Paulius Tumosa :: www.PauliusTumosa.lt

Rodomi pranešimai su žymėmis grinda. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis grinda. Rodyti visus pranešimus

2011 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

KODĖL NUTRAUKĖ TYRIMĄ DĖL "GRINDOS"?







Vilniaus miesto prokuratūra nutraukė tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais "GRINDOJE". Tyrimo išvadose pateikiama, kad ponas Masiulis yra angelas, siųstas Dievo. Viską, ką jis pasakė, yra tiesa, o žurnalistas - akiplėkiškas jaunuolis. "Grindoje" kartais gyvūnai laikomi net kelis mėnesius, pasirodo! Trumpiau tariant, viską, ką pasakė Masiulis su Vilūnu (kuris dirba nuo 1976 m. ir yra įsišaknijusi piktžolė) yra tiesa, o žurnalistas ir savanoriai - išsigalvojo. Kažkaip ir galvojau, kad taip baigsis tas tyrimas. Išvadose tarsi iš nuostatų surašyta, ką turi daryti "Grinda", bet netirta, ar ji ta daro. Liudytoja "Grindos" darbuotoja "gali drąsiai teigti", kad viskas daroma pagal griežtus reikalavimus. Vien jau ta tyrėja iš policijos, kuri rinko medžiagą, buvo iš kitos planetos. Net nežinojo, kas apskritai ta "Grinda" yra. Pati pasakė, kad iki tol nežinojo, kad yra gaudomi gyvūnai, vežami kažkur, paskui migdoma. Viskas dėl akių tik daroma Lietuvoje. Šlykštu.

2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

AUSTRAI NEĮTIKINO VILNIAUS VALDŽIOS HUMANIŠKIAU KOVOTI SU BEGLOBIAIS GYVŪNAIS


Vilniečiai ir toliau iš savo kišenės mokės beveik 1 mln. litų per metus už beglobių gyvūnų marinimą. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė Austrijos fondo „Vier Pfoten“ siūlomos idėjos humaniškais būdais mažinti tokiu gyvūnų populiaciją mieste.

Austrai siūlė beglobius gaudyti, juos paskiepyti, esant būtinybei išgydyti, ženklinti, sterilizuoti ir vėl paleisti į laisvę. Tokie gyvūnai negalėtų daugintis. Šia sėkminga praktika naudojasi kelios Europos šalys. Tačiau miesto savivaldybė mano, kad jos įmonė „Grinda“ su tuo puikiai susitvarko. Valdžia kurčia maištaujančių gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu, kuriuos piktina žiniasklaidoje nuolat mirgantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais, savanorių vagonėlių, kuriuose priglaudžiami gyvūnai ir ieškoma jiems naujų šeimininkų, vijimą iš „Grindos“ teritorijos.

Beje, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą. Šiuo metu bandoma išsiaiškinti, ar žiniasklaidoje pasirodę pranešimai yra pagrįsti. Vilniaus miesto maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat ragino miesto valdžią keisti beglobių gyvūnų priežiūros būdą, kuris dabar yra „Grindoje“.

Tačiau Vilniaus tarptautinio bendradarbiavimo poskyrio vyriausioji specialistė Egle Skeiverytė cituoja mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus pasirašytą laišką dėl fondo „Vier Pfoten“ pasiryžimo gelbėti gyvybes: „Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu neturi galimybių įvykdyti siūlomos sutarties 4.2 punkto, kuriame numatomi Gavėjo įsipareigojimai („Vier Pfoten“ komandai veiklos Vilniuje metu nemokamai skirti patalpas, apmokėti komunalines paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą, kurą transportui). Jei Sutartis būtų siūloma be finansinių įsipareigojimų Gavėjui, ji Vilniaus miesto savivaldybei būtų priimtina“.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė piktinasi priimtu sprendimu: „Vilniaus savivaldybę gąsdina punktas, kad porai žmonių savaitę reikės duoti maisto talonų, kurie nemokamai užsiims visu šiuo reikalu. Tačiau jei savivaldybė gaili tų kuponų, tai Austrijos ambasada žadėjo pavalgydinti pati, galų gale, savanoriai atneš maisto. Dar jiems nepatinka, kad reikės suteikti patalpas, apmokėti už komunalines paslaugas projektui įgyvendinti. Matyt, „Grindai“ pigiau duot milijoną“.

Austrų projektas nėra vienkartinis. Po metų jie buvo pasiryžę vėl atvykti ir tęsti projektą. Gyvūnų globos organizacijos tuo metu ieškotų beglobiams gyvūnams naujų šeimininkų, visi jie nebūtų paleidžiami į laisvę.

„Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas, kuris kadaise pats šaudė beglobius šunis prie savo namų, netiki austrų projektu. Jis teigia: „Nemokamai gali būti tik lašiniai spąstuose. Kodėl turime eiti aborigenų pavyzdžiu? Gyvybes reikia saugoti su protu. Ši tema jau man nusibodo. Turiu ir turėsiu tą milijoną! Tai savanoriai nori prieiti prie valdiškų pinigų“.

Šaltinių teigimu, Vilniui atsisakius „Vier Pfoten“ nemokamų paslaugų, sutartį su austrais bandys pasirašyti Klaipėdos ir Kauno miestų įmonės, atsakingos už beglobių šunų ir kačių priežiūrą.

Iki šių dienų nebuvo priimti jokie sistemingi ar efektyvūs sprendimai, ženkliai mažinantys benamių gyvūnų populiaciją Vilniaus mieste ir duodantys ilgalaikius rezultatus. Šiuo metu taikomais savivaldybės metodais – valkataujančių gyvūnų gaudymu ir naikinimu, pasiekiami simboliniai rezultatai – laikinas benamių skaičiaus sumažėjimas tam tikroje teritorijoje, nežymiai arba visiškai nesprendžiantis pačios problemos esmės.

Užsienio šalių patirtis rodo, jog gyvūnų gaudymas ir tolimesnis migdymas ne tik etiniu, bet ir ekonominių požiūriu yra visiškai neveiksmingas metodas.

Tarp kitko, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje, dabar ruošiami atitinkami dokumentai atitinkamoms Europos sąjungos institucijoms. Taip pat apie veiksmus „Grindoje“ bus informuota didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptautinė organizacija „PETA“. Žadama rengti protestus ir Lietuvoje.


Paulius Tumosa 2011.01.31 ©

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

GRINDA – NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ GETAS?






Dažnas atvežęs gyvūną į globos namus „Grinda“ nesusimąsto, kad greičiausiai jo gyvūno niekas neglobos, o lauks 14 dienų, kad jam suleistų mirtiną dozę. Globos namai – klaidinantis pavadinimas. Šiuo metu yra bandoma globos namų pavadinimą pervadinti į karantino namus. „Grinda“ neorganizuoja gyvūnėlių mugių, nereklamuoja jų dovanojimo, negloboja jų ilgiau nei 14 dienų.

Jei tai būtų galima pavadinti globa. Buvęs darbuotojas Tomas (vardas pakeistas) pasakoja: „Viskas labai paprasta, kaip sugaunami ir priimami gyvūnai. Jie dideliais kiekiais eutanazuojami, maždaug apie dvi tonas per mėnesį. Bet iki eutanazijos jiems reikia praeiti tikrą pragarą, kol jie dėl esančių virusų suserga, pradeda nebeėsti, silpsta, tada užmigdomi“.

Kitas darbuotojas priduria: „Dirbau senose patalpose. Ten buvo dar baisiau – iš bado, nepritekliaus ir psichologinio pakrikimo tiek katės, tiek šunys ėsdavo vieni kitus. Po savaitgalio atėjus į darbą, pamatydavai iki dešimt lavonų. Dažnai vienas kitą tiesiog suėsdavo iš bado“.

„Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas šunų gaudymą ir eutanazavimą vadina “bizniu“. Įmonėje išdirbęs apie 17 metų, A. Vilūnas neigia tokius kaltinimus, vadindamas juos „bobučių pasakomis“. Jis sako: „Nedramatizuokit su tais gyvūnais. Kas čia visiems pasidarė? Nematau jokio blogo elgesio. Kas trečias vilnietis gyvena neprasčiau nei gyvūnai mūsų globos namuose. Bet kokius teiginius apie žiaurų elgesį su gyvūnais ‚Grindoje‘ kategoriškai atmetame“.

Didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti „Grindos“ gyvūnų globos namų vyr. veterinaras Vladas Masiulis. V. Masiulis neseniai iš Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kuri turėtų kontroliuoti „Grindoje“ gyvenančių gyvūnų gerbūvį, gavo įspėjimą dėl netinkamai naudotų stiprių psichotropinių vaistų gyvūno atžvilgiu. Tik įspėjimą galbūt dėl to, kad kurį laiką yra dirbęs Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje. Beje, kaip įtariama, V. Masiulis anksčiau yra dirbęs skerdiku vienoje Kauno mėsos įmonėje. Kadangi bendrovė buvo likviduota, sunku tai patvirtinti.

Štai birželį, kaip pasakoja liudininkai, jis neatsakingai padovanojo šarpėjaus veislės kalytę nestabilios psichikos vaikinui. Tuo metu, kai šis žmogus vedėsi kalytę per „Grindos“ teritoriją, gyvybės vagonėliuose dirbo savanoriai, kurie stebėjo šunelio dovanojimo procedūrą ir labai stebėjosi ją išsivedančio jaunuolio elgesiu: jis garsiai rėkė, keikėsi, mojavo rankomis, grūmojo jam.

Šuo namuose jam grybštelėjo ranką, o šis paskambino savo globėjui, kuris šunį išvežė dar kitiems žmonėms į Kelmę. Čia ji buvo patalpinta namo rūsyje, įtariama, kad ir mušama. Kaimynai susisiekė su „Grinda“ ir Lietuvos gyvūnų globos draugija. Po ilgų įtikinėjimų V. Masiulis nuvyko į Kelmę parsivežti kalytės. Nors V. Masiulis sakė, kad „atvykus į Kelmę, šuo neatrodė labai didelis ligonis ir atrodė kiek agresyvus“, tačiau atvežtas į Vilniaus vieną veterinarijos kliniką jis merdėjo ir neužilgo mirė.

Privačios klinikos, į kurią buvo gelbėti atvežta Saira, vadovas pasakojo, kad vaizdas buvo kraupus – šuo buvo apspangęs, apsišlapinęs, apsiseiliojęs, apsivėmęs, kruvinas. Kūno temperatūra siekė vos 32 laipsnius. Kalytė buvo vežama bagažinėje iš Kelmės į Vilnių. V. Masiulis suleido stipriai veikiančius psichotropinius vaistus „Dolethal“. Jis situacijos nedramatizuoja. Veterinaras atšovė: „Įvyko, kas įvyko“.

Panašių atvejų buvę darbuotojai gali papasakoti ne vieną. Štai kitas buvęs darbuotojas apie vyr. veterinarą pasakoja: „Vladas Masiulis kuria inteligentiško ir sumanaus žmogaus įvaizdį, bet pažvelgus giliau, jis yra melagis ir elementarus neišmanėlis, bijantis gyvūnų. Regis, patys gyvūnai jaučia tokius padarus kaip jis. Buvo daug ir visko, ko niekam nelinkėčiau pamatyti“.

„VMVT žino, kas ten vyksta. Čia yra uždaras ratas. Buvo keli gyvūnus mylintys žmonės iš VMVT, tačiau, kai jie bandė kažką keisti, iškart buvo pažeminti pareigose ir nuimta dalis nuo atlyginimo“, - tvirtino šaltinis.

Pasakojama ir apie pinigų plovimą „Grindoje“. Savivaldybė moka už eutanazijai sunaudotus vaistus, t.y., gyvūnų pasiuntimą miriop, tačiau už padovanotus jokios premijos nėra numatyta. „Prirašomi gyvūnai sugavime. Deklaruojamas gyvūnų sugavimas, kurie egzistuoja tik popieriuose, po to vyksta fiktyvus jų eutanazavimas. Už gyvūno galvą, už eutanazijai sunaudotus vaistus savivaldybė moka pinigus. Kadangi nei sugauto šuns, nei išnaudotų vaistų nėra, galima tik įsivaizduot kieno kišenėse nusėda pinigai“. Žinoma, tokius pasakojimus neigia tiek „Grindos“ vadovybė, tiek vyr. veterinaras V. Masiulis, tiek savivaldybės tarnautojai.

Pats V. Masiulis žurnalistams nieko neleido fotografuoti. Aršaus pokalbio gale jis prasitarė: „Aš nenoriu kalbėti. Aš nenoriu pasakyti kažko nereikalingo“. Leidimo nedavė ir „Grindos“ vadovas A. Vilūnas.

Šiuo metu „Grindos“ gyvūnų globos namuose vienoje patalpoje laikomi tiek sveiki, tiek sergantys gyvūnai. Sveikam gyvūnui nėra šansų išlikti. Šalia dirbantys savanoriai pasakoja, kad jaunikliai nuo ligų nugaišta jau po kelių dienų.

Liudininkai pasakoja, kad sveikas gyvūnas „Grindoje“ užsikrečia įvairiomis virusinėmis ligomis. Iš 5000 į „Grindą“ patekusių gyvūnų 2009 m. gyvas liko tik maždaug kas aštuntas-devintas. Daugybę jų išgelbėja Lietuvos gyvūnų globos draugija. Apie 1,5 tonos per mėnesį gaišenos „Grinda“ atiduoda UAB „Rietavo veterinarine sanitarija“, kuri tai utilizuoja. Ši įmonė iš nugaišusių kačių ir šunų gamina kaulų miltus. Iš tokių miltų vėliau gaminami priedai pašarams toms pačioms katėms ir šunims.

Tarp kitko, „Grinda“ turi nemalonumų ir kitose savo veiklos srityse. Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą ir š.m. gegužę pateikė stulbinamas išvadas. Jie aptiko keistą faktą – buhalterinę apskaitą, kurios įrašus galima bet kada ir bet kaip taisyti nepaliekant jokios žymos. Įmonėje nėra vieningos buhalterinės apskaitos programos, kuri užtikrintų vientisą apskaitos sistemą, apjungtų visas apskaitos sritis, užtikrintų saugų apsikeitimą apskaitos duomenimis bei leistų šiuos duomenis apdoroti keliais būdais. Finansinės atskaitomybės duomenys suvedami paprasčiausios „Microsoft Excel“ programos pagalba, todėl visais apskaitos aspektais galima vykdyti pataisymus bet kuriuo laiku ir bet kuriomis suminėmis išraiškomis, bei vykdyti pataisymus be atskiro dokumentavimo bei registravimo.

Įmonėje nėra valdymo apskaitos, o tuo pačiu neskaičiuojami veiklos kaštai, remiamasi tam tikra ekonomine-gamybine analize, intuicija ir kvalifikuotais sprendimais.

„Grindos“ direktorius A. Vilūnas neigia ir šias Savivaldybės audito išvadas, sakydamas: „Teiginys apie neaiškią buhalterinę apskaitą visiškai nepagrįstas, nes nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei ‚SoDra‘, nei nepriklausomas auditas jokių pretenzijų neturi. Čia tik galima diskutuoti dėl vienokios ar kitokios buhalterinės apskaitos programos taikymo“.

Savivaldybės auditas nustatė, kad „Grinda“ galbūt akivaizdžiai siekė nuslėpti tikruosius įmonės veiklos rodiklius. Įmonės finansinėse atskaitomybėse atvaizduotas materialus ilgalaikis turtas nesutampa su didžiojoje buhalterinėje knygoje atvaizduotu materialu ilgalaikiu turtu. „Grinda“ lietaus nuotekų tinklus balanse atvaizdavo 82 568 374 Lt, o didžiojoje knygoje, kur kaupiami visi buhalteriniai duomenys – 72 276 834 Lt, skirtumas – -10 291 540 Lt. Taigi, galima spėti, kad įmonė tai darė tyčia su tikslu už lietaus nuotekų tinklų priežiūrą iš savivaldybės gauti didesnius pinigus, nei jie yra verti.

Bet tai dar ne viskas. Nebaigti statyti vandens valymo įrenginiai atvaizduoti balanse – 17 264 553 Lt, o didžiojoje buhalterinėje knygoje – 27 556 093,46 Lt, skirtumas jau +10 292 540 Lt. Šie nebaigti įrenginiai didžiojoje knygoje atvaizduoti kaip nebaigta statyba, o balanse atvaizduoti kaip „lietaus nuotakų tinklai“. Tikėtina, kad „Grinda“ siekė iš savivaldybės už šiuos įrenginius pasiimti kiek įmanoma daugiau pinigų.

Įprastai įmonei grėstų net du baudžiamojo kodekso straipsniai. Vienas – už melagingą duomenų pateikimą, kitas – už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Šiais dalykais nesusidomi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Taip pat paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė „Grindoje“ tariamai yra per dideli įkainiai už gatvių priežiūrą. Pavyzdys: asfalto, kurio kokybė kaip Laisvės prospekte, 1 kv. metro tiesimas iš pagrindų „Grindoje“ kainuotų apie 200 Lt, „Kauno Keliuose“ – apie 100 Lt, „Panevėžio Keliuose“ – apie 90 Lt. Gatvės lopymas „Grindoje“ kainuoja apie 140 Lt už kv. metrą, „Kauno Keliuose“ ir „Panevėžio Keliuose“ – apie 70 Lt. „Grindos“ direktorius A. Vilūnas spaudai atsisakė pateikti oficialius įkainius, vadindamas tai „komercine paslaptimi“.

Galbūt nieko nuostabaus, kad „Grindoje“ įkainiai dvigubai ir daugiau didesni už kitų šalies įmonių įkainius. Pasirodo, gatves „Grinda“ prižiūri pagal 2006 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.

Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė šiai įmonei skola už gatvių ir kelių priežiūrą šiai dienai siekia apie 8,5 mln. Lt. Iš viso savivaldybė „Grindai“ skolinga virš 12 mln. Lt.

Dar labiau stebina darbo užmokesčio skaičiavimas. Čia taip pat nėra jokios sistemos. Kas mėnesį prie „Grindoje“ dirbančių asmenų pavardžių prirašomi nepagrįsti koeficientai, kurie koreguoja bazinį darbo užmokestį. Tačiau nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų – mažėja.

Vieniems darbuotojams nekintama darbo užmokesčio dalis buvo didinama taikant didesnį koeficientą, kitiems – mažinama. Įmonėje nebuvo aiški darbo apmokėjimo sistema. Be to darbuotojai nebuvo supažindinami su direktoriaus įsakymais dėl tam tikrų koeficientų. „Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas per mėnesį gauna iki 10 000 Lt atlyginimą.

A. Vilūnas atmeta ir šiuos kaltinimus: „Bendrovės darbo užmokesčio nuostatos išdėstytos kolektyvinėje sutartyje. ‚Grinda‘ yra uždaroji akcinė bendrovė ir gyvena, bei funkcionuoja iš gaunamų pajamų, todėl apie jokį garantuotą pastovų darbo užmokestį negali būti ir kalbos. Kiekvieną mėnesį taikomas darbo indėlio koeficientas, priklausantis tiek nuo bendrovės veiklos, tiek nuo kiekvieno darbuotojo asmeniško indėlio“.

„Teiginys, kad nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų mažėja, neatitinka tikrovės, nes tai detaliai aprašyta kolektyvinėje sutartyje“, - pridūrė „Grindos“ vadovas.

Beje, nors „Grinda“ yra savivaldybės įmonė, tačiau pačios miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius per dvi savaites nesugebėjo pateikti atsakymų nei į vieną žurnalistų užduotą klausimą. Skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė sakė, kad buvo bandoma atsakymus derinti su savivaldybės specialistais ir su pačiu Vilniaus meru Viliumi Navicku, tačiau galiausiai nurodė kreiptis į „Grindą“.



Paulius Tumosa, Balsas.lt 2010.08 ©