalėjo judėti, kadangi nebuvo kurta el. bilieto sistema – svarbiausia el. bilieto paslaugos dalis“.


Miesto mero pavaduotojas Romas Adomavičius entuziazmu netryško prieš maždaug pusmetį: „Baigtas diegimas troleibusų parke, dar diegiama autobusų parke. Vėliau savo darbus turės pradėti ‚Susisiekimo Paslaugos‘. Jei 2010 m. gale viskas pradės veikti, tada bus labai gerai“.

Vilniaus miesto savivaldybė davė sunkią užduotį „Susisiekimo Paslaugos“ darbuotojams – „išgelbėti“ sistemą kuo greičiau. Dabar “Susisiekimo Paslaugus” bando iki Naujųjų metų suspėti paleisti el. bilieto veikimą, kad juo būtų galima atsiskaityti už kelionę viešuoju transportu. O kiti darbai bus daromi toliau – iki pavasario.

Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius Viktoras Sirvydis sakė, kad „Susisiekimo Paslaugoms“ davė terminą projektą paleisti iki metų pabaigos. „Jei iki Naujųjų el. bilietas neveiks, pradėsime Europos Sąjungos lėšų susigrąžinimą“, - tikino V. Sirvydis. Tai reiškia, kad vilniečių pinigais bus mokoma už savivaldybės klaidas. Tačiau V. Sirvydis pabrėžė, jog projektas pradėjo judėti ir gali būti, kad bus spėta paleisti el. bilietą.

Iš viso projektas kainavo apie 20 mln. litų. 70% sumos finansavo Europos Sąjungos struktūrinis fondas. Tačiau šios sumos nepakako. Elektroninio bilieto projektui įgyvendinti Vilniaus savivaldybė skyrė dar 1 mln. litų, už kuriuos įdiegtas papildomas trūkstamas įrangos kiekis.

Paulius Tumosa ©

2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis

KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PAŽEIDĖJAI JAUČIASI REKETUOJAMI. PART II


2010 m. gegužę rašiau, kad pažeidę automobilių statymo taisykles vilniečiai (tikiu ir kitų miestų gyventojai) jaučiasi reketuojami SĮ "Susisiekimo Paslaugos" darbuotojų ir juos lydinčių policininkų. Nors po straipsnio, kurį išspausdino kone pagrindiniai šalies interneto portalai, tačiau situacija praėjus daugiau nei pusmečiui visiškai nepasikeitė.

Štai neseniai teko matyti prie Seimo tokį incidentą: Gynėjų g. vidury baltos dienos stovi "Susisiekimo Paslaugų" automobilis #ANZ 597. Šalia - kitas automobilis su užblokuotais ratais. Jokio raštelio nėra. Policininkas kartu su "Susisiekimo Paslaugų" darbuotoju rūko (cigaretę pastarasis meta ant žemės). Taip lūkuriuoja 20 min. Vėliau policininkas nueina į "Susisiekimo Paslaugų" automobilį. Sėdi. Prieinu aš, prisistatau ir paklausiu, kodėl nieko nedarote su šiuo automobiliu? Kodėl nerašote raudonojo baudos lapelio? Policininkas paima protokolus, tušinuką ir sako man: "Štai, ką tik pradėjau rašyti. Nespėju". Melas. Akivaizdus melas! Jei ne aš, tai jis nebūtų rašęs.

Po to "Susisiekimo Paslaugų" darbuotojas skuba užblokuoti visus pažeidėjus. Kodėl jis tai nedarė vos tik atvykęs? Kodėl lūkuriavo, vaikščiojo ir sėdėjo automobilyje? Prašomas prisistatyti pareigūnas atsisakė tai padaryti. Užsidarė langą. Lyg pats pripažindamas, kad laukia pažeidėjo, kad paimtų kyšį. Jo veide aiškiai buvo matyti pamišimas, išraudonavo.

Kiek dar tokių pareigūnų, imančių kyšius, galima tik įsivaizduoti. Vieša paslaptis, tačiau su tuo niekas nekovoja.

"Susisiekimo Paslaugų" miesto eismo departamento vadovė Daiva Kaminskaitė mane tikino, kad pati labai norėtų, jog būtų pakeista baudos skyrimo tvarka. Jos manymu Lietuvoje reiketų įdiegti Vakaruose esančią tvarką, kai atvykęs policininkas nufotografuoja pažeidėja ir išvyksta. Žinoma, ir tada pareigūnas gali laukti pažeidėjo, kad nebūtų fotografuojamas, tačiau galbūt tokių valstybės tarnyboje dirbančių nusikaltėlių jau būtų mažiau.

D. Kaminskaitė man teigė: "Kodėl situacija nesikeičia?, turbūt būtų galima atsakyti ir taip – kol bus nesąžiningų vairuotojų, tol bus ir nesąžiningų pareigūnų. SĮ 'Susisiekimo paslaugos' darbuotojas atlieka techninį darbą, o sprendimo priėmimo, dokumentų įforminimo teisę įstatymų nustatyta tvarka turi tik policijos pareigūnas, nešantis atsakomybę už teisingą įforminimą".

"Kitose šalyse automobilių statymo tvarkos pažeidimai fiksuojami kitais būdais – daugelyje šalių nenaudojamas ir fotografavimas, tiesiog pareigūnas, užfiksavęs pažeidimą, pažeidimo vietoje surašo 'baudos kvitą' ir palieka jį už automobilio valytuvo, o jį radęs vairuotojas privalo nedelsiant sumokėti nurodyto dydžio baudą. Tačiau šiose šalyse tai yra reglamentuota šių šalių įstatymuose, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys atsakomybę už automobilių statymo tvarkos pažeidimų padarymą, numato automobilių važiuoklių blokavimą. Situacija išties pasikeistų, jei būtų pakeisti atitinkami teisės aktai, pradedant Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kurio pakeitimo projektai atitinkamoms institucijoms teikiami eilę metų, tačiau taip ir nepriimami dėl nesuprantamų priežasčių".

Beje, gegužės 29 d. straipsnyje "KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PAŽEIDĖJAI JAUČIASI REKETUOJAMI" minėtas "Susisiekimo Paslaugų" darbuotojas nebedirba iškart po straipsnio internete atlikus patikrinimą.

Šį kartą policininkas išsisuko. Nėra įrodymų.... Gaila, kad tuomet nebuvau pasiėmęs savo darbo priemonių - fotoaparatu su HDTV kamera. Policijos komisaras Ramūnas Matonis skėsčioja rankomis: "Pareigūnai tai neigia, o kažkokių konkrečių faktų nėra.
Viena pusė sako vieną, kita - kitą. Kitų įrodymų mes neturime".

"Policijos vadovybė atkreipia dėmesį, kad norint visiškai sutvarkyti šią sritį, būtina keisti teisės aktus, kurie leistų už tokį pažeidima automatioškai bausti teransporto priemonės savininką (nufotogrfavus automobilį, savininkui būtų išsiųstas pranešimas apie paskirtą baudą). Tokie policijos siūlymai jau seniai yra pateikti Vidaus reikalų ministerijai", - toliau tikina R. Matonis. Ar teisės aktai turėtų tarnauti piliečiui, ar mes - teisės aktams. Panašu, kad antrasis variantas Lietuvoje. Pakeisti teisės aktus mūsų šalyje tai milžiniškas darbas. Pasakius "reikėtų pakeisti teisės aktus" atrodo lyg tai yra išsisukinėjimas, tingėjimas net, kažkas neįmanomo.

Vilniaus policijos vadovybė lapkritį susitiko su SĮ “Susisiekimo Paslaugos” vadovais ir aptarė galimybę pereiti prie pažeidėjų fotografavimo, atsisakant blokavimo. Jau artimiausiu metu planuojama “paleisti” bandomąjį ekipažą, o vėliau palaipsniui pereiti prie nuolatinių tokių ekipažų. Ar tai nebus dar vienas amžiaus projektas Vilniaus mieste? Turime tokius jau kelis - stadionas, elektroninis bilietas, VEKS....

2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis


Šiuo metu domiuosi tokiu Tauragės verslininku Jonu Butkumi. Esmė, tame, kodėl šis ponulis sučiuptas daugybę kartų Muitinės Kriminalinės Tarnybos su milžiniškos kontrabandos kiekiu, vis dar yra laisvėje. Beje, šis "verslininkas" įtariamas ir neteisėtai disponavęs šaudmenimis! Tikriausiai daugelis pamanėte, kad civilizuotame krašte jis jau seniai sėdėtų belangėje. Taigi, tik telieka sulaukti oficialių atsakymų iš atitinkamų tarnybų ir mano žurnalistinis tyrimas pajudės greičiau. O gal kas nors dar žino apie Joną Butkų iš Tauragės?

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

NUBAUSTI NELEGALIŲ TVORŲ STATYTOJAI IR VALSTYBINĖS ŽEMĖS GROBIKAI

Dar galiu pasidžiaugti, kad man pradėjus domėtis dviejų verslininkų - Edvardo Slavič ir Antano Gaižausko - nelegaliomis tvoromis iki vandens telkinio, šie du asmenys buvo nubausti atitinkamų institucijų. Taip pat tiriant šį faktą paaiškėjo, kad jie užgrobė nemažą dalį valstybinės žemės ir ją tiesiog apsitvėrė! Žinoma, jie įpareigoti tvirtą akmeninę tvorą nugriauti. Šį straipsnį rašiau Tauragės miesto laikraščiui "Tauragės Žinios".

DĖL "GRINDOS" VEIKSMŲ PRADĖTI NET KELI TYRIMAI


Galiu pasidžiaugti, kad po mano straipsnio "Grinda - naminių gyvunėlių getas?" buvo pradėti keli tyrimai. Vieną inicijavo prokuratūra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o kitą, dėl neskaidrios buhalterijos ir akivaizdaus pinigų plovimo, - Finansinių nusikaltymų tyrimų tarnyba (FNTT). Jei turite vertingos informacijos, susijusios su šiomis temomis, prašau rašykite man paulius.tumosa@gmail.com. Aš pažadu visą informaciją perduoti atitinkamoms institucijoms. Ačiū!

NETEISĖTAS TVORAS PRIE BAGDONO TVENKINIO IŠJUDINO ŽURNALISTAI





Panašu, kad su nelegaliomis tvoromis ir valstybinės žemės vagystėmis turi kovoti žurnalistai. Tik „Tauragės Žinioms“ pradėjus domėtis neteisėtai aptverta verslininko Edvardo Slavič teritorija prie užtvenkto Molupio upelio arba taip vadinamo Bagdono tvenkinio Vytauto gatvėje, atitinkamos tarnybos pradėjo skubų tyrimą. Tvenkinio krantu pereiti nepavyks niekam – šią teritoriją saugo aukštos nelegalios tvoros.

Užėjus į E. Slavič namo kiemą mus pasitiko namo šeimininkė Lena. Pradėjus domėtis tvora jos sklype, moteris apsimetė nieko nežinanti: „Kokia tvora? Eikit ir praeisit. Visi eina ir praeina. Jie vikresni ir praeina“. Paprašius parodyti, kaip pati praeitų pro neteisėtai užstatytas tvoras, ji mus išvarė iš kiemo.

Lena Slavičienė pridūrė: „Gal šią tvorą statėme su kaimynais...“. Šalia – baldų verslą turinčio Antano Gaižausko sklypas. Jo žmona su žurnalistu taip pat nenorėjo kalbėti. Prieš nosį ji užtrenkė duris: „Mes su žurnalistais nekalbame“. Beje, A. Gaižausko sklypas net nėra įteisintas. Jam suteiktas leidimas statyboms, tačiau A. Gaižauskas apsitvėręs trečdaliu didesnį žemės plotą!

Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovė Marytė Trapnauskaitė apie šį pažeidimą iš žurnalistų išgirdo pirmą kartą: „Ne, nieko nežinau. Pasidomėsime...“. Ji tikino, kad nei vienas skundas dėl šios tvoros nebuvo gautas, dėl to ir tyrimas nebuvo pradėtas. Į klausimą, ar tik pagal tyrimus tarnyba pradeda veikti, M. Trapnauskaitė teisinosi: „Ne, bet mes neturime pakankamai žmonių“.

Keista, tačiau šis priežiūros skyrius E. Slavič ir A. Gaižauskui administracinių nuobaudų neskyrė, nes pažeidimas padarytas anksčiau, nei prieš kelis mėnesius. Visgi, pažeidėjai buvo įpareigoti iki kitų metų gegužės 9 d. tvorą nugriauti ir gražinti neteisėtai užsitvertą teritoriją miestui.

Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna „Tauragės Žinioms“ sakė, kad jau yra surašyti patikrinimo aktai ir perduoti Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Tiesa, tik po žurnalisto skambučio buvo pradėti tirti šio Lietuvos respublikos įstatymams nusižengusio žmogaus veiksmai. R. Ažna tikino: „Mus pasiekė informacija apie valstybinės žemės užėmimą. Buvo atlikta patikra. Nustatyta, kad pilietis Slavič ir kiti kaimynai be teisinio pagrindo naudojasi valstybine žeme“.

Mūsų duomenimis, buvo surašyti patikrinimo aktai ir perduoti Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Tik savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus turi teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl savavališko žemės užėmimo. A. Mosėjus atsisakė plačiau komentuoti susidariusią situaciją.

Šaltiniai laikraščiui teigė, kad sunku bus pakeisti situaciją. „Vargu, ar kas nors pasikeis. Čia visi jų draugai“, – sakė šaltinis. „Buvo kilęs sąmyšis tarp jų ir kaimynų. Tačiau visi buvo užtildyti. Viskas yra paremta pinigais. Jie labai gerai gyvena...“.

Paulius Tumosa, Tauragės Žinios | 2010.10 ©

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

KLAIDA STEP UP 3D


Ha Ha. Pastebėjau klaidą filme STEP UP 3D. Kai vyksta šokėjų finaliniai šokiai, tai tas blogas vaikinas vienoje vietoje su džemperiu, kitoje jau tik su marškinėliais. Priklauso kokia kamera filmuota :)

2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

VILNIAUS RAJONAS – ATSKIRA KUNIGAIKŠTYSTĖ?



Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje dirba daugiausiai lenkų tautybės asmenys, regis, vadovaujamasi visai kitokiais įstatymais nei Lietuvos respublikoje. Beveik penkerius metus trukęs teismų karas su Vilniaus rajono savivaldybe ir jos mere Marija Rekst dėl lenkiškų gatvių pavadinimų, atrodo, niekada nesibaigs. Viso to kaltė – M. Rekst ir jos pavaldinių nesusigaudimas įstatymuose.

Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja Lietuvos teismų sprendimus pakeisti lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus, arba nukabinti dvikalbes lenteles. M. Rekst tyčia atsisako tai daryti. Jos argumentai: „Kas turi keisti užrašus? Savivaldybė? Savivaldybės administracija. Kokiu būdu? Jeigu yra poreikis. Pas mus gyvena daugiau nei 61 proc. lenkų, jie nori, kad užrašai būtų lenkų kalba. Aš manau, kad taip ir turi būti”.

Valstybinė kalbos inspekcija gerai žino, kad Vilniaus rajono kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos. Lenkiški užrašai yra teisiškai nepagrįsti. Vartojant dvikalbius gatvių pavadinimus pažeidžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis, kuris skelbia, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra tik valstybine kalba.

Taip pat M. Rekst vadovaujama savivaldybės administracija pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. 66, kuris numato, jog viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti.

Ir to negana, pažeidžiamas ir dar vienas Vyriausybės nutarimas, kuris skelbia, jog gatvių pavadinimų lentelėse turi būti vartojamas teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai.

Tačiau, atrodo, kad Lietuvoje ne visiems galioja vienodi įstatymai. M. Rekst ginasi nuo mestų kaltinimų ir gina lenkiškus gatvių pavadinimus, bandydama teismams įrodyti kitokią tiesą. Ji teigia: „Viešuosius užrašus, tarp jų ir gatvių pavadinimų, tautinės mažumos kalba Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ir galiojantys nacionaliniai bei aukštesnės galios – tarptautiniai teisės aktai“.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas tai vadina absurdu: „Mūsų inspekcija nemato argumentų, kodėl Vilniaus krašte būtų galima kabinti gatvių pavadinimus dviem kalbomis. To neleidžia šiuo metu galiojantys teisės aktai, tokią Inspekcijos nuomonę ne kartą yra patvirtinę teismai. Gaila, kad tokio akivaizdaus dalyko nenori suprasti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atsakingi pareigūnai“.

Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokių užrašų teikimo galimybės. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir oficialus išaiškinimas, kurią teismuose cituoja M. Rekst, nėra tiesiogiai taikytinas tarptautinis dokumentas, jos nuostatos įgyvendinamos tik atsižvelgiant į valstybių teisines sistemas. Kitaip tariant, konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

Už dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių kabojimą yra atsakinga M. Rekst pavaldinė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska. Ji už teismo nutarimo nevykdymą buvo nubausta 400 Lt, tačiau nuobaudą apskundė teismui.

Šiuo metu reikia laukti teismo posėdžio, kuriame Valstybinė kalbos inspekcija gins savo poziciją. Šio teismo nutartį bus galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Kol paskutinis teismas nepriims galutinės nutarties, tol ir kabos dvikalbės lentelės. Teismų karuselė sukasi, o padėtis nesikeičia.



Paulius Tumosa 2010.10 ©

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis

APKLAUSA: LIETUVIAI – UŽ ČIGONŲ DEPORTAVIMĄ IŠ ŠALIES


Lietuviai teigiamai pasisako už romų deportavimą iš šalies. Bent jau taip mano portalo EuropeanHitRadio.lt lankytojai. Net 455 jų į klausimą, ar reikėtų pasekti Prancūzijos ir Italijos pavyzdžiu ir deportuoti čigonus iš Lietuvos, atsakė teigiamai.

Nepritaria tokiai idėjai 164 tinklalapio lankytojai, o 137 – nežino. Iš viso apklausoje dalyvavo 756 svetainės lankytojai.

Tarp kitko, Prancūzija masiškai ardo čigonų laikinuosius namus ir jos deportuoja iš šalies. Dėl to prezidentas Nicolas Sarkozy susilaukė griežtos Europos Sąjungos kritikos. Panašiu keliu eina Italija, Švedija ir Graikija.

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

GRINDA – NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ GETAS?






Dažnas atvežęs gyvūną į globos namus „Grinda“ nesusimąsto, kad greičiausiai jo gyvūno niekas neglobos, o lauks 14 dienų, kad jam suleistų mirtiną dozę. Globos namai – klaidinantis pavadinimas. Šiuo metu yra bandoma globos namų pavadinimą pervadinti į karantino namus. „Grinda“ neorganizuoja gyvūnėlių mugių, nereklamuoja jų dovanojimo, negloboja jų ilgiau nei 14 dienų.

Jei tai būtų galima pavadinti globa. Buvęs darbuotojas Tomas (vardas pakeistas) pasakoja: „Viskas labai paprasta, kaip sugaunami ir priimami gyvūnai. Jie dideliais kiekiais eutanazuojami, maždaug apie dvi tonas per mėnesį. Bet iki eutanazijos jiems reikia praeiti tikrą pragarą, kol jie dėl esančių virusų suserga, pradeda nebeėsti, silpsta, tada užmigdomi“.

Kitas darbuotojas priduria: „Dirbau senose patalpose. Ten buvo dar baisiau – iš bado, nepritekliaus ir psichologinio pakrikimo tiek katės, tiek šunys ėsdavo vieni kitus. Po savaitgalio atėjus į darbą, pamatydavai iki dešimt lavonų. Dažnai vienas kitą tiesiog suėsdavo iš bado“.

„Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas šunų gaudymą ir eutanazavimą vadina “bizniu“. Įmonėje išdirbęs apie 17 metų, A. Vilūnas neigia tokius kaltinimus, vadindamas juos „bobučių pasakomis“. Jis sako: „Nedramatizuokit su tais gyvūnais. Kas čia visiems pasidarė? Nematau jokio blogo elgesio. Kas trečias vilnietis gyvena neprasčiau nei gyvūnai mūsų globos namuose. Bet kokius teiginius apie žiaurų elgesį su gyvūnais ‚Grindoje‘ kategoriškai atmetame“.

Didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti „Grindos“ gyvūnų globos namų vyr. veterinaras Vladas Masiulis. V. Masiulis neseniai iš Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kuri turėtų kontroliuoti „Grindoje“ gyvenančių gyvūnų gerbūvį, gavo įspėjimą dėl netinkamai naudotų stiprių psichotropinių vaistų gyvūno atžvilgiu. Tik įspėjimą galbūt dėl to, kad kurį laiką yra dirbęs Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje. Beje, kaip įtariama, V. Masiulis anksčiau yra dirbęs skerdiku vienoje Kauno mėsos įmonėje. Kadangi bendrovė buvo likviduota, sunku tai patvirtinti.

Štai birželį, kaip pasakoja liudininkai, jis neatsakingai padovanojo šarpėjaus veislės kalytę nestabilios psichikos vaikinui. Tuo metu, kai šis žmogus vedėsi kalytę per „Grindos“ teritoriją, gyvybės vagonėliuose dirbo savanoriai, kurie stebėjo šunelio dovanojimo procedūrą ir labai stebėjosi ją išsivedančio jaunuolio elgesiu: jis garsiai rėkė, keikėsi, mojavo rankomis, grūmojo jam.

Šuo namuose jam grybštelėjo ranką, o šis paskambino savo globėjui, kuris šunį išvežė dar kitiems žmonėms į Kelmę. Čia ji buvo patalpinta namo rūsyje, įtariama, kad ir mušama. Kaimynai susisiekė su „Grinda“ ir Lietuvos gyvūnų globos draugija. Po ilgų įtikinėjimų V. Masiulis nuvyko į Kelmę parsivežti kalytės. Nors V. Masiulis sakė, kad „atvykus į Kelmę, šuo neatrodė labai didelis ligonis ir atrodė kiek agresyvus“, tačiau atvežtas į Vilniaus vieną veterinarijos kliniką jis merdėjo ir neužilgo mirė.

Privačios klinikos, į kurią buvo gelbėti atvežta Saira, vadovas pasakojo, kad vaizdas buvo kraupus – šuo buvo apspangęs, apsišlapinęs, apsiseiliojęs, apsivėmęs, kruvinas. Kūno temperatūra siekė vos 32 laipsnius. Kalytė buvo vežama bagažinėje iš Kelmės į Vilnių. V. Masiulis suleido stipriai veikiančius psichotropinius vaistus „Dolethal“. Jis situacijos nedramatizuoja. Veterinaras atšovė: „Įvyko, kas įvyko“.

Panašių atvejų buvę darbuotojai gali papasakoti ne vieną. Štai kitas buvęs darbuotojas apie vyr. veterinarą pasakoja: „Vladas Masiulis kuria inteligentiško ir sumanaus žmogaus įvaizdį, bet pažvelgus giliau, jis yra melagis ir elementarus neišmanėlis, bijantis gyvūnų. Regis, patys gyvūnai jaučia tokius padarus kaip jis. Buvo daug ir visko, ko niekam nelinkėčiau pamatyti“.

„VMVT žino, kas ten vyksta. Čia yra uždaras ratas. Buvo keli gyvūnus mylintys žmonės iš VMVT, tačiau, kai jie bandė kažką keisti, iškart buvo pažeminti pareigose ir nuimta dalis nuo atlyginimo“, - tvirtino šaltinis.

Pasakojama ir apie pinigų plovimą „Grindoje“. Savivaldybė moka už eutanazijai sunaudotus vaistus, t.y., gyvūnų pasiuntimą miriop, tačiau už padovanotus jokios premijos nėra numatyta. „Prirašomi gyvūnai sugavime. Deklaruojamas gyvūnų sugavimas, kurie egzistuoja tik popieriuose, po to vyksta fiktyvus jų eutanazavimas. Už gyvūno galvą, už eutanazijai sunaudotus vaistus savivaldybė moka pinigus. Kadangi nei sugauto šuns, nei išnaudotų vaistų nėra, galima tik įsivaizduot kieno kišenėse nusėda pinigai“. Žinoma, tokius pasakojimus neigia tiek „Grindos“ vadovybė, tiek vyr. veterinaras V. Masiulis, tiek savivaldybės tarnautojai.

Pats V. Masiulis žurnalistams nieko neleido fotografuoti. Aršaus pokalbio gale jis prasitarė: „Aš nenoriu kalbėti. Aš nenoriu pasakyti kažko nereikalingo“. Leidimo nedavė ir „Grindos“ vadovas A. Vilūnas.

Šiuo metu „Grindos“ gyvūnų globos namuose vienoje patalpoje laikomi tiek sveiki, tiek sergantys gyvūnai. Sveikam gyvūnui nėra šansų išlikti. Šalia dirbantys savanoriai pasakoja, kad jaunikliai nuo ligų nugaišta jau po kelių dienų.

Liudininkai pasakoja, kad sveikas gyvūnas „Grindoje“ užsikrečia įvairiomis virusinėmis ligomis. Iš 5000 į „Grindą“ patekusių gyvūnų 2009 m. gyvas liko tik maždaug kas aštuntas-devintas. Daugybę jų išgelbėja Lietuvos gyvūnų globos draugija. Apie 1,5 tonos per mėnesį gaišenos „Grinda“ atiduoda UAB „Rietavo veterinarine sanitarija“, kuri tai utilizuoja. Ši įmonė iš nugaišusių kačių ir šunų gamina kaulų miltus. Iš tokių miltų vėliau gaminami priedai pašarams toms pačioms katėms ir šunims.

Tarp kitko, „Grinda“ turi nemalonumų ir kitose savo veiklos srityse. Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą ir š.m. gegužę pateikė stulbinamas išvadas. Jie aptiko keistą faktą – buhalterinę apskaitą, kurios įrašus galima bet kada ir bet kaip taisyti nepaliekant jokios žymos. Įmonėje nėra vieningos buhalterinės apskaitos programos, kuri užtikrintų vientisą apskaitos sistemą, apjungtų visas apskaitos sritis, užtikrintų saugų apsikeitimą apskaitos duomenimis bei leistų šiuos duomenis apdoroti keliais būdais. Finansinės atskaitomybės duomenys suvedami paprasčiausios „Microsoft Excel“ programos pagalba, todėl visais apskaitos aspektais galima vykdyti pataisymus bet kuriuo laiku ir bet kuriomis suminėmis išraiškomis, bei vykdyti pataisymus be atskiro dokumentavimo bei registravimo.

Įmonėje nėra valdymo apskaitos, o tuo pačiu neskaičiuojami veiklos kaštai, remiamasi tam tikra ekonomine-gamybine analize, intuicija ir kvalifikuotais sprendimais.

„Grindos“ direktorius A. Vilūnas neigia ir šias Savivaldybės audito išvadas, sakydamas: „Teiginys apie neaiškią buhalterinę apskaitą visiškai nepagrįstas, nes nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei ‚SoDra‘, nei nepriklausomas auditas jokių pretenzijų neturi. Čia tik galima diskutuoti dėl vienokios ar kitokios buhalterinės apskaitos programos taikymo“.

Savivaldybės auditas nustatė, kad „Grinda“ galbūt akivaizdžiai siekė nuslėpti tikruosius įmonės veiklos rodiklius. Įmonės finansinėse atskaitomybėse atvaizduotas materialus ilgalaikis turtas nesutampa su didžiojoje buhalterinėje knygoje atvaizduotu materialu ilgalaikiu turtu. „Grinda“ lietaus nuotekų tinklus balanse atvaizdavo 82 568 374 Lt, o didžiojoje knygoje, kur kaupiami visi buhalteriniai duomenys – 72 276 834 Lt, skirtumas – -10 291 540 Lt. Taigi, galima spėti, kad įmonė tai darė tyčia su tikslu už lietaus nuotekų tinklų priežiūrą iš savivaldybės gauti didesnius pinigus, nei jie yra verti.

Bet tai dar ne viskas. Nebaigti statyti vandens valymo įrenginiai atvaizduoti balanse – 17 264 553 Lt, o didžiojoje buhalterinėje knygoje – 27 556 093,46 Lt, skirtumas jau +10 292 540 Lt. Šie nebaigti įrenginiai didžiojoje knygoje atvaizduoti kaip nebaigta statyba, o balanse atvaizduoti kaip „lietaus nuotakų tinklai“. Tikėtina, kad „Grinda“ siekė iš savivaldybės už šiuos įrenginius pasiimti kiek įmanoma daugiau pinigų.

Įprastai įmonei grėstų net du baudžiamojo kodekso straipsniai. Vienas – už melagingą duomenų pateikimą, kitas – už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Šiais dalykais nesusidomi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Taip pat paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė „Grindoje“ tariamai yra per dideli įkainiai už gatvių priežiūrą. Pavyzdys: asfalto, kurio kokybė kaip Laisvės prospekte, 1 kv. metro tiesimas iš pagrindų „Grindoje“ kainuotų apie 200 Lt, „Kauno Keliuose“ – apie 100 Lt, „Panevėžio Keliuose“ – apie 90 Lt. Gatvės lopymas „Grindoje“ kainuoja apie 140 Lt už kv. metrą, „Kauno Keliuose“ ir „Panevėžio Keliuose“ – apie 70 Lt. „Grindos“ direktorius A. Vilūnas spaudai atsisakė pateikti oficialius įkainius, vadindamas tai „komercine paslaptimi“.

Galbūt nieko nuostabaus, kad „Grindoje“ įkainiai dvigubai ir daugiau didesni už kitų šalies įmonių įkainius. Pasirodo, gatves „Grinda“ prižiūri pagal 2006 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.

Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė šiai įmonei skola už gatvių ir kelių priežiūrą šiai dienai siekia apie 8,5 mln. Lt. Iš viso savivaldybė „Grindai“ skolinga virš 12 mln. Lt.

Dar labiau stebina darbo užmokesčio skaičiavimas. Čia taip pat nėra jokios sistemos. Kas mėnesį prie „Grindoje“ dirbančių asmenų pavardžių prirašomi nepagrįsti koeficientai, kurie koreguoja bazinį darbo užmokestį. Tačiau nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų – mažėja.

Vieniems darbuotojams nekintama darbo užmokesčio dalis buvo didinama taikant didesnį koeficientą, kitiems – mažinama. Įmonėje nebuvo aiški darbo apmokėjimo sistema. Be to darbuotojai nebuvo supažindinami su direktoriaus įsakymais dėl tam tikrų koeficientų. „Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas per mėnesį gauna iki 10 000 Lt atlyginimą.

A. Vilūnas atmeta ir šiuos kaltinimus: „Bendrovės darbo užmokesčio nuostatos išdėstytos kolektyvinėje sutartyje. ‚Grinda‘ yra uždaroji akcinė bendrovė ir gyvena, bei funkcionuoja iš gaunamų pajamų, todėl apie jokį garantuotą pastovų darbo užmokestį negali būti ir kalbos. Kiekvieną mėnesį taikomas darbo indėlio koeficientas, priklausantis tiek nuo bendrovės veiklos, tiek nuo kiekvieno darbuotojo asmeniško indėlio“.

„Teiginys, kad nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų mažėja, neatitinka tikrovės, nes tai detaliai aprašyta kolektyvinėje sutartyje“, - pridūrė „Grindos“ vadovas.

Beje, nors „Grinda“ yra savivaldybės įmonė, tačiau pačios miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius per dvi savaites nesugebėjo pateikti atsakymų nei į vieną žurnalistų užduotą klausimą. Skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė sakė, kad buvo bandoma atsakymus derinti su savivaldybės specialistais ir su pačiu Vilniaus meru Viliumi Navicku, tačiau galiausiai nurodė kreiptis į „Grindą“.



Paulius Tumosa, Balsas.lt 2010.08 ©

2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

RUSIJOS OKUPACIJOS ŽALOS ATLYGIMAS LIETUVAI: REIKALINGAS AIŠKUMAS


Paskirtas užsienio reikalų ministras Audrius Ažubalis prisiekdamas Seime iškilmingai pasižadėjo reikalauti iš Rusijos padengti okupacinę žalą Lietuvai. Tokių reikalavimų yra pateikę ir kiti politikai. Ypač iš konservatorių partijos.

Užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius teigia: „Lietuvos diplomatai okupacijos žalos atlyginimo klausimą nuolat kelia dvišaliuose susitikimuose su Rusijos Federacijos pareigūnais. Kovo mėnesį įvykusio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimo su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu metu nemažai dėmesio buvo skirta istoriniams klausimams. A. Kubilius pasiūlė įkurti pasitikėjimo forumą, kur būtų galima atvirai diskutuoti skaudžiais ir sudėtingais istoriniais klausimais. Rusija pozityviai priėmė tokį pasiūlymą“.

Jau penktus metus veikia Lietuvos ir Rusijos istorikų komisija, kurios tikslai yra skatinti abiejų šalių mokslininkų istorikų bendradarbiavimą, rengti bendrus istorinius tyrinėjimus ir renginius.

„Šie žingsniai ir pačios Rusijos pozicija, smerkianti stalinizmo nusikaltimus, bus pagrindas ieškant bendros kalbos istoriniais klausimais“, – teigia užsienio reikalų ministerija.

Tačiau iš šių pareiškimų susidaro įspūdis, jog jie daugiau suinteresuoti savęs susireikšminimu, o ne tiesiog žalos išieškojimu.

Šiuo metu kalbos apie Rusijos okupacijos žalos atlyginimą Lietuvai pamažu tilsta. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ją remiantis Vytautas Landsbergis ir konservatorių partija staiga nebekalba apie žalos atlyginimą. Galbūt dėl to, kad stambiam pramonininkui Bronislovui Lubiui reikia daug pigių dujų iš Rusijos. Valstybė savo lėšomis statys dujų importo terminalą, nors apie 80% importuotų dujų sunaudos B. Lubio valdoma “Achema”.

Klausimas, ar nuo Lietuvos tremtiniai nesijaučia D. Grybauskaitės ir V. Landsbergio „paaukoti“ vardan monopolisto intereso?

Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Tauragės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Antanas Stankus mano, jog žalos atlyginimo klausimas specialiai eskaluojamas. „Jeigu dabar nebūtų partijų, kurias maitina Rusija ir kurios stabdo Lietuvos vystymąsi, jeigu nebūtų tų kurie senyvam žmogui perša mintį, kad visi verslininkai vagys, nors iš jų visi gyvena, gyventume žymiai geriau. Žodžiu mes tą žalos atlyginimą galime gauti patys per kitur, jei tik būtume vieningi“, – sako jis.

A. Stankus pripažįsta, kad okupacijos žalos reikėjo reikalauti tuoj pat po nepriklausomybės. A. Stankus pažodžiui: „Dabar Rusijoje yra kitos politinės jėgos ir reikalavimas nebus patenkintas“.

Vyriausybėje svarstoma galimybė įkurti Teisinės pagalbos fondą, kuris padėtų lietuviams teikti individualius ieškinius dėl Sovietų Sąjungos okupacijos padarytos žalos atlyginimo.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis yra sakęs: „Norėtume padėti nukentėjusiems nuo SSRS okupacijos asmenims, kurie siekia teikti individualius ieškinius ir prisiteisti žalos atlyginimą“.

Anot jo, fondas arba pats teiktų tokiems asmenims teisinę pagalbą, arba padėtų pasisamdyti advokatą. Teisinė konsultacija būtų nemokama.

A. Stankus mano, jog individualūs lietuvių ieškiniai prieš Rusiją savo tikslo nepasieks. Jis teigia: „Iš kitos pusės gerai, kad yra tokių žmonių kurie reikalauja. Tai parodo, kad žmonės nepamiršo savo skriaudikų“.

Lietuvos piliečiai okupacinės žalos atlyginimo klausimu yra išsakę savo tvirtą nuomonę 1992 metų birželio 14 dieną referendume, kurio metu pasisakė už Sovietinės kariuomenės išvedimą ir už reikalavimą atlyginti Lietuvos žmonėms ir valstybei padarytą žalą.

1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos sutartyje dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų Rusija pareiškė įsitikinimą, kad SSRS turėjo pašalinti 1940 m. Lietuvos aneksijos pasekmes, tačiau aneksijos faktas oficialiai nėra pripažintas, ir nėra oficialaus atsiprašymo iš Rusijos pusės.

Prieš daugelį metų speciali komisija paskelbė, jog SSRS okupacija žala siekia 80 mlrd. litų. Tačiau visuomenei nebuvo paskelbta už kokius žalos šaltinius priskaičiuoti šie pinigai ir, ar buvo atsižvelgta į tuometinio sąjunginio biudžeto asignavimą respublikai.

Žinoma, paskelbimai padengti okupacinę žalą nuskambėjo Seime, TV ir radijo laidose. Pagal tokius paskelbimus tarptautinės derybos neprasideda. Tarptautinės derybos paruošiamos bei pateikiamos diplomatiniais kanalais.

Niekada tarptautinės derybos neprasidės, jeigu iš anksto pareikalaujama: „Dėkite ant stalo 80 mlrd. litų ir sėskime prie derybų stalo“. Reikalinga kruopščiai apskaičiuoti, ar tokios derybos mums būtų naudingos, jeigu jų metu paaiškėtų, jog asignavimai iš sąjunginių biudžetų viršija padarytą žalą.

Teko girdėti, jog sąjunginė vyriausybė skyrė didesnį dėmesį ir davė daugiau lėšų ūkio vystymui kaip respublikai esančiai prie vakarinė Europos sienai. To siekdama parodyti aukštesnę pragyvenimo lygį Tarybų sąjungoje. Nežinoma kiek tai yra teisybė. Reikia pripažinti, jog buvusi Tarybos Lietuvos respublikos vyriausybė sumaniai tuo pasinaudojo.

Per 50 okupacijos metų buvo atstatyti karo sugriauti Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Raseinių, Tauragės ir kiti miestai bei miesteliai. Buvo naujai pastatyti Visagino ir Elektrėnų miestai. Pastatyta daugybę gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kultūros namų ir kitų valstybinių pastatų. Taip pat pastatytos Kauno ir Kruonio elektrinės. Pastatyta didžiulė Elektrėnų elektrinė. Visas kraštas buvo elektrifikuotas. Elektra buvo atvesta ir į nuošaliausius vienkiemius. Pastatyta daug tiltų, o miestai ir miesteliai sujungti asfaltuotais keliais. Vilnius ir Klaipėda buvo sujungti modernia autostrada. Atlikta žemės nusausinimo darbų už 30 mlrd. rublių. Pastatytas didžiulis žvejybos laivynas. Pastatyta daug gamyklų. Visi krašto žmonės buvo aprūpinti darbu.

Tuo tarpu per 18 nepriklausomybės metų, dar iki krizės Lietuva buvo įsiskolinusi keliolika milijardų litų. Per tą laiką respublika buvo gavusi didžiulę paramą iš Europos Sąjungos, privatizavo arba išpardavė didžiulį valstybinį turtą. Tenka pripažinti, jog daug valstybinio turto buvo išgrobstyta būnant premjeru Gediminui Vagnoriui, dėl jo neapgalvotų potvarkių ir nurodymų buvo sužlugdytas žemės ūkis.

Taip pat buvo sudarytos sąlygos kolūkių, tarybinių ūkių, valstybinių įmonių ir gamyklų turto išgrobstymui. Ir šiandien Lietuva garsėja kyšininkavimu, korupcija ir didžiuliais valstybinių lėšų grobstymo mąstais. Pusė milijonų Lietuvos gyventojų paliko tėviškę ir išvyko į užsienį ieškoti darbo bei duonos. Tiesa, dešimt procentų Lietuvos gyventojų įsigijo didžiulius turtus. Bet dvidešimt procentų gyvena dideliame skurde.

Atrodytų, jog žmonės turėtų vieningai balsuoti už partiją, kuri reikalauja iš Rusijos padengti okupacijos padarytą žalą – 80 mlrd. litų. Tačiau taip neįvyksta, nes žmonės abejoja, ar mūsų biudžetas galėjo padengti buvusias didžiules tarybinių metų išlaidas ir dar sukaupti 80 mlrd. litų žalos.

Nors žalai apskaičiuoti komisija nepaskelbė žalos susidarymo sąlygų, tačiau be abejo yra priskaičiuota tremtinių ir politinių kalinių darbas, jiems išmokamos pašalpos ir pensijos. „SoDros“ 2010 m. balandžio mėn. duomenimis politinių kalinių, tremtinių, pasipriešinimo okupacijos dalyvių, laisvės kovų dalyvių skaičius Lietuvoje buvo – 52 385 žmonės, jų vidutinė pensija – 176,59 Lt. Vien per mėnesį jiems išmokėta – 9,3 mln. Lt!

Tokių žmonių skaičius, žinoma, mažėja. Tauragėje pernai jų buvo 1872. Šių metų pirmąjį ketvirtį – 1847. Tauragės krašte gyvenantiems nuo Rusijos okupacijos nukentėjusiems žmonėms 2009 m. buvo išmokėta 3,8 mln. Lt.

Rusija pasiėmė nepriklausomos Lietuvos karo techniką. Daug pastatų miestuose buvo užėmę kariniai daliniai. Daug žemių buvo paimta karinėms bazėms. Visos sąjunginės reikšmės gamyklos gamino produkciją SSRS.

Kartais susidaro įspūdis, kad mūsų politikai padarytos okupacinės žalos faktą naudoja savireklamai ir Rusijos įskaudinimui. Nors gyventi vien praeitimi negalima. Reikia realiai žiūrėti faktams į akis. Rusija turi mums reikalingų dujų ir naftos, jos didžiulė rinka – mūsų maisto ir pramonės gaminiams. Tuo reikėtų pasinaudoti.

Visi žino stalinizmo padarytus nusikaltimus mūsų tautai. Nors Stalinas, būdamas gruzinas, nesigailėjo rusų tautos. Daugelis Rusijos žmonių praėjo kalėjimus ir lagerius. Daug žmonių buvo nužudyta, tame tarpe aukštų karininkų, partijos ir valstybės veikėjų. Iš buvusių Raudonosios armijos penkių maršalų trys buvo nužudyti Stalino įsakymu. Rusija dabar jau bando eiti kitu keliu.

Kai kurie mūsų politikai Lietuvos piliečius gąsdina Rusijos pavojumi. Nors esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, ir mums joks realus pavojus negresia. Tą ne kartą pabrėžė ir aukšti šių organizacijų pareigūnai.

Reikia pripažinti ir teigiamą Tarybų sąjungos vaidmenį. Vilniaus miestą bei jo kraštą atiduodant Lietuvai. Pasaulio galingieji jau buvo susitaikę su ta sąlyga, jog Vilnius ir Vilniaus kraštas Lenkijai priklauso teisėtai. O Lietuvos respublikos vyriausybė 1938 m. patenkinusi Lenkijos ultimatumą faktiškai atsisakė pretenzijų į Vilnių ir jo kraštą. Atėjo laikas realiai apskaičiuoti faktinę okupacijos žalą, rezultatus suderinti su Rusijos vyriausybe ir nustoti tuščiai reikalauti.



© Paulius Tumosa | 2010

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

VILNIUS: FOTO


Šiandien nusprendžiau fotografuoti miestą. Nors esu nusistatęs prieš tokias nuotraukas, kurias gali rasti GOOGLE VAIZDAI, tačiau, kai pats turi fotoaparatą, norisi išbandyti jo ir savo galimybes. Vilniaus albumą galite rasti čia: http://www.facebook.com/album.php?aid=24241&id=100000258057193&ref=mf

ELEKTRONIS BILIETAS – SVAJONĖ AR REALYBĖ?


Bendras elektroninio bilieto projektas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos autobusuose ir troleibusuose turėjo startuoti prieš beveik dvejus metus. Tačiau, atrodo, šis startas yra labiau svajonė nei realybė.

El. bilieto sistema trijuose didmiesčiuose baigta diegti prieš daugiau nei metus, tačiau miesto gyventojai nei komposteriais, nei švieslentėmis naudotis dar negali. Labiausiai projektas stringa Vilniuje. Miesto mero pavaduotojas Romas Adomavičius entuziazmu netryško: „Baigtas diegimas troleibusų parke, dar diegiama autobusų parke. Vėliau savo darbus turės pradėti ‚Susisiekimo Paslaugos‘. Jei 2010 m. gale viskas pradės veikti, tada bus labai gerai“.

Iš viso projektas kainavo apie 20 mln. litų. 70% sumos finansavo Europos Sąjungos struktūrinis fondas. Tačiau šios sumos nepakako. Elektroninio bilieto projektui įgyvendinti Vilniaus savivaldybė skyrė dar 1 mln. litų, už kuriuos įdiegtas papildomas trūkstamas įrangos kiekis.

Projektą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra susidomėjo, kodėl el. bilietas vis dar neveikia visuose trijuose Lietuvos miestuose. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba domėjosi projekto pradžia: rinko dokumentus, juos nagrinėjo. Šios tarnybos išvadų laukiama po kelių mėnesių. Šios agentūros direktorius Viktoras Sirvydis sakė, kad ketvirtadienį (26.08) numatomas susitikimas su Vilniaus savivaldybės atstovais, kurie turės pasiaiškinti, kodėl šitaip ilgai stringa projektas.

„Susisiekimo Paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas atsisakė komentuoti situaciją.

2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis


VILNIAUS DIENA NEŽINO LIETUVOS VĖLIAVOS SPALVŲ IŠSIDĖSTYMO! PAŽIŪRĖKITE, KĄ NUFOTOGRAFAVAU!

2010 m. liepos 4 d., sekmadienis

2010 m. birželio 23 d., trečiadienis

PELKĖ NEDŽIŲSTA (BE LIETUVIŠKŲ RAIDŽIŲ)

Pelke nedziusta. Viesojo sektoriaus klampynei reikalinga melioracija. Bet kas ja darys? Bejege valdzia su bedante valsybes kontrole? Tikrai ne...Reikia slubo vokiecio su lazda, bet ir vokietis dabar, varzomas bespalvio Europos Sajungos politeso, jau nebe tas...
Del to pirmoji zinute keistina i tokia : "Klampaus socialinio sambuvio kaltininkes yra beviltiskos biudzeto z...(...)(toliau kaip ir pirminame variante). Juk jei butu konfliktas - butu judejimas, kol kas jo nera, yra tik buvis, imitavimas, lesu isisavinimas, bereiksmiai projektai, konferencijos, tinginyste, arogancija, nepotizmas, rysiai, klanai ir t.t. ir t.t Sanaudos visam tam zenkliai virsija gaunama nauda, sukurtas gerybes.
Ziuriu stai dabar internete kiek Lietuveleje institutu, kuriu pavadinime zodziai: socialinis, pilietinis, demokratinis ar siaip koks "soc". Kiek paleidziama i pasauli aukstuju mokyklu socialines krypties absolventu? Bet koks paradoksaliai zemas politinis, pilietinis, socialinis (bendrai visoks) samoningumas! Kodel? Todel kad turinys uzgoztas formos. Merkantiliniai intereseliai auksciau visko. Legionai biudzeto islaikytiniu - mazai darbininku ir tikru kureju, nesislepianciu po paternalistines valstybes sparneliu!

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Statant Karaliaučiuje atominę elektrinę, pažeidžiamas Potsdamo susitarimas?


Šių metų pradžioje kaimyninės valstybės – Rusija ir Baltarusija – paskelbė oficialius planus ir pradėjo statyti naujas atomines elektrines Lietuvos Respublikos pasienyje: prie Ragainės Karaliaučiaus srityje ir Ašmenos rajone Baltarusijos teritorijoje. Šie faktai sukėlė didelį Lietuvos Respublikos vadovų, pareigūnų, piliečių bei visuomeninių ir politinių organizacijų rūpestį, nepasitenkinimą ir protestus.

Dauguma atkreipė dėmesį į problemą, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos tik keliolikos kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos statomos atominės elektrinės kelia didžiulį ekologinį ir radiacinį pavojų visai Lietuvos Respublikos teritorijai.

Statant atominę elektrinę Karaliaučiaus srityje, pažeidžiamas 1945 metų rugpjūčio 2 d. Antrojo Pasaulinio karo nugalėtojų valstybių vadovų pasirašytas Potsdamo susitarimas. Pagal jį Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos administravimui tik laikinai - iki dar ligi šiol neįvykusios Taikos konferencijos. Todėl Rusijos Federacija, neturėdama suvereniteto teisių į šią teritoriją, valdo ją neteisėtai ir neturi teisės statyti jokių tokio masto strateginių objektų. Be to, tokiam objektui statyti turėtų būti duotas Lietuvos Respublikos leidimas, kadangi ši teritorija yra etninė lietuvių tautos žemė nuo seniausių laikų ir niekados nėra priklausiusi Rusijai.

„Analogiška padėtis susidariusi ir su į rytus nuo dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijos Respublikos statoma atomine elektrine. Pagal iki šiol galiojančią 1920 metų liepos 12 dieną Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos Taikos sutartį lietuvių etninės žemės su Ašmenos rajonu ir kita teritorija buvo priskirtos Lietuvos Respublikai ir nepriklausė de jure neegzistavusiai Baltarusijos valstybei“, - teigia Mažosios Lietuvos reikalų taryba.

„Tokia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių vykdoma politika gali sukelti tarptautinį nestabilumą ir kitų valstybių atžvilgiu“, – teigiama Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pareiškime, kurį pasirašė MLRT pirmininkas Vytautas Šilas.

2010 m. birželio 6 d., sekmadienis

ANTANO BOSO ŽMONAI BUS ATLIKTAS CEZARIO PJŪVIS?


Verslininko Antano Boso (54) žmona Daina (39) vyrui sugalvojo originalią gimtadienio dovaną. Sklando gandai, kad birželio 10 d., kuomet Bosui sueis 55-eri, Daina padovanos vaikelį – tą dieną jai tariamai bus atliktas Cezario pjūvis.

Daina Bosas tokius gandus neigia. Ji sako: „Tai netiesa. Kaip galima dovanoti dovanas, kurios yra Dievo valioje?“.

„Mes niekada neslėpėme, kad vaiko gimimo data sutampa su Antano gimtadieniu“, - pridūrė ji.

Antanas Bosas juokauja: „Aš tyčia padariau birželio 10-ajai“.

Beje, Daina ir Antanas Bosai susituokė 2008 m. liepos 29 d. Bahamuose. Daina iš ankstesnių santykių turi du vaikus. Antanas iš ankstesnės santuokos taip pat turi dvi atžalas.

2010 m. birželio 2 d., trečiadienis

INTERVIU SU DONALDA MEIŽELYTE (NE APIE POLITIKĄ)


Buvusi TV laidų ir renginių vedėja, dainininkė, aktorė, o dabar ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Donalda Meiželytė-Svilienė (34) vis dar jaučia ryšį su Taurage. Visgi, čia Donalda gyveno nuo septynerių, čia ji ir užaugo. Čia gyvena jos tėvai...

Su pagyrimu baigusi mokyklą, Donalda išvyko gyventi į Vilnių, kur Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute pradėjo Žurnalistikos bakalauro studijas. Dar studijuodama 1996 m. ji ištekėjo, susilaukė dukters.

Baigusi žurnalistikos studijas, Donalda dirbo Lietuvos AIDS centre, žurnalo „Saugok sveikatą“ žurnaliste, kur rašė šviečiamuosius straipsnius, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre ketverius metus dirbo įvaizdžio formavimo vadybininke, taip pat vienoje radijo stotyje vedė laidą vaikams.

Dar vėliau Lietuvos televizijoje prasidėjo Donaldos Meiželytės karjera televizijoje, kur vedė laidas vaikams. Po to ji pradėjo darbą LNK laidoje „Dviračio Šou“.

Dabar ji Seimo narė. Donalda priklauso Audito komitetui, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai ir Tautos prisikėlimo partijos frakcijai bei atlieka Frakcijos seniūno pavaduotojos pareigas. Taip pat ji yra parlamentinių grupių narė.

Skelbiame trumpą interviu su Donalda Meiželyte-Sviliene.

Prieš kiek metų palikai savo gimtą miestą Tauragę?

Iš Tauragės studijuoti ir gyventi į Vilnių išvažiavau prieš septyniolika metų. Pačiai tebuvo septyniolika metų. Pagal dabartinius įstatymus buvau vaikas, nes vaikais šiuo metu įstatymiškai laikomi asmenys iki aštuoniolikos metų. Tad jei man būtų prireikę pas gydytoją, būčiau turėjusi važiuoti į gimtinę ir eiti į polikliniką su mama ar tėčiu. Beje, nors gimiau Šilutėje, bet Tauragę drąsiai vadinu gimtine, nes joje užaugau, gavau pirmąsias gyvenimo pamokas ir subrendau.

Kaip jautėsi tada mergina dideliame mieste?

Jaučiausi labai įdomiai. Viskas buvo nauja, viskas baugino, nesigaudžiau troleibusų maršrutų tinkle, pasiklysdavau ir buvo baisu, kad bendrabutyje nėra tėvų šaldytuvo (juokiasi). Iš to siaubo, kad liksiu nevalgiusi, kimšdavau makaronus, bulves, lašinius ir raugintus kopūstus. Skaniausiu patiekalu tapo “Prancūziška kiaušinienė”. Reikia paimti dvi riekes duonos, išpjauti jose skyles, apkepinti iš abiejų pusių ir įleisti į suformuotas skyles po kiaušinį. Patikėkite, nerealiai skanu ir nebrangu.

Ar iškart pavyko įsitvirtinti sostinėje?

Nei vienas žmogus dar nėra lengvai įsitvirtinęs naujoje teritorijoje. Koks bebūtumei šaunuolis protinguolis savo mieste, kitame reikėtų iš naujo įrodinėti savo vertę ir sugebėjimus, o ką jau kalbėti, jei keiti gyvenamąją vietą iš mažesnio miesto į dešimteriopai didesnį. Jei Tauragėje visą dieną lengvai apeidavau muzikos mokyklą, dailės studiją, teatrą, tai Vilniuje teko išmokti planuoti laiką atsižvelgiant į kelionės laiką iš taško A iki taško B. O juo labiau troleibusu.

Su kokiais sunkumais tada teko susidurti?

Vienintelis sunkumas buvo tai, kad nors ir įstojau į dieninį skyrių ir nereikėjo mokėti už mokslą, bet stipendija buvo ne kažin kokia. Tai teko gyventi labai taupiai, tarkim, jogurto indelis buvo didžiausia prabanga. Kita vertus, ko jaunystėje žmogui reikia? Juk gyvas būni pačia jaunyste, gitara ant peties, bandelė kišenėje ir į priekį.

Kaip dažnai dabar aplankai Tauragę? Ar čia dar liko artimųjų?

Tauragę lankau dažniau nei visą dešimtmetį iki tol. Bent porą kartų per mėnesį atvykstu susitikti su tauragiškiais jais rūpimais klausimais. O tuo pačiu ir pas tėvelius pasisvečiuoju. Mano mama Albina Meiželienė – mokytoja, tėtis Tadas Meiželis – žurnalistas. Jų problemos kaip ir daugelio Lietuvos žmonių, tad ir juos juokais vadinu savo rinkėjais.

Kaip sugalvojai kandidatuoti į Seimą?

Sugalvojau tikrai ne aš, o mūsų draugų ratelis. Tauragėje savo kandidatūrą iškėliau su viena sąlyga, kad nedalyvausiu rinkiminėje kovoje, tai kad po rinkimų partijos sąraše iš 40 vietos pakilau į 9, mane tikrai nustebino, nudžiugino ir pakeitė mano gyvenimą. Jei iki šiol aš visuomeniniais pagrindais dirbdavau labdaringose akcijose, tai dabar kiekvieną dieną kariauju su kolegomis Seime dėl priimamų sprendimų.


Ar dirbdama Seime nepasiilgsti dainavimo ir koncertų, aktorystės?

Kiekvienas mes pasiilgstame gražių praėjusių dienų, neišblėstančių įspūdžių, kuriuos kadaise patyrėme. Galiu patikinti, kad be atlygio mielai galiu padainuoti keletą dainų miestų šventėse. Kita vertus, dabartinė mano veikla per daug rimta ir svarbi, kad apie dainas galvoti. Man dabar dažniau verkti norisi. Na, nesu aš begemoto odą užsiauginusi funkcionierė, kiekvienas nuskriausto žmogaus laiškas man – iššūkis. Šiandien gavau piliečio, kurio vaikas susirgo cukriniu diabetu, žmona nedirba, nes prižiūri ligoniuką, laišką. Žmonai priskaičiuotas PSD, nes ji pagal įstatymus savo vaiką prižiūri, o ne slaugo, tad valstybė jos nedraudžia sveikatos draudimu. Šeimai nelaimė, jų atvejis nevienatinis, įstatyme spraga, tad šiandien reikia surašyti oficialų kreipimąsi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministrus, kad įstatymas būtų pataisytas.

O galbūt žadi antrą kartą kandidatuot į Seimą?

Tik po metų laiko perpratau tą tarpžinybinio susirašinėjimo schemą. Jei nori, kad į tavo pasiūlymus Vyriausybė atsižvelgtų, pirmiausia kalbi su ministru, išdėstai situaciją, gauni palaiminimą ir tik tada rašai oficialų kreipimąsi, nes tik tokiu atveju gausi ne biurokratiškai „atsišaudantį“ tuščią atsakymą, o konkretų ir sprendžiantį vieną ar kitą problemą. Jei dar nebus rankos nusvirusios ir dar liks kibirkštėlė vilties, kad galiu kartu su žmonėmis keisti situaciją į gerąją pusę, tuomet kandidatuosiu.

Jei antrą kartą neišrinks, ką žadi veikti gyvenime?

Gyvenime galiu veikti aibę dalykų, grįžti prie renginių vedimo, rašymo, darbo TV. Galiu baigti mokslus ir keisti darbo pobūdį. Kai bus laikas, bus ir vaikas, kaip sako liaudies išmintis (šypsosi). Tik negalvokite tiesiogiai.

Ko palinkėtum tiems tauragiškiams, kurie praradę viltį susirasti darbą vis labiau galvoja apie emigraciją? Galbūt jų nereiktų stabdyt?

Jei man iškiltų išlikimo klausimas ir nematyčiau išeities savo šalyje, nedvejodama važiuočiau dirbti ten, kur gaučiau darbo. O Tauragė, kiek pamenu, visada buvo su vos ne didžiausiu bedarbių skaičiumi Lietuvoje, nes nemažai tenykščių uždarbiavo užsienyje, na, patys suprantate - naudoti automobiliai, pasienis ir t.t. Bet kokiu atveju, palikti šalį visada spėsi, tai lengviausia išeitis. Tik kad dabar žmonės įspausti į kampą nesuvokiamai išpūstais mokesčiais. Situacija iš tiesų sunki, sudėtinga, visai šaliai nepavydėtina. Todėl aš kviečiu visus būti pilietiškais ir aktyviais, nelaukti, kol kažkas už jus tars žodį.

2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis

KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PAŽEIDĖJAI JAUČIASI REKETUOJAMI


Turbūt daugelis iš mūsų žino atvejų, kai tyčia ar netyčia asmenys, pažeidę kelių eismo taisykles arba nesusimokėję už automobilio stovėjimą, yra reketuojami gatvėse dirbančių savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų ir jį lydinčio policininko.

Konkreti situacija: trečiadienio (26.05) vakarą prie Vilniaus centrinio pašto stovi automobilis ant kurio užklijuotas ryškus raudonas lapelis, o šalia – „Susisiekimo paslaugos“ automobilis. Taip jis stovi maždaug 20 minučių. Žurnalistui užkalbinus ratus blokuojančios įmonės darbuotoją ir policininką, jų veidai persikreipė. Buvo pasakyta, kad jie taip ilgai rašė protokolą. Pamačius, kad žurnalistas vis stovi ir stebi, prasidėjo darbas, kokį ir privalo atlikti šie žmonės – darbuotojas išlipo iš automobilio, nuplėšė tuščią lapelį ir užklijavo kitą – jau su informacija, kokį kelių eismo taisyklių punktą vairuotojas pažeidė, ir galiausiai užblokavo ratą. Žurnalisto paklausus, ar jie taip ilgai delsė tai padaryti, nes laukė kyšio, policininkas Radžiūnas, žinoma, atsakė: „Ne“.

„Susisiekimo paslaugos“ automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkė Daiva Kaminskaitė mus tikino: „Vadovaudamiesi šia informacija mes pradėjome tyrimą darbuotojo veiksmams ištirti“.

D. Kaminskaitė sako, kad situacija pagerėtų, jei būtų priimti įstatymai, leidžiantys daug paprasčiau bausti kelių eismo taisyklių pažeidėjus mieste. Kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose, kaip ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar net kaimyninėje Latvijoje, policininkai baudžia pažeidėjus tiesiog nufotografuodami neleistinoje vietoje pastatytą automobilį. Ant automobilio stiklo priklijuojamas lapelis su informacija, kur susimokėti baudą.

Vilniuje per mėnesį yra užblokuojama apie 1500 automobilių. D. Kaminskaitė teigia, jog per metus atsiranda tik pavieniai atvejai, kai žmonės praneša apie „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų reketą. „Galbūt pavieniai dėl to, kad žmonės būtent ir yra kelių eismo taisyklių pažeidėjai“, – sako ji.

Policijos departamento l.e.p. komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis teigė, kad pradėtas tyrimas dėl minėto policininko veiksmų: „Informacija jau perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei, kur ji bus nuodugniai patikrinta“. R. Matonis taip pat pripažino, kad sulaukia tik pavienių skundų dėl policininko prašymo duoti kyšį iš kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

2009 m. dėl 42 policijos pareigūnų galbūt padarytų korupcinių nusikalstamų veikų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iš jų, 9 pareigūnams ikiteisminiai tyrimai nutraukti pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4 policijos pareigūnų bylos perduotos nagrinėti teismui, dėl kitų pareigūnų veikų tebevyksta ikiteisminiai tyrimai.

Pernai net 2098 Lietuvos policininkams buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai. Tai sudaro beveik 20 proc. visų šalies pareigūnų! Pusei jų pavyko išsisukti...

Per praėjusius metus iš darbo atleisti tik 38 pareigūnai.

CIGAREČIŲ KONTRABANDA SUINTERESUOTI NUSIKALTĖLIAI, POLITIKAI IR GAMINTOJAI


Lietuvos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir kitos institucijos kovoja su kontrabanda Lietuvoje. Tačiau, regis, kad nepakankamai. Pernai visų Lietuvos teisėsaugų pareigūnai sulaikė apie 200 mln. vnt. nelegalių rūkalų. Lietuvos muitinės sulaikytų cigarečių vertė siekia 30 mln. litų. Palyginus su 2008 m. sulaikytų cigarečių kiekis išaugo beveik 90 proc.
Per du pirmus 2010-ųjų metų mėnesius Lietuvos muitinė jau sulaikė apie 50 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių – beveik pusę pernai sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

Tačiau, atrodo, kontrabandininkai griežtų bausmių nebijo. Už vertimąsi kontrabanda gresia bauda iki beveik 40 tūkst. litų arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau daugelis už nelegalių rūkalų gabenimą per sieną sulaukia ženkliai švelnesnės bausmės. Daugelis jų į kalėjimą nesėda, o paleisti teismo salėje toliau verčiasi kontrabanda.

Dažniausiai, Lietuvos teismų praktika, skiriant bausmes asmenims, už tokį nusikaltimą apsiriboja piniginės bausmės skyrimu – tai sudaro 93 proc. visų teismo skiriamų bausmių.

Maksimali bauda, numatyta už tokio pobūdžio pažeidimus - (300 MGL) teismų praktikoje per 2006-2008 m. buvo taikyta tik 2 kartus.

Taigi, asmenims dažniausiai buvo skiriamos baudos, kurių dydis nesiekia nė pusės Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos baudos dydžio!

Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, per 2006-2008 m. 245 asmenims skyrė piniginę bausmę – baudą, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.

Iš cigarečių kontrabandos pelnas siekia 500 proc. Organizuotas nusikalstamumas įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą, kadangi jame per labai trumpą laiką galima uždirbti didelį pelną – 100 000 cigarečių uždirba apie 10 000 JAV dolerių. Apsimoka. Bausmės už cigarečių kontrabandą yra mažos, palyginti su šaunamųjų ginklų ir narkotikų kontrabanda. Be to, požiūris į cigarečių kontrabandą visuomenėje yra daug švelnesnis nei pastarųjų.

Vidutinis Lietuvos teismuose 2006-2008 m. skiriamos baudos dydis buvo apie 14 tūkst. Lt, tai sudaro apie 108 MGL. Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas spaudai Gediminas Kulikauskas sako: „Akivaizdu, kad skiriamos baudos nesiekia net pusės dydžio numatyto baudžiamajame kodekse. Taip pat pastebėtina, kad neužfiksuota nė vieno atvejo kai baudžiamoji atsakomybė būtų taikyta juridiniam asmeniui“.

„Manau, kad bausmės nėra pakankamos. Bausmių skyrimo teismuose praktikoje nėra atsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mastą.Teismo skiriamos baudos dydis beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolės srityje“.

„Kita vertus, manytume, kad bausmės, skiriamos asmenims už kontrabandą, turėtų būti orientuotos į finansinio pobūdžio poveikio priemones, t. y. pinigines bausmes – baudas, o laisvės atėmimo bausmė turėtų būti taikoma tik šių nusikalstamų veikų organizatoriams. Galima tik pastebėti, jog daugelyje Vakarų valstybių asmeniui gabenusiam kontrabandines prekes skiriama bauda, taip pat jis privalo įvykdyti mokestinę prievolę valstybei, sumokėti visus mokesčius“, - teigia G. Kulikauskas.

Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, per 2006-2008 m. 245 asmenims skyrė piniginę bausmę – baudą, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.

Informatikos ir ryšių departamento Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjas Brunonas Aranauskas pateikė gluminančius skaičius: „2009 m. buvo užregistruota 138 nusikalstamos veikos, susijusios su kontrabanda. Teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius 22 asmenims iš jų 17 asmenims buvo skirtos baudos ir 5 asmenims laisvės atėmimas iki 8 metų“.

Kas slepiasi už to, kad nusikaltėliai paleidžiami į laisvę arba sulaukia itin švelnių bausmių? Gal politines partijas maitina kontrabanda? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Arvydas Anušauskas įtaria, kad kai kurios partijos finansuojamos iš kontrabandos lėšų.

Kovo pradžioje A. Anušauskas užsiminė turįs informacijos, kad kontrabanda padeda išgyventi kai kurioms partijoms, tačiau jis atsisakė nupasakoti smulkiau apie turimą informaciją ir neįvardijo įtariamų partijų.

„Man iš principo nelabai svarbu, kokios tai partijos. Svarbu, kad toks neteisėto finansavimo principas būtų išgyvendintas“, – sakė A. Anušauskas.

Jis tik užsiminė, kad kalba apie partijų veikimą tose savivaldybėse, kurios yra arčiau Kaliningrado srities. „Taip, į tą pusę, arčiau Nemuno“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Kontrabandos šešėlis yra kritęs ir buvusiam Tauragės merui Robertui Piečiai bei jo sūnui. R. Piečia šių metų pradžioje atsistatydino dėl „asmeninių priežasčių“. Tačiau savuose rateliuose kalbama, jog dėl įtarimų kontrabanda.

Pagėgių savivaldybės vicemero Remigijus Špečkausko šeima taip pat siejama su kontrabanda. Jo sūnus Tadas Špečkauskas 2008 m. pabaigoje sprukęs nuo Pagėgių pasieniečių atsitrenkė į medį ir nulėkė į griovį. Bėglys dėvėjo juodą kaukę – taip jis slėpėsi nuo pasieniečių akių. Pareigūnai ėmė stabdyti šį automobilį, tačiau jo vairuotojas reikalavimui nepakluso, padidino greitį ir maždaug 160 km per val. greičiu nulėkė Šilutės link.

Pasieniečių persekiojamas automobilis pavojingai manevravo, blokavo jį bandantį aplenkti pareigūnų visureigį, kėlė mirtiną pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors vairuotojas buvo įjungęs priekines šviesas, tačiau galiniai žibintai buvo specialiai išjungti, kad būtų sunkiau persekioti. Galiausiai jis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pakelės medį ir nulėkė į griovį. T. Špečkausko vairuojamame automobilyje buvo išimtos visos keleivių sėdynės, numeriai uždengti. Už šį nusikaltimą jis gavo vos 3500 Lt baudą.

Tėvo R. Špečkausko manymu, tai neturėtų būti priežastis pasitraukti iš vicemero pareigų.

Neseniai iškilo viešumon ir faktai dėl abejotino skaidrumo vandens telkinių nuomos sutarčių pasienio zonoje. Nemuno dešinįjį intaką Gėgę mėgėjiškai žūklei kelerius metus vietos valdžia nuomojo R. Špečkausko vadovaujamai viešajai įstaigai. Kontrabandos srautai šioje teritorijoje buvo didžiausi.

Į kontrabandos verslą puikiai įsisukę ir patys pasieniečiai. Vienoje organizuotoje grupėje, kuri buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, susibūrę 20 žmonių. Toje grupėje buvo ir 4 pasieniečiai iš Tauragės. Nuo 2005 metų iki dabar nušalinta virš 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą. Už leidimą plukdyti cigaretes Nemunu pasieniečiui buvo mokama apie 20 Lt už dėžę.

Dabar Seimo Antikorupcijos komisijai pirmininkaujantis Kęstas Komskis kovą gyrėsi, kad žino visą kontrabandininkų sistemą. Buvęs Pagėgių meras teigė: „Aš daug metų išdirbęs Pagėgių savivaldybėje ir puikiai žinau, kokia yra sistema. Kontrabandai vadovauja tauragiškiai, „Švinius“ ir taip toliau“.

„<...> Ant sienos buvo nutverta didelė siunta – „fūra“ su cigaretėmis. Po to atsistatydino Tauragės meras liberalcentristas Piečia. Aš turiu tikrų duomenų, kad tai ne pačio mero, bet jo sūnų bei „Šviniaus“ krovinys“, - toliau turimais duomenimis kovą gyrėsi K. Komskis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasmerkė K. Komskį. Ji siūlo atleisti opozicijos deleguotą Antikorupcijos komisijos pirmininką. I. Degutienės nuomone, Antikorupcijos komisijos pirmininkui nedera viešai girtis žinant, kaip veikia kontrabandinė sistema, kas jai vadovauja ir nesiimti jokių veiksmų. Pats K. Komskis išsižada savo žodžių. Jis sako: „Viešoje erdvėje nurodomi faktai yra pačių žurnalistų interpretacijos“.

K. Komskio paminėtas Arūnas Pukelis, pravarde „Švinius“, apgailestauja, kad yra „tokių žmonių, kurie negalvoja apie moralinę atsakomybę“. A. Pukelis sako: „Jei tai tiesa, tai Piečia būtų išvestas su antrankiais, būtų padarytas didelis šou. Yra tam tikros tarnybos, kurios yra atsakingos už tai ir gali pasakyti, kas užsiima kontrabanda, o kas – ne. Ne kažkokiam Komskiui iš Pagėgių žinot tokius dalykus“.

„Neturiu teisės blogai kalbėti apie kitą žmogų. Tačiau pasakysiu tiek – žmogus išsikelti iš provincijos gali, bet provincija iš žmogaus – ne“, - pridūrė A. Pukelis.

K. Komskis garsėja ne tik ilgu liežuviu. Jis yra gavęs net Tauragės Garbės ženklą, kuris skiriamas itin nusipelniusiems Tauragės krašto gyventojams, garsinantiems Tauragės apskritį. Prašymą Tauragės apskričiai savo brolį apdovanoti šiuo garbingu ženklu pateikė... jo brolis Virginijus Komskis, dabartinis Pagėgių meras.

Tiesa, komisija, kuri patariamuoju pobūdžiu svarsto kam turėtų atitekti Garbės ženklas, K. Komskį įrašė sąrašo gale, kaip mažiausiai nusipelniusį Tauragės apskričiai iš pateiktų kandidatų. Deja, lemiamą žodį turi tik vienas žmogus – tuometinė Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė šį apdovanojimą nusprendė suteikti ir K. Komskiui.

Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas, Garbės ženklo skyrimo komisijos buvo nešnekus, tačiau pripažino, kad jam atrodė keista, kad komisijai nepritarus, I. Ričkuvienė vis dėl to skyrė šį garbingą apdovanojimą K. Komskiui.

Tuo metu Garbės ženklą gavės VDU Istorijos katedros docentas Vytenis Almonaitis pasipiktino šio ženklo skyrimu K. Komskiui. Jis atsisakė kartu su politiku fotografuotis atminimo nuotraukai. V. Almonaitis dabar sako: „Pasiteiraukite pirmo sutikto Pagėgių krašte žmogaus. Ir Jums bus paaiškinta kokią "tvarką" Pagėgiuose įvedė šis išties „gabus“ asmuo“.

„Pagėgiuose, mano nuomone, padėtis labai bloga. Per dvi kadencijas susidarė toks neofeodalinis ūkis, kai viskas priklauso nuo vienos partijos, ypač nuo vieno asmens. Visi kuriems tokia „tvarka“ nepatinka, yra vienu ar kitu būdu verčiami paklusti, baudžiami“.

„Kiek tai liečia mane asmeniškai, tai už mane jau viską pasakė opozicinių politinių partijų atstovai
pasirašydami pareiškimą "Dėl Pagėgių 700 metų jubiliejaus sužlugdymo“, - apgailestauja V. Almonaitis.

Garbės ženklo apdovanojimą K. Komskiui skyrusi Irena Ričkuvienė, kuri šiuo metu dirba Vidaus reikalų ministerijoje, tepasakė: „Nemačiau priežasčių, kodėl negalėjau jam skirti šio apdovanojimo“.

Beje, įdomus faktas – Pagėgių savivaldybės taryboje yra 21 narys, 13 iš jų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Penkių seniūnijų šeimininkai taip pat yra „tvarkiečiai“. Tik trims Pagėgių savivaldybės teritorijoje įsikūrusioms bendruomenėms iš keliolikos vadovauja ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.

„Tvarkiečiai“ vadovauja ir svarbiausiems Savivaldybės administracijos skyriams, nemažai Savivaldybės administracijos darbuotojų taip pat yra minėtos partijos nariai arba jais yra jų šeimų nariai, likusieji – bent partijos rėmėjai. Projektų įgyvendinimą ir investicijas koordinuojančiam Ekonominės plėtros skyriui vadovauja partijos „Tvarka ir teisingumas” narė Loreta Razutienė, Finansų ir Buhalterinės apskaitos skyrių vedėjų Rūtos Fridrikienės ir Zitos Stanišauskienės sutuoktiniai priklauso tai pačiai minimai partijai. Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja ir net jaunimo užimtumu besirūpinanti koordinatorė yra taip pat šios partijos narės.

Didžioji dalis Pagėgių savivaldybės verslo įmonių ir žemės ūkio subjektų yra valdomos „tvarkiečių“ ir jų rėmėjų. Minėtos partijos nariai valdo ir Savivaldybės kontroliuojamas įstaigas (UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“, VšĮ Pagėgių PSPC ir kt.), didžiąsias krašto parduotuves, paslaugas teikiančias įmones ir bendroves.

Beveik visi vietiniai laikraščiai priklauso „tvarkiečiams“. Pagėgių savivaldybėje yra platinami du Šilutės rajono laikraščiai, kuriuose yra puslapiai, skirti Pagėgių krašto aktualijoms.

Laikraštis „Pamarys“ priklauso Pagėgių savivaldybės tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui Edmundui Mieliuliui.

Kitas Pagėgiuose platinamame laikraštyje „Šilokarčema“ ne kartą buvo paviešinti vietinės valdžios korupcijos atvejai, nelegalios statybos, valdininkų ir politikų savivaliavimo atvejai. Taip pat – socialinės, ekonominės problemos, kurios kyla dėl „tvarkiečių“ priimtų sprendimų.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ aktyvistai ne kartą siekė įvairiomis priemonėmis užgniaužti „Šilokarčemoje“ publikuojamą kritiką jų atžvilgiu. „Tvarkiečių“ pasirinktos priemonės sukėlė ir pagėgiškių, ir politikų opozicionierių, ir netgi kai kurių pačių „tvarkiečių“ nepasitenkinimą.

Prekyba laikraščiu „Šilokarčema“ uždrausta R. Špečkausko šeimos įmonei priklausančioms parduotuvėse Natkiškių ir Ketrių miesteliuose, V. Komskio šeimos įmonei priklausiančioje parduotuvėje Vilkyškių ir Lumpėnų bei K. Komskio sūnaus Kęstučio įmonei priklausiančioje prekybos vietoje Panemunėje.
Neatlaikė spaudimo ir UAB „Admarta” savininkai, kuriems priklauso didžiausias prekybos centras Pagėgiuose „Nora“. Parduotuvės savininkai komercines patalpas nuomoja iš Seimo nario, „tvarkiečio“ K. Komskio sūnaus Kęstučio.

Neoficialiais šaltiniais yra žinoma, kad„Admartos“ savininkams pagrasinta, jei prekiaus laikraščiais „Šilokarčema“, bus nutraukta su jais parduotuvės patalpų nuomos sutartis.

Laikraščio „Šilokarčema“ leidėjai keletą mėnesių laikraštį per Lietuvos pašto skyrius platino nemokamai tose vietovėse, kur buvo uždrausta prekyba. Pašto skyriuose nusidriekdavo eilės norinčiųjų gauti nemokamą numerį.

Be to, 2007-ųjų vasarą Pagėgių turgaus prekeiviai gavo UAB "Pagėgių komunalinis ūkis" pranešimus apie tai, kad nuo rugpjūčio 1 d. turgavietė bus uždaryta einamajam remontui. Tame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad turgus laikinai perkeliamas į kitą vietą.

Turgaus vietoje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šalia kurios tuometinio mero K. Komskio sūnus Kęstutis pastatė didžiulį pastatą, kurį išnuomavo prekybos centrui.

Cigarečių kontrabanda skaudžiai smogia ir patiems Lietuvos gyventojams. Potenciali 2006 m. Europos Sąjungos konfiskuotų cigarečių pakelių žala visos bendrijos šalių biudžetams siekia daugiau nei 460 mln. eurų. Europos Komisija JAV teismuose kaltinimus dėl kontrabandos yra pateikusi net patiems cigarečių gamintojams.

JAV Visuomenės dorumo centro paskelbtame Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo parengtą pranešimą "Tabako bendrovės susijusios su nusikalstamomis organizacijomis pelningoje cigarečių kontrabandoje". Šiame pranešime teigiama, kad centro vykdytas tyrimas parodė, jog trijų didžiausių pasaulio tabako bendrovių – „British American Tobacco“, „Philip Morris“ ir „R.J. Reynolds“ - pareigūnai glaudžiai dirbo su bendrovėmis ir asmenimis, tiesiogiai susijusiais su organizuotu nusikalstamumu įvairiose šalyse. Korporacijų dokumentai, teismų bylos ir vidiniai vyriausybių pranešimai, kai kurie siekiantys net aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, rodo, kad „British American Tobacco“, „Philip Morris“ ir „R.J.Reynolds“ pasirinko kontrabandos tinklus Europoje, Artimuosiuose Rytuose, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje kaip pagrindinę savo rinkodaros strategijos dalį, turinčią padidinti pelnus.

KULTŪROS STOKA SUTRUKDĖ PAKALBINTI MIŠELĮ LEGRANĄ


Ketvirtadienio (27.05) vakarą Vilniaus Kongresų rūmuose prieš muzikos kūrėjo, pianisto-virtuozo, dirigento bei dainininko Mišelio Legrano koncertą įvykusi spaudos konferencija patyrė didelį fiasko.

Pusę valandos vėlavęs Mišelio Legrano susitikimas su žurnalistais buvo nuolat pertraukiamas Rusijos kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ administratoriaus Jevgenijaus Stodušnio. Nemaloniu tonu jis nuolat pertraukinėdavo žurnalistų užduodamus klausimus. Po vos 15 minučių trukusios spaudos konferencijos prastai girdintis Mišelis Legranas kamerinio orkestro administratoriaus galiausiai buvo nutildytas, o žurnalistai išprašyti lauk. Nepavyko susitarti dėl pokalbio ir po koncerto.

Į klausimą, kokią muziką namuose klauso, Mišelis Legranas atsakė: „Klasiką, džiazą, liaudies – viską, išskyrus roką“.

„Rašau operas, baletus, oratorijas. Kuriu džiazo muziką bei muziką filmams“, - pridūrė M. Legranas.

Mišelis Legranas yra sukūręs muziką daugiau nei 200 kino filmų, rašo muziką miuziklams, įrašė daugiau nei 100 albumų, buvo įvertintas 3 „Oskarais“ bei 5 „Grammy“ nominacijoje „Geriausia muzika“.
2010 m. Prancūzijoje paskelbti Mišelio Legrano metais ir sutampa su kompozitoriaus kūrybinės veiklos 50-mečiu.

JŪROS PAKRANTĖ MIESTO VALDŽIAI NERŪPI


Metai iš metų situacija Jūros upės pakrantėje nesikeičia. Nors Tauragė negali pasigirti poilsio vietų gausumu, tačiau miesto valdžia nesugeba pasirūpinti populiariausia vieta – Jūros krantine.

Upės suneštas smėlis jau „palaidojo“ krantinės sutvirtinimus, duobėtas šaligatvis, didžiulės vandens balos, kurias apeiti itin sunku, daugybė šiukšlių, nes šiukšliadėžių akivaizdžiai trūksta, o per aukštus ir tankius krūmus kai kur visai nesimato upės.

Pavojų kelia prie Vasaros estrados esantys du neuždengti šuliniai, kurie tamsiu paros metu gali tapti spąstais ne vienam tauragiškiui. Lakstantys vaikai ar gyvūnai į juos gali įkristi ir patirti rimtų traumų, kurios bet kada gali baigtis ir mirtimi.

Vasarą Tauragės paplūdimys pasitinka prišnerkštu tualetu, į kurį įėjus taip ir norisi suraukti nosį ir kuo greičiau iš ten dingti. Krantinė prie Jūros nuo 1976 m., kada ji buvo įrengta, nebuvo rekonstruota. Buvo atliekami tik neatidėliotini remonto ir tvarkymo darbai.

2004 m. Tauragės savivaldybės administracija parengė Jūros upės vagos Tauragės mieste valymo ir krantinės sutvarkymo projektą. Šiam projektui įgyvendinant nebuvo gauta finansavimo.

Tačiau situacija iš dalies pamažu turėtų keistis. Kaip mus patikino Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius, jau rengiamas planas sutvarkyti teritoriją nuo poilsiavietės iki Vasaros estrados. Jis sakė: „2009 m. parengtas naujas projektas apimantis Jūros upės vagos valymą 1 km ruože, poilsiavietės įrengimą prie Jūros upės užtvankos ir parko sutvarkymą tarp tilto ir užtvankos“.

Šiuo metu paskelbtas atviras konkursas darbams atlikti. Numatoma darbus pradėti birželio mėnesį. Darbai bus finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Tiksli suma dar nežinoma, tačiau numatoma išleisti apie 1,5 mln. litų.

PO TV ETERYJE PARODYTŲ VEIDŲ ČIGONŲ TABORE – ATLEIDIMAS IŠ DARBO


Kovo pradžioje TV laidos „Paskutinė instancija“ (LNK) žurnalistė Rasa Kalinauskaitė domėjosi kam naudinga narkomafija čigonų tabore.

Narkotikų mafija teismuose turi savo teisėjus, teigia laidos autorė Rūta Janutienė. Narkomafijos apyvarta Lietuvoje vertinama 3 mlrd. litų. O štai Vilniaus čigonų taboro metų apyvarta kuklesnė. Tik 43 mln. litų. Klientus į čia atveža ir išveža viešasis transportas, taboro prieigose jų laukia mėlynas autobusiukas, kur paslaugus valdiškas daktaras duoda sterilų švirkštą ir surenka naudotus.

Prie Vilniaus čigonų taboro – vis tas pats vaizdas. Narkomanai atvirai, nieko nesibaiminantys, leidžiasi švirkštus pilnus heroino tiesiog gatvėje. Laidos kūrėjams besisukiojant po taborą atėjo pietų metas. Prie taboro priartėjo automobilis su Nacionalinio transliuotojo skiriamaisiais ženklais (LRT). Automobilyje sėdėjo tik vairuotojas. Prie LRT automobilio priėjo čigonas ir kažką greit pratarė, palinkęs prie vairuotojo. LRT teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė gynė savo kolegą: „Įvykio nebandome užglaistyti, nes, paprasčiausiai, jokio įvykio nebuvo. Darbuotojas vyko ne į čigonų taborą, o į metalo laužyną. Jis – mūsų tiekėjas. Atveža detales LRT autoūkiui, statybines medžiagas, kanceliarines prekes“.
Po to privažiavo kitas tarnybinis automobilis. Iš jo išlėkė vyrukas ir mergina. „Ką pirkot?“, - paklausė žurnalistė Rasa Kalinauskaitė. „Oi, ne ne, mes vaistų. Miegui. Blogai miegam“, - atsakė moteris, kurią atvežė kažkoks vyriškis.
Įmonės, kurioje tuomet dar dirbo vyras, atvežęs į taborą galimą pirkėją, vadovas teigia, kad po LNK reportažo turėjo pokalbį su darbuotoju. Darbuotojas neigė vartojantis narkotines medžiagas ir teigia nebuvęs tabore, o tiesiog pavežęs pažįstamą merginą iki Kirtimų pabaigos, šalia taboro.
Vadovas, nenorėjęs, kad rašytume jo vardą ir pavardę, sakė: „Priimant į darbą ir darbo metu neturėjome informacijos, kad darbuotojas vartotų narkotikus ar lankytųsi tabore. Ir šiandien tokios informacijos neturime. Nufilmuotas prie taboro darbuotojas pas mus jau nebedirba. Darbuotojas pasiprašė atleidžiamas iš darbo savo noru, nes remiantis jo žodžiais, po šio reportažo jam būtų gėda važiuoti pas klientus, kurie matė LNK reportažą“.
„Į darbą narkomanų nepriimame, nes tai prieštarauja bendrovės vadovybės supratimui koks turėtų būti įmonės darbuotojas ir LR įstatymams, darbo kodeksui. Net ir po LNK laidos mes nežinome ar nufilmuotasis darbuotojas vartoja narkotikus, ar asmeniškai buvo pačioje taboro teritorijoje, ar pirko narkotikus“.
Beje, „Paskutinės instancijos“ tyrimas buvo pradėtas po to, kai policija sulaikė pusę tonos narkotikų Klaipėdoje, o Vilniuje pareigūnai sugaudė didžiulę mažmenininkų gaują. Kainos nė nekrustelėjo.

APKLAUSA: „DAR PAŽIŪRĖSIM“ – GERIAUSIA HUMORO LAIDA


TV3 laida „Dar pažiūrėsim“ – geriausia humoro laida Lietuvoje. Bent jau taip mano portalo EuropeanHitRadio.lt lankytojai. Už šią laidą buvo atiduoti 998 balsai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1283 tinklalapio lankytojai.

Rimantė Valiukaitė (39) sakė, kad tokie rezultatai jos nenustebino. Aktorė teigė: „Netikėta nebuvo, nes teko išklausyti nemažai nuomonių, kad laida patinka. Ir iš labai įvairių žmonių. Malonu, neslėpsiu. Ir vis tik smagiausias dalykas yra ne rezultatas, o procesas. Nėra didesnės laimės aikštelėje susitikti su tokiais aktoriais, ir dar bendraminčiais. Manau, šį savo gyvenimo laikotarpį prisiminsiu, kaip vieną iš smagiausių“.

Taip pat laidoje vaidinantis aktorius Ramūnas Cicėnas (29) kitų humoro laidų kolegoms palinkėjo sėkmės: „Iš tikrųjų labai malonu, kad žmonės įvertina mūsų humorą. O šiaip aš visada skeptiškai žiūriu į varžybas. Vertinti kuri geresnė, o kuri blogesnė aš nesiimčiau. Jei man nepatinka aš ir nežiūriu. O visiems laidų kūrėjams palinkėčiau, kad tai, ką jie daro, netaptų darbu, o būtų malonumas – būtent tai, kas ir vyksta mūsų filmavimo aikštelėje“.

Audrius Bružas (30) taip pat yra patenkintas, kad TV žiūrovai įvertino jų darbą. Laidos „Dar pažiūrėsim“ aktorius sakė: „Džiaugiuosi, kad žmonėms patinka ką mes darome“.

Pirmoje vietoje atsidūrusios laidos prodiuseris Laimonas Kirkutis (29) džiaugėsi, kad projektą pripažino lietuviai. Jis pridūrė: „Jei žiūrovai taip mano, tai reiškia, kad taip ir yra. Ir tai labai džiugina!“.

Antroje vietoje liko LNK laida „Oplia!”, kuri surinko 163 balsus. LTV laida „Klausimėlis“ atsidūrė trečioje vietoje, surinkusi 93 balsus, o ketvirtoje – LNK laida „Dviračio šou“, už kurią balsavo tik 29 portalo EuropeanHitRadio.lt lankytojai.

LIETUVOJE PLEČIASI GYVŪNŲ KANKINTOJAI „KFC“


Prieš daugiau nei dvejus metus į Lietuvą atkeliavęs pasaulinis greito maisto restoranas „KFC“ savo plėtros nestabdo ir šiandien. Štai Vilniuje naujas restoranas atsidarė „Ozo“ prekybos centre, o dar vieną žadama atidaryti Jasinskio gatvėje.

Šalyse, kur veikia šis tinklas, daugelis įžymybių prisijungia prie gyvūnų teisių gynimo organizacijos PETA ir mielai dalyvauja mitinguose prieš viščiukų kankinimus. Pamela Anderson (42), „Foo Fighters“, Pink (30), „Smashing Pumpkins“, „KT Tunstall“, „Good Charlotte“, Tommy Lee (47), „The Black Eyed Peas“, Jenna Jameson (35), Paul McCartney (67) – tai tik keletas garsių vardų ir grupių, kurie boikotuoja KFC produkciją.

Gyvūnų teisių gynėjai ragina žmones apeiti greito maisto vištienos patiekalų restorano KFC duris ir atkreipti dėmesį į tai, kad šios kompanijos produkcija yra gaunama žiauriai išnaudojant paukščius ir nepaisant gyvūnų gerovės specialistų rekomendacijų.

KFC atstovų Lietuvoje UAB "Fast Foods" direktorės teigimu "taip daroma tik Amerikoje". Su žurnalistu ji bendravo nenoriai. Pripažindama faktą, kad su viščiukais elgiamasi nehumaniškai, daugiau direktorė nieko nekomentavo, atsisakė nurodyti iš kur gaunama vištiena Lietuvos KFC restoranui. Taip pat atsisakė nurodyti, kada atsidarys KFC restoranas Jasinskio g.

KFC per metus savo restoranuose sunaudoja 800 000 000 vištų, kurias jam tiekia didieji paukštynai. Akcijomis, susijusiomis su KFC, PETA jau nuo 2001 m. siekia, kad ši milžiniška kompanija pagaliau susirūpintų gyvūnų gerove ir paukštynams keltų didesnius reikalavimus.

Paprastai mėsinio viščiuko gyvenimas prasideda inkubatoriuje tarp šimtų kiaušinių. Vos prasikalę iš lukšto jie rūšiuojami – silpnesni, nespėję išsiristi paukščiukai išmetami kaip atliekos. Vienadieniai viščiukai vakcinuojami ir perkeliami į didelius angarus, kurių kiekviename gali būti auginama iki keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Siekiant kuo didesnio pelno, mažame plote auginama labai daug viščiukų, kiekvienam jų skiriant šiek tiek už A4 dydžio lapą didesnį plotą (Europos Sąjungos reikalavimai leidžia laikyti iki 12 vištų viename kvadratiniame metre). Kad tokios pačios laikymo sąlygos taikomos ir Lietuvoje įrodo keli atvejai paukštynuose, kuomet sugedus ventiliacijos sistemoms vos per kelias valandas temperatūra pakilo tiek, jog dėl karščio ir oro trūkumo užduso keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Vištos per savo trumpą gyvenimą neišvysta dienos šviesos, nes angaruose nėra langų ir jie apšviečiami dirbtine šviesa. Ja manipuliuojama taip, kad būtų pasiektas greičiausias svorio augimas – paukščių kūno masė auga taip greitai, kad jų kaulai lūžta, o vidaus organai nespėja formuotis.
Tam tikros šviesos lempos naudojamos ir įtakojant paukščių elgesį. Vištos natūraliomis sąlygomis gyvena būriuose su tam tikra hierarchijos sistema. Silpnesni būrio nariai pralaimi kovoje dėl geresnio maisto, yra vaikomi arba apipešiojami. Tas pats elgesys pastebimas ir paukštynuose, kur vištos viena kitą apkapoja, o dėl tokių baisių auginimo sąlygų pasitaiko ir kanibalizmo atvejų. Siekiant to išvengti, stipriai sumažinamas šviesos kiekis arba jos spalva pakeičiama į mėlyną ar žalią.

Nors vištos natūraliai gyventų apie 7 metus, paukštynuose jų gyvenimas trunka vos pusantro mėnesio. Šiuo metu populiariausios broilerių veislės, kurios į skerdyklą iškeliauja sulaukusios 42 dienų.

Aprašytąjį likimą Lietuvos paukštynuose patiria 9 500 000 paukščių, o Europos mastu jų keliasdešimt kartų daugiau.

Vištos – smalsūs ir įdomūs gyvūnai. Teigiama, jų pažinimo sugebėjimai yra tiek pat išvystyti kiek šunų ir kačių. Viščiukai mokosi vieni iš kitų, rūpinasi, nerimauja dėl ateities, perduoda žinias iš kartos į kartą. Natūralioje aplinkoje šie gyvūnai formuoja hierarchines sistemas, kiekvienas paukštis žino savo vietą joje, bei atsimena daugiau nei šimtą kitų paukščių – jų išvaizdą ir padėtį sistemoje. Kiekvienas viščiukas skirtingas. Vieni draugiški, bebaimiai, kiti drovūs ir atsargūs. Vieniems patinka žmogaus kompanija, kitiems – ne. Vištos supranta, kad objektai, patraukti iš akiračio, egzistuoja. To negali padaryti žmonių kūdikiai.

Tarp kitko, 2005 m. vegetarė Pamela Anderson susivienijo su gyvūnų teisių gynėjais prieš KFC ir šiuo metu aktyviai dalyvauja kampanijose prieš šių restoranų tinklą. „Užaugina juos tokio didelio svorio, kad jie kenčia nuo širdies priepuolių, plaučių susilpnėjimo, lūžtančių kojų ir kitų luošinančių ligų ir sužeidimų. Per žudynes, perpjaunamos jų gerklės ir jie plikomi, kol miršta ir dažniausiai tuomet jie dar būna sąmoningi“, – piktinasi aktorė.

PETA sukurtame filme Anderson apibrėžė netinkamą viščiukų auginimą, kuris galiausiai baigiamas mitybos grandinėje.

Ji sako: „Aš kviečiu žmones boikotuoti KFC, kol kompanija pareikalaus, kad jos tiekėjai nustotų luošinti viščiukus ir plikyti juos gyvus. Nei vienas gyvūnas neturėtų taip kentėti, nesvarbu jis katinas, šuo ar viščiukas“.

Tarp kitko, 2007 m. balandžio mėnesį PETA atstovai sukilo sužinoję apie pasirengimą Lietuvoje atidaryti restoraną. Kaune, prie tilto į Nemuno salą gyvūnų teisių gynėjai ragino žmones apeiti greito maisto vištienos patiekalų restorano KFC duris ir atkreipti dėmesį į tai, kad šios kompanijos produkcija yra gaunama žiauriai išnaudojant paukščius ir nepaisant gyvūnų gerovės specialistų rekomendacijų.