AUSTRAI NEĮTIKINO VILNIAUS VALDŽIOS HUMANIŠKIAU KOVOTI SU BEGLOBIAIS GYVŪNAIS

Vilniečiai ir toliau iš savo kišenės mokės beveik 1 mln. litų per metus už beglobių gyvūnų marinimą. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė Austrijos fondo „Vier Pfoten“ siūlomos idėjos humaniškais būdais mažinti tokiu gyvūnų populiaciją mieste.

Austrai siūlė beglobius gaudyti, juos paskiepyti, esant būtinybei išgydyti, ženklinti, sterilizuoti ir vėl paleisti į laisvę. Tokie gyvūnai negalėtų daugintis. Šia sėkminga praktika naudojasi kelios Europos šalys. Tačiau miesto savivaldybė mano, kad jos įmonė „Grinda“ su tuo puikiai susitvarko. Valdžia kurčia maištaujančių gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu, kuriuos piktina žiniasklaidoje nuolat mirgantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais, savanorių vagonėlių, kuriuose priglaudžiami gyvūnai ir ieškoma jiems naujų šeimininkų, vijimą iš „Grindos“ teritorijos.

Beje, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą. Šiuo metu bandoma išsiaiškinti, ar žiniasklaidoje pasirodę pranešimai yra pagrįsti. Vilniaus miesto maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat ragino miesto valdžią keisti beglobių gyvūnų priežiūros būdą, kuris dabar yra „Grindoje“.

Tačiau Vilniaus tarptautinio bendradarbiavimo poskyrio vyriausioji specialistė Egle Skeiverytė cituoja mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus pasirašytą laišką dėl fondo „Vier Pfoten“ pasiryžimo gelbėti gyvybes: „Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu neturi galimybių įvykdyti siūlomos sutarties 4.2 punkto, kuriame numatomi Gavėjo įsipareigojimai („Vier Pfoten“ komandai veiklos Vilniuje metu nemokamai skirti patalpas, apmokėti komunalines paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą, kurą transportui). Jei Sutartis būtų siūloma be finansinių įsipareigojimų Gavėjui, ji Vilniaus miesto savivaldybei būtų priimtina“.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė piktinasi priimtu sprendimu: „Vilniaus savivaldybę gąsdina punktas, kad porai žmonių savaitę reikės duoti maisto talonų, kurie nemokamai užsiims visu šiuo reikalu. Tačiau jei savivaldybė gaili tų kuponų, tai Austrijos ambasada žadėjo pavalgydinti pati, galų gale, savanoriai atneš maisto. Dar jiems nepatinka, kad reikės suteikti patalpas, apmokėti už komunalines paslaugas projektui įgyvendinti. Matyt, „Grindai“ pigiau duot milijoną“.

Austrų projektas nėra vienkartinis. Po metų jie buvo pasiryžę vėl atvykti ir tęsti projektą. Gyvūnų globos organizacijos tuo metu ieškotų beglobiams gyvūnams naujų šeimininkų, visi jie nebūtų paleidžiami į laisvę.

„Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas, kuris kadaise pats šaudė beglobius šunis prie savo namų, netiki austrų projektu. Jis teigia: „Nemokamai gali būti tik lašiniai spąstuose. Kodėl turime eiti aborigenų pavyzdžiu? Gyvybes reikia saugoti su protu. Ši tema jau man nusibodo. Turiu ir turėsiu tą milijoną! Tai savanoriai nori prieiti prie valdiškų pinigų“.

Šaltinių teigimu, Vilniui atsisakius „Vier Pfoten“ nemokamų paslaugų, sutartį su austrais bandys pasirašyti Klaipėdos ir Kauno miestų įmonės, atsakingos už beglobių šunų ir kačių priežiūrą.

Iki šių dienų nebuvo priimti jokie sistemingi ar efektyvūs sprendimai, ženkliai mažinantys benamių gyvūnų populiaciją Vilniaus mieste ir duodantys ilgalaikius rezultatus. Šiuo metu taikomais savivaldybės metodais – valkataujančių gyvūnų gaudymu ir naikinimu, pasiekiami simboliniai rezultatai – laikinas benamių skaičiaus sumažėjimas tam tikroje teritorijoje, nežymiai arba visiškai nesprendžiantis pačios problemos esmės.

Užsienio šalių patirtis rodo, jog gyvūnų gaudymas ir tolimesnis migdymas ne tik etiniu, bet ir ekonominių požiūriu yra visiškai neveiksmingas metodas.

Tarp kitko, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje, dabar ruošiami atitinkami dokumentai atitinkamoms Europos sąjungos institucijoms. Taip pat apie veiksmus „Grindoje“ bus informuota didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptautinė organizacija „PETA“. Žadama rengti protestus ir Lietuvoje.


Paulius Tumosa 2011.01.31 ©

ELEKTRONINIO BILIETO „STUBURAS“ NET NEBUVO PRADĖTAS KURTI!

2008 m. turėjo pradėti veikti elektroninio bilieto sistema trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Kaunas jau gali pasidžiaugti šia patogia sistema, tačiau vilniečiams tai atrodo amžiaus projektas. Galbūt panašus į miesto stadioną...

Troleibusuose ir autobusuose jau seniai įmontuoti elektroniniai komposteriai, tačiau jie rodo tik stotelių pavadinimus. Švieslentės su informacija, kada atvyks viešojo transporto priemonė į stotelę nukabinta. Dėl atšiaurių Lietuvos orų jie buvo išmontuoti prieš metus.

Dabar gelbėti projektą buvo patikėta Kauno bendrovei „Empirija“, kuri el. bilieto sistemą jau įdiegė Kaune. Tam skirta papildomi beveik pusę mln. litų.
Anksčiau šį daugiau nei 20 mln. litų kainavusį projektą vykdė Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau nuo š.m. spalio jį patikėjo savivaldybės įmonei „Susisiekimo Paslaugos“.

Įmonės projektų vadovas Mindaugas Žironas tikino, kad el. bilieto paslaugos „stuburo“ Vilniaus miesto savivaldybė net nebuvo pradėjusi kurti! T.y., komposteriai, švieslentės, serveriai ir kita techninė įranga buvo nupirkta, tačiau, kad ji veiktų nebuvo padaryta beveik nieko. M. Žironas sakė: „Nebuvo kuriama tą įrangą valdanti el. bilieto informacinė sistema. Tai tarsi orkestras be dirigento. Programinė įranga yra visos el. bilieto paslaugos stuburas. Visos šios kalbos, kad niekas nejuda, nes ir negalėjo judėti, kadangi nebuvo kurta el. bilieto sistema – svarbiausia el. bilieto paslaugos dalis“.


Miesto mero pavaduotojas Romas Adomavičius entuziazmu netryško prieš maždaug pusmetį: „Baigtas diegimas troleibusų parke, dar diegiama autobusų parke. Vėliau savo darbus turės pradėti ‚Susisiekimo Paslaugos‘. Jei 2010 m. gale viskas pradės veikti, tada bus labai gerai“.

Vilniaus miesto savivaldybė davė sunkią užduotį „Susisiekimo Paslaugos“ darbuotojams – „išgelbėti“ sistemą kuo greičiau. Dabar “Susisiekimo Paslaugus” bando iki Naujųjų metų suspėti paleisti el. bilieto veikimą, kad juo būtų galima atsiskaityti už kelionę viešuoju transportu. O kiti darbai bus daromi toliau – iki pavasario.

Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius Viktoras Sirvydis sakė, kad „Susisiekimo Paslaugoms“ davė terminą projektą paleisti iki metų pabaigos. „Jei iki Naujųjų el. bilietas neveiks, pradėsime Europos Sąjungos lėšų susigrąžinimą“, - tikino V. Sirvydis. Tai reiškia, kad vilniečių pinigais bus mokoma už savivaldybės klaidas. Tačiau V. Sirvydis pabrėžė, jog projektas pradėjo judėti ir gali būti, kad bus spėta paleisti el. bilietą.

Iš viso projektas kainavo apie 20 mln. litų. 70% sumos finansavo Europos Sąjungos struktūrinis fondas. Tačiau šios sumos nepakako. Elektroninio bilieto projektui įgyvendinti Vilniaus savivaldybė skyrė dar 1 mln. litų, už kuriuos įdiegtas papildomas trūkstamas įrangos kiekis.

Paulius Tumosa ©

VILNIAUS RAJONAS – ATSKIRA KUNIGAIKŠTYSTĖ?

Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje dirba daugiausiai lenkų tautybės asmenys, regis, vadovaujamasi visai kitokiais įstatymais nei Lietuvos respublikoje. Beveik penkerius metus trukęs teismų karas su Vilniaus rajono savivaldybe ir jos mere Marija Rekst dėl lenkiškų gatvių pavadinimų, atrodo, niekada nesibaigs. Viso to kaltė – M. Rekst ir jos pavaldinių nesusigaudimas įstatymuose.

Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja Lietuvos teismų sprendimus pakeisti lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus, arba nukabinti dvikalbes lenteles. M. Rekst tyčia atsisako tai daryti. Jos argumentai: „Kas turi keisti užrašus? Savivaldybė? Savivaldybės administracija. Kokiu būdu? Jeigu yra poreikis. Pas mus gyvena daugiau nei 61 proc. lenkų, jie nori, kad užrašai būtų lenkų kalba. Aš manau, kad taip ir turi būti”.

Valstybinė kalbos inspekcija gerai žino, kad Vilniaus rajono kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos. Lenkiški užrašai yra teisiškai nepagrįsti. Vartojant dvikalbius gatvių pavadinimus pažeidžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis, kuris skelbia, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra tik valstybine kalba.

Taip pat M. Rekst vadovaujama savivaldybės administracija pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. 66, kuris numato, jog viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti.

Ir to negana, pažeidžiamas ir dar vienas Vyriausybės nutarimas, kuris skelbia, jog gatvių pavadinimų lentelėse turi būti vartojamas teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai.

Tačiau, atrodo, kad Lietuvoje ne visiems galioja vienodi įstatymai. M. Rekst ginasi nuo mestų kaltinimų ir gina lenkiškus gatvių pavadinimus, bandydama teismams įrodyti kitokią tiesą. Ji teigia: „Viešuosius užrašus, tarp jų ir gatvių pavadinimų, tautinės mažumos kalba Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ir galiojantys nacionaliniai bei aukštesnės galios – tarptautiniai teisės aktai“.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas tai vadina absurdu: „Mūsų inspekcija nemato argumentų, kodėl Vilniaus krašte būtų galima kabinti gatvių pavadinimus dviem kalbomis. To neleidžia šiuo metu galiojantys teisės aktai, tokią Inspekcijos nuomonę ne kartą yra patvirtinę teismai. Gaila, kad tokio akivaizdaus dalyko nenori suprasti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atsakingi pareigūnai“.

Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokių užrašų teikimo galimybės. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir oficialus išaiškinimas, kurią teismuose cituoja M. Rekst, nėra tiesiogiai taikytinas tarptautinis dokumentas, jos nuostatos įgyvendinamos tik atsižvelgiant į valstybių teisines sistemas. Kitaip tariant, konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

Už dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių kabojimą yra atsakinga M. Rekst pavaldinė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska. Ji už teismo nutarimo nevykdymą buvo nubausta 400 Lt, tačiau nuobaudą apskundė teismui.

Šiuo metu reikia laukti teismo posėdžio, kuriame Valstybinė kalbos inspekcija gins savo poziciją. Šio teismo nutartį bus galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Kol paskutinis teismas nepriims galutinės nutarties, tol ir kabos dvikalbės lentelės. Teismų karuselė sukasi, o padėtis nesikeičia.



Paulius Tumosa 2010.10 ©

ELEKTRONINIO BILIETO ĮDIEGIMAS – DAR VIENAS AMŽIAUS PROJEKTAS

Elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos įrengimas turėjo startuoti prieš beveik pusantrų metų. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje šis projektas vis stringa. Troleibusuose ir autobusuose jau yra įmontuoti elektroniniai komposteriai, tačiau jie rodo tik stotelių pavadinimus. Kai kuriose stotelėse esančios švieslentės su viešojo transporto atvykimo laiku neveikia taip kaip turėtų veikti, o kai kur jos apskritai išmontuotos.

Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas sako, kad per beveik penkerius metus, kuomet bandoma paleisti šį projektą, yra įgyvendintas tik pirmasis projekto etapas – įdiegta transporto priemonių techninė bilietų kortelė, elektroninė keleivių informavimo sistema ir transporto judėjimo bei kontrolės sistemos. Jis teigia: „Dabar yra ruošiamasi antrojo diegimo etapui – elektroninių bilietų transakcijų aptarnavimui ir platinimui“.


Rimvydas Jančiauskas tikina, kad sistemos paleidimas visuomenei numatomas tik tada, kai bus įdiegta Vilniaus miesto centrinė elektroninių bilietų pirkimo-duomenų perdavimo aptarnavimo sistema ir pašalintos techninės problemos bei garantuotas stabilus sistemos veikimas. Bendra trijų miestų sistema taip pat stringa Kaune ir Klaipėdoje.

„Susisiekimo paslaugų“ buvę Informacinių technologijų skyriaus vadovai Vaidotas Antanavičius ir Rimvydas Jančiauskas prieš beveik pusę metų Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame posėdyje dėl elektroninio bilieto projekto žadėjo: „Miestiečiai šiuo bilietu viešajame transporte galės pradėti naudotis jau gruodį“. Keista, bet V. Antanavičius ir R. Jančiauskas įmonėje nebedirba. Telefonu atsiliepusi „Susisiekimo paslaugų“ sekretorė Vaida Bagdonavičienė žurnalistui sakė: „Jie išėjo savo noru“.

Kodėl taip ilgai stringa šis projektas neatsakė nei Rimvydas Jančiauskas, nei savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kuri taip pat vykdo šį projektą, direktorius Gintas Bliuvas.Iš viso projektas kainavo apie 20 mln. litų. 70% sumos finansavo Europos Sąjungos struktūrinis fondas. Tačiau šios sumos nepakako. Elektroninio bilieto projektui įgyvendinti Vilniaus savivaldybė skyrė dar 1 mln. litų, už kuriuos įdiegtas papildomas trūkstamas įrangos kiekis.