KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PAŽEIDĖJAI JAUČIASI REKETUOJAMI

Turbūt daugelis iš mūsų žino atvejų, kai tyčia ar netyčia asmenys, pažeidę kelių eismo taisykles arba nesusimokėję už automobilio stovėjimą, yra reketuojami gatvėse dirbančių savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų ir jį lydinčio policininko.

Konkreti situacija: trečiadienio (26.05) vakarą prie Vilniaus centrinio pašto stovi automobilis ant kurio užklijuotas ryškus raudonas lapelis, o šalia – „Susisiekimo paslaugos“ automobilis. Taip jis stovi maždaug 20 minučių. Žurnalistui užkalbinus ratus blokuojančios įmonės darbuotoją ir policininką, jų veidai persikreipė. Buvo pasakyta, kad jie taip ilgai rašė protokolą. Pamačius, kad žurnalistas vis stovi ir stebi, prasidėjo darbas, kokį ir privalo atlikti šie žmonės – darbuotojas išlipo iš automobilio, nuplėšė tuščią lapelį ir užklijavo kitą – jau su informacija, kokį kelių eismo taisyklių punktą vairuotojas pažeidė, ir galiausiai užblokavo ratą. Žurnalisto paklausus, ar jie taip ilgai delsė tai padaryti, nes laukė kyšio, policininkas Radžiūnas, žinoma, atsakė: „Ne“.

„Susisiekimo paslaugos“ automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkė Daiva Kaminskaitė mus tikino: „Vadovaudamiesi šia informacija mes pradėjome tyrimą darbuotojo veiksmams ištirti“.

D. Kaminskaitė sako, kad situacija pagerėtų, jei būtų priimti įstatymai, leidžiantys daug paprasčiau bausti kelių eismo taisyklių pažeidėjus mieste. Kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose, kaip ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar net kaimyninėje Latvijoje, policininkai baudžia pažeidėjus tiesiog nufotografuodami neleistinoje vietoje pastatytą automobilį. Ant automobilio stiklo priklijuojamas lapelis su informacija, kur susimokėti baudą.

Vilniuje per mėnesį yra užblokuojama apie 1500 automobilių. D. Kaminskaitė teigia, jog per metus atsiranda tik pavieniai atvejai, kai žmonės praneša apie „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų reketą. „Galbūt pavieniai dėl to, kad žmonės būtent ir yra kelių eismo taisyklių pažeidėjai“, – sako ji.

Policijos departamento l.e.p. komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis teigė, kad pradėtas tyrimas dėl minėto policininko veiksmų: „Informacija jau perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei, kur ji bus nuodugniai patikrinta“. R. Matonis taip pat pripažino, kad sulaukia tik pavienių skundų dėl policininko prašymo duoti kyšį iš kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

2009 m. dėl 42 policijos pareigūnų galbūt padarytų korupcinių nusikalstamų veikų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iš jų, 9 pareigūnams ikiteisminiai tyrimai nutraukti pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4 policijos pareigūnų bylos perduotos nagrinėti teismui, dėl kitų pareigūnų veikų tebevyksta ikiteisminiai tyrimai.

Pernai net 2098 Lietuvos policininkams buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai. Tai sudaro beveik 20 proc. visų šalies pareigūnų! Pusei jų pavyko išsisukti...

Per praėjusius metus iš darbo atleisti tik 38 pareigūnai.

CIGAREČIŲ KONTRABANDA SUINTERESUOTI NUSIKALTĖLIAI, POLITIKAI IR GAMINTOJAI

Lietuvos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir kitos institucijos kovoja su kontrabanda Lietuvoje. Tačiau, regis, kad nepakankamai. Pernai visų Lietuvos teisėsaugų pareigūnai sulaikė apie 200 mln. vnt. nelegalių rūkalų. Lietuvos muitinės sulaikytų cigarečių vertė siekia 30 mln. litų. Palyginus su 2008 m. sulaikytų cigarečių kiekis išaugo beveik 90 proc.
Per du pirmus 2010-ųjų metų mėnesius Lietuvos muitinė jau sulaikė apie 50 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių – beveik pusę pernai sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

Tačiau, atrodo, kontrabandininkai griežtų bausmių nebijo. Už vertimąsi kontrabanda gresia bauda iki beveik 40 tūkst. litų arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau daugelis už nelegalių rūkalų gabenimą per sieną sulaukia ženkliai švelnesnės bausmės. Daugelis jų į kalėjimą nesėda, o paleisti teismo salėje toliau verčiasi kontrabanda.

Dažniausiai, Lietuvos teismų praktika, skiriant bausmes asmenims, už tokį nusikaltimą apsiriboja piniginės bausmės skyrimu – tai sudaro 93 proc. visų teismo skiriamų bausmių.

Maksimali bauda, numatyta už tokio pobūdžio pažeidimus - (300 MGL) teismų praktikoje per 2006-2008 m. buvo taikyta tik 2 kartus.

Taigi, asmenims dažniausiai buvo skiriamos baudos, kurių dydis nesiekia nė pusės Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos baudos dydžio!

Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, per 2006-2008 m. 245 asmenims skyrė piniginę bausmę – baudą, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.

Iš cigarečių kontrabandos pelnas siekia 500 proc. Organizuotas nusikalstamumas įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą, kadangi jame per labai trumpą laiką galima uždirbti didelį pelną – 100 000 cigarečių uždirba apie 10 000 JAV dolerių. Apsimoka. Bausmės už cigarečių kontrabandą yra mažos, palyginti su šaunamųjų ginklų ir narkotikų kontrabanda. Be to, požiūris į cigarečių kontrabandą visuomenėje yra daug švelnesnis nei pastarųjų.

Vidutinis Lietuvos teismuose 2006-2008 m. skiriamos baudos dydis buvo apie 14 tūkst. Lt, tai sudaro apie 108 MGL. Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas spaudai Gediminas Kulikauskas sako: „Akivaizdu, kad skiriamos baudos nesiekia net pusės dydžio numatyto baudžiamajame kodekse. Taip pat pastebėtina, kad neužfiksuota nė vieno atvejo kai baudžiamoji atsakomybė būtų taikyta juridiniam asmeniui“.

„Manau, kad bausmės nėra pakankamos. Bausmių skyrimo teismuose praktikoje nėra atsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mastą.Teismo skiriamos baudos dydis beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolės srityje“.

„Kita vertus, manytume, kad bausmės, skiriamos asmenims už kontrabandą, turėtų būti orientuotos į finansinio pobūdžio poveikio priemones, t. y. pinigines bausmes – baudas, o laisvės atėmimo bausmė turėtų būti taikoma tik šių nusikalstamų veikų organizatoriams. Galima tik pastebėti, jog daugelyje Vakarų valstybių asmeniui gabenusiam kontrabandines prekes skiriama bauda, taip pat jis privalo įvykdyti mokestinę prievolę valstybei, sumokėti visus mokesčius“, - teigia G. Kulikauskas.

Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, per 2006-2008 m. 245 asmenims skyrė piniginę bausmę – baudą, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.

Informatikos ir ryšių departamento Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjas Brunonas Aranauskas pateikė gluminančius skaičius: „2009 m. buvo užregistruota 138 nusikalstamos veikos, susijusios su kontrabanda. Teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius 22 asmenims iš jų 17 asmenims buvo skirtos baudos ir 5 asmenims laisvės atėmimas iki 8 metų“.

Kas slepiasi už to, kad nusikaltėliai paleidžiami į laisvę arba sulaukia itin švelnių bausmių? Gal politines partijas maitina kontrabanda? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Arvydas Anušauskas įtaria, kad kai kurios partijos finansuojamos iš kontrabandos lėšų.

Kovo pradžioje A. Anušauskas užsiminė turįs informacijos, kad kontrabanda padeda išgyventi kai kurioms partijoms, tačiau jis atsisakė nupasakoti smulkiau apie turimą informaciją ir neįvardijo įtariamų partijų.

„Man iš principo nelabai svarbu, kokios tai partijos. Svarbu, kad toks neteisėto finansavimo principas būtų išgyvendintas“, – sakė A. Anušauskas.

Jis tik užsiminė, kad kalba apie partijų veikimą tose savivaldybėse, kurios yra arčiau Kaliningrado srities. „Taip, į tą pusę, arčiau Nemuno“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Kontrabandos šešėlis yra kritęs ir buvusiam Tauragės merui Robertui Piečiai bei jo sūnui. R. Piečia šių metų pradžioje atsistatydino dėl „asmeninių priežasčių“. Tačiau savuose rateliuose kalbama, jog dėl įtarimų kontrabanda.

Pagėgių savivaldybės vicemero Remigijus Špečkausko šeima taip pat siejama su kontrabanda. Jo sūnus Tadas Špečkauskas 2008 m. pabaigoje sprukęs nuo Pagėgių pasieniečių atsitrenkė į medį ir nulėkė į griovį. Bėglys dėvėjo juodą kaukę – taip jis slėpėsi nuo pasieniečių akių. Pareigūnai ėmė stabdyti šį automobilį, tačiau jo vairuotojas reikalavimui nepakluso, padidino greitį ir maždaug 160 km per val. greičiu nulėkė Šilutės link.

Pasieniečių persekiojamas automobilis pavojingai manevravo, blokavo jį bandantį aplenkti pareigūnų visureigį, kėlė mirtiną pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors vairuotojas buvo įjungęs priekines šviesas, tačiau galiniai žibintai buvo specialiai išjungti, kad būtų sunkiau persekioti. Galiausiai jis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pakelės medį ir nulėkė į griovį. T. Špečkausko vairuojamame automobilyje buvo išimtos visos keleivių sėdynės, numeriai uždengti. Už šį nusikaltimą jis gavo vos 3500 Lt baudą.

Tėvo R. Špečkausko manymu, tai neturėtų būti priežastis pasitraukti iš vicemero pareigų.

Neseniai iškilo viešumon ir faktai dėl abejotino skaidrumo vandens telkinių nuomos sutarčių pasienio zonoje. Nemuno dešinįjį intaką Gėgę mėgėjiškai žūklei kelerius metus vietos valdžia nuomojo R. Špečkausko vadovaujamai viešajai įstaigai. Kontrabandos srautai šioje teritorijoje buvo didžiausi.

Į kontrabandos verslą puikiai įsisukę ir patys pasieniečiai. Vienoje organizuotoje grupėje, kuri buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, susibūrę 20 žmonių. Toje grupėje buvo ir 4 pasieniečiai iš Tauragės. Nuo 2005 metų iki dabar nušalinta virš 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą. Už leidimą plukdyti cigaretes Nemunu pasieniečiui buvo mokama apie 20 Lt už dėžę.

Dabar Seimo Antikorupcijos komisijai pirmininkaujantis Kęstas Komskis kovą gyrėsi, kad žino visą kontrabandininkų sistemą. Buvęs Pagėgių meras teigė: „Aš daug metų išdirbęs Pagėgių savivaldybėje ir puikiai žinau, kokia yra sistema. Kontrabandai vadovauja tauragiškiai, „Švinius“ ir taip toliau“.

„<...> Ant sienos buvo nutverta didelė siunta – „fūra“ su cigaretėmis. Po to atsistatydino Tauragės meras liberalcentristas Piečia. Aš turiu tikrų duomenų, kad tai ne pačio mero, bet jo sūnų bei „Šviniaus“ krovinys“, - toliau turimais duomenimis kovą gyrėsi K. Komskis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasmerkė K. Komskį. Ji siūlo atleisti opozicijos deleguotą Antikorupcijos komisijos pirmininką. I. Degutienės nuomone, Antikorupcijos komisijos pirmininkui nedera viešai girtis žinant, kaip veikia kontrabandinė sistema, kas jai vadovauja ir nesiimti jokių veiksmų. Pats K. Komskis išsižada savo žodžių. Jis sako: „Viešoje erdvėje nurodomi faktai yra pačių žurnalistų interpretacijos“.

K. Komskio paminėtas Arūnas Pukelis, pravarde „Švinius“, apgailestauja, kad yra „tokių žmonių, kurie negalvoja apie moralinę atsakomybę“. A. Pukelis sako: „Jei tai tiesa, tai Piečia būtų išvestas su antrankiais, būtų padarytas didelis šou. Yra tam tikros tarnybos, kurios yra atsakingos už tai ir gali pasakyti, kas užsiima kontrabanda, o kas – ne. Ne kažkokiam Komskiui iš Pagėgių žinot tokius dalykus“.

„Neturiu teisės blogai kalbėti apie kitą žmogų. Tačiau pasakysiu tiek – žmogus išsikelti iš provincijos gali, bet provincija iš žmogaus – ne“, - pridūrė A. Pukelis.

K. Komskis garsėja ne tik ilgu liežuviu. Jis yra gavęs net Tauragės Garbės ženklą, kuris skiriamas itin nusipelniusiems Tauragės krašto gyventojams, garsinantiems Tauragės apskritį. Prašymą Tauragės apskričiai savo brolį apdovanoti šiuo garbingu ženklu pateikė... jo brolis Virginijus Komskis, dabartinis Pagėgių meras.

Tiesa, komisija, kuri patariamuoju pobūdžiu svarsto kam turėtų atitekti Garbės ženklas, K. Komskį įrašė sąrašo gale, kaip mažiausiai nusipelniusį Tauragės apskričiai iš pateiktų kandidatų. Deja, lemiamą žodį turi tik vienas žmogus – tuometinė Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė šį apdovanojimą nusprendė suteikti ir K. Komskiui.

Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas, Garbės ženklo skyrimo komisijos buvo nešnekus, tačiau pripažino, kad jam atrodė keista, kad komisijai nepritarus, I. Ričkuvienė vis dėl to skyrė šį garbingą apdovanojimą K. Komskiui.

Tuo metu Garbės ženklą gavės VDU Istorijos katedros docentas Vytenis Almonaitis pasipiktino šio ženklo skyrimu K. Komskiui. Jis atsisakė kartu su politiku fotografuotis atminimo nuotraukai. V. Almonaitis dabar sako: „Pasiteiraukite pirmo sutikto Pagėgių krašte žmogaus. Ir Jums bus paaiškinta kokią "tvarką" Pagėgiuose įvedė šis išties „gabus“ asmuo“.

„Pagėgiuose, mano nuomone, padėtis labai bloga. Per dvi kadencijas susidarė toks neofeodalinis ūkis, kai viskas priklauso nuo vienos partijos, ypač nuo vieno asmens. Visi kuriems tokia „tvarka“ nepatinka, yra vienu ar kitu būdu verčiami paklusti, baudžiami“.

„Kiek tai liečia mane asmeniškai, tai už mane jau viską pasakė opozicinių politinių partijų atstovai
pasirašydami pareiškimą "Dėl Pagėgių 700 metų jubiliejaus sužlugdymo“, - apgailestauja V. Almonaitis.

Garbės ženklo apdovanojimą K. Komskiui skyrusi Irena Ričkuvienė, kuri šiuo metu dirba Vidaus reikalų ministerijoje, tepasakė: „Nemačiau priežasčių, kodėl negalėjau jam skirti šio apdovanojimo“.

Beje, įdomus faktas – Pagėgių savivaldybės taryboje yra 21 narys, 13 iš jų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Penkių seniūnijų šeimininkai taip pat yra „tvarkiečiai“. Tik trims Pagėgių savivaldybės teritorijoje įsikūrusioms bendruomenėms iš keliolikos vadovauja ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.

„Tvarkiečiai“ vadovauja ir svarbiausiems Savivaldybės administracijos skyriams, nemažai Savivaldybės administracijos darbuotojų taip pat yra minėtos partijos nariai arba jais yra jų šeimų nariai, likusieji – bent partijos rėmėjai. Projektų įgyvendinimą ir investicijas koordinuojančiam Ekonominės plėtros skyriui vadovauja partijos „Tvarka ir teisingumas” narė Loreta Razutienė, Finansų ir Buhalterinės apskaitos skyrių vedėjų Rūtos Fridrikienės ir Zitos Stanišauskienės sutuoktiniai priklauso tai pačiai minimai partijai. Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja ir net jaunimo užimtumu besirūpinanti koordinatorė yra taip pat šios partijos narės.

Didžioji dalis Pagėgių savivaldybės verslo įmonių ir žemės ūkio subjektų yra valdomos „tvarkiečių“ ir jų rėmėjų. Minėtos partijos nariai valdo ir Savivaldybės kontroliuojamas įstaigas (UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“, VšĮ Pagėgių PSPC ir kt.), didžiąsias krašto parduotuves, paslaugas teikiančias įmones ir bendroves.

Beveik visi vietiniai laikraščiai priklauso „tvarkiečiams“. Pagėgių savivaldybėje yra platinami du Šilutės rajono laikraščiai, kuriuose yra puslapiai, skirti Pagėgių krašto aktualijoms.

Laikraštis „Pamarys“ priklauso Pagėgių savivaldybės tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui Edmundui Mieliuliui.

Kitas Pagėgiuose platinamame laikraštyje „Šilokarčema“ ne kartą buvo paviešinti vietinės valdžios korupcijos atvejai, nelegalios statybos, valdininkų ir politikų savivaliavimo atvejai. Taip pat – socialinės, ekonominės problemos, kurios kyla dėl „tvarkiečių“ priimtų sprendimų.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ aktyvistai ne kartą siekė įvairiomis priemonėmis užgniaužti „Šilokarčemoje“ publikuojamą kritiką jų atžvilgiu. „Tvarkiečių“ pasirinktos priemonės sukėlė ir pagėgiškių, ir politikų opozicionierių, ir netgi kai kurių pačių „tvarkiečių“ nepasitenkinimą.

Prekyba laikraščiu „Šilokarčema“ uždrausta R. Špečkausko šeimos įmonei priklausančioms parduotuvėse Natkiškių ir Ketrių miesteliuose, V. Komskio šeimos įmonei priklausiančioje parduotuvėje Vilkyškių ir Lumpėnų bei K. Komskio sūnaus Kęstučio įmonei priklausiančioje prekybos vietoje Panemunėje.
Neatlaikė spaudimo ir UAB „Admarta” savininkai, kuriems priklauso didžiausias prekybos centras Pagėgiuose „Nora“. Parduotuvės savininkai komercines patalpas nuomoja iš Seimo nario, „tvarkiečio“ K. Komskio sūnaus Kęstučio.

Neoficialiais šaltiniais yra žinoma, kad„Admartos“ savininkams pagrasinta, jei prekiaus laikraščiais „Šilokarčema“, bus nutraukta su jais parduotuvės patalpų nuomos sutartis.

Laikraščio „Šilokarčema“ leidėjai keletą mėnesių laikraštį per Lietuvos pašto skyrius platino nemokamai tose vietovėse, kur buvo uždrausta prekyba. Pašto skyriuose nusidriekdavo eilės norinčiųjų gauti nemokamą numerį.

Be to, 2007-ųjų vasarą Pagėgių turgaus prekeiviai gavo UAB "Pagėgių komunalinis ūkis" pranešimus apie tai, kad nuo rugpjūčio 1 d. turgavietė bus uždaryta einamajam remontui. Tame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad turgus laikinai perkeliamas į kitą vietą.

Turgaus vietoje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šalia kurios tuometinio mero K. Komskio sūnus Kęstutis pastatė didžiulį pastatą, kurį išnuomavo prekybos centrui.

Cigarečių kontrabanda skaudžiai smogia ir patiems Lietuvos gyventojams. Potenciali 2006 m. Europos Sąjungos konfiskuotų cigarečių pakelių žala visos bendrijos šalių biudžetams siekia daugiau nei 460 mln. eurų. Europos Komisija JAV teismuose kaltinimus dėl kontrabandos yra pateikusi net patiems cigarečių gamintojams.

JAV Visuomenės dorumo centro paskelbtame Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo parengtą pranešimą "Tabako bendrovės susijusios su nusikalstamomis organizacijomis pelningoje cigarečių kontrabandoje". Šiame pranešime teigiama, kad centro vykdytas tyrimas parodė, jog trijų didžiausių pasaulio tabako bendrovių – „British American Tobacco“, „Philip Morris“ ir „R.J. Reynolds“ - pareigūnai glaudžiai dirbo su bendrovėmis ir asmenimis, tiesiogiai susijusiais su organizuotu nusikalstamumu įvairiose šalyse. Korporacijų dokumentai, teismų bylos ir vidiniai vyriausybių pranešimai, kai kurie siekiantys net aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, rodo, kad „British American Tobacco“, „Philip Morris“ ir „R.J.Reynolds“ pasirinko kontrabandos tinklus Europoje, Artimuosiuose Rytuose, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje kaip pagrindinę savo rinkodaros strategijos dalį, turinčią padidinti pelnus.

KULTŪROS STOKA SUTRUKDĖ PAKALBINTI MIŠELĮ LEGRANĄ

Ketvirtadienio (27.05) vakarą Vilniaus Kongresų rūmuose prieš muzikos kūrėjo, pianisto-virtuozo, dirigento bei dainininko Mišelio Legrano koncertą įvykusi spaudos konferencija patyrė didelį fiasko.

Pusę valandos vėlavęs Mišelio Legrano susitikimas su žurnalistais buvo nuolat pertraukiamas Rusijos kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ administratoriaus Jevgenijaus Stodušnio. Nemaloniu tonu jis nuolat pertraukinėdavo žurnalistų užduodamus klausimus. Po vos 15 minučių trukusios spaudos konferencijos prastai girdintis Mišelis Legranas kamerinio orkestro administratoriaus galiausiai buvo nutildytas, o žurnalistai išprašyti lauk. Nepavyko susitarti dėl pokalbio ir po koncerto.

Į klausimą, kokią muziką namuose klauso, Mišelis Legranas atsakė: „Klasiką, džiazą, liaudies – viską, išskyrus roką“.

„Rašau operas, baletus, oratorijas. Kuriu džiazo muziką bei muziką filmams“, - pridūrė M. Legranas.

Mišelis Legranas yra sukūręs muziką daugiau nei 200 kino filmų, rašo muziką miuziklams, įrašė daugiau nei 100 albumų, buvo įvertintas 3 „Oskarais“ bei 5 „Grammy“ nominacijoje „Geriausia muzika“.
2010 m. Prancūzijoje paskelbti Mišelio Legrano metais ir sutampa su kompozitoriaus kūrybinės veiklos 50-mečiu.

JŪROS PAKRANTĖ MIESTO VALDŽIAI NERŪPI

Metai iš metų situacija Jūros upės pakrantėje nesikeičia. Nors Tauragė negali pasigirti poilsio vietų gausumu, tačiau miesto valdžia nesugeba pasirūpinti populiariausia vieta – Jūros krantine.

Upės suneštas smėlis jau „palaidojo“ krantinės sutvirtinimus, duobėtas šaligatvis, didžiulės vandens balos, kurias apeiti itin sunku, daugybė šiukšlių, nes šiukšliadėžių akivaizdžiai trūksta, o per aukštus ir tankius krūmus kai kur visai nesimato upės.

Pavojų kelia prie Vasaros estrados esantys du neuždengti šuliniai, kurie tamsiu paros metu gali tapti spąstais ne vienam tauragiškiui. Lakstantys vaikai ar gyvūnai į juos gali įkristi ir patirti rimtų traumų, kurios bet kada gali baigtis ir mirtimi.

Vasarą Tauragės paplūdimys pasitinka prišnerkštu tualetu, į kurį įėjus taip ir norisi suraukti nosį ir kuo greičiau iš ten dingti. Krantinė prie Jūros nuo 1976 m., kada ji buvo įrengta, nebuvo rekonstruota. Buvo atliekami tik neatidėliotini remonto ir tvarkymo darbai.

2004 m. Tauragės savivaldybės administracija parengė Jūros upės vagos Tauragės mieste valymo ir krantinės sutvarkymo projektą. Šiam projektui įgyvendinant nebuvo gauta finansavimo.

Tačiau situacija iš dalies pamažu turėtų keistis. Kaip mus patikino Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius, jau rengiamas planas sutvarkyti teritoriją nuo poilsiavietės iki Vasaros estrados. Jis sakė: „2009 m. parengtas naujas projektas apimantis Jūros upės vagos valymą 1 km ruože, poilsiavietės įrengimą prie Jūros upės užtvankos ir parko sutvarkymą tarp tilto ir užtvankos“.

Šiuo metu paskelbtas atviras konkursas darbams atlikti. Numatoma darbus pradėti birželio mėnesį. Darbai bus finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Tiksli suma dar nežinoma, tačiau numatoma išleisti apie 1,5 mln. litų.

PO TV ETERYJE PARODYTŲ VEIDŲ ČIGONŲ TABORE – ATLEIDIMAS IŠ DARBO

Kovo pradžioje TV laidos „Paskutinė instancija“ (LNK) žurnalistė Rasa Kalinauskaitė domėjosi kam naudinga narkomafija čigonų tabore.

Narkotikų mafija teismuose turi savo teisėjus, teigia laidos autorė Rūta Janutienė. Narkomafijos apyvarta Lietuvoje vertinama 3 mlrd. litų. O štai Vilniaus čigonų taboro metų apyvarta kuklesnė. Tik 43 mln. litų. Klientus į čia atveža ir išveža viešasis transportas, taboro prieigose jų laukia mėlynas autobusiukas, kur paslaugus valdiškas daktaras duoda sterilų švirkštą ir surenka naudotus.

Prie Vilniaus čigonų taboro – vis tas pats vaizdas. Narkomanai atvirai, nieko nesibaiminantys, leidžiasi švirkštus pilnus heroino tiesiog gatvėje. Laidos kūrėjams besisukiojant po taborą atėjo pietų metas. Prie taboro priartėjo automobilis su Nacionalinio transliuotojo skiriamaisiais ženklais (LRT). Automobilyje sėdėjo tik vairuotojas. Prie LRT automobilio priėjo čigonas ir kažką greit pratarė, palinkęs prie vairuotojo. LRT teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė gynė savo kolegą: „Įvykio nebandome užglaistyti, nes, paprasčiausiai, jokio įvykio nebuvo. Darbuotojas vyko ne į čigonų taborą, o į metalo laužyną. Jis – mūsų tiekėjas. Atveža detales LRT autoūkiui, statybines medžiagas, kanceliarines prekes“.
Po to privažiavo kitas tarnybinis automobilis. Iš jo išlėkė vyrukas ir mergina. „Ką pirkot?“, - paklausė žurnalistė Rasa Kalinauskaitė. „Oi, ne ne, mes vaistų. Miegui. Blogai miegam“, - atsakė moteris, kurią atvežė kažkoks vyriškis.
Įmonės, kurioje tuomet dar dirbo vyras, atvežęs į taborą galimą pirkėją, vadovas teigia, kad po LNK reportažo turėjo pokalbį su darbuotoju. Darbuotojas neigė vartojantis narkotines medžiagas ir teigia nebuvęs tabore, o tiesiog pavežęs pažįstamą merginą iki Kirtimų pabaigos, šalia taboro.
Vadovas, nenorėjęs, kad rašytume jo vardą ir pavardę, sakė: „Priimant į darbą ir darbo metu neturėjome informacijos, kad darbuotojas vartotų narkotikus ar lankytųsi tabore. Ir šiandien tokios informacijos neturime. Nufilmuotas prie taboro darbuotojas pas mus jau nebedirba. Darbuotojas pasiprašė atleidžiamas iš darbo savo noru, nes remiantis jo žodžiais, po šio reportažo jam būtų gėda važiuoti pas klientus, kurie matė LNK reportažą“.
„Į darbą narkomanų nepriimame, nes tai prieštarauja bendrovės vadovybės supratimui koks turėtų būti įmonės darbuotojas ir LR įstatymams, darbo kodeksui. Net ir po LNK laidos mes nežinome ar nufilmuotasis darbuotojas vartoja narkotikus, ar asmeniškai buvo pačioje taboro teritorijoje, ar pirko narkotikus“.
Beje, „Paskutinės instancijos“ tyrimas buvo pradėtas po to, kai policija sulaikė pusę tonos narkotikų Klaipėdoje, o Vilniuje pareigūnai sugaudė didžiulę mažmenininkų gaują. Kainos nė nekrustelėjo.

APKLAUSA: „DAR PAŽIŪRĖSIM“ – GERIAUSIA HUMORO LAIDA

TV3 laida „Dar pažiūrėsim“ – geriausia humoro laida Lietuvoje. Bent jau taip mano portalo EuropeanHitRadio.lt lankytojai. Už šią laidą buvo atiduoti 998 balsai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1283 tinklalapio lankytojai.

Rimantė Valiukaitė (39) sakė, kad tokie rezultatai jos nenustebino. Aktorė teigė: „Netikėta nebuvo, nes teko išklausyti nemažai nuomonių, kad laida patinka. Ir iš labai įvairių žmonių. Malonu, neslėpsiu. Ir vis tik smagiausias dalykas yra ne rezultatas, o procesas. Nėra didesnės laimės aikštelėje susitikti su tokiais aktoriais, ir dar bendraminčiais. Manau, šį savo gyvenimo laikotarpį prisiminsiu, kaip vieną iš smagiausių“.

Taip pat laidoje vaidinantis aktorius Ramūnas Cicėnas (29) kitų humoro laidų kolegoms palinkėjo sėkmės: „Iš tikrųjų labai malonu, kad žmonės įvertina mūsų humorą. O šiaip aš visada skeptiškai žiūriu į varžybas. Vertinti kuri geresnė, o kuri blogesnė aš nesiimčiau. Jei man nepatinka aš ir nežiūriu. O visiems laidų kūrėjams palinkėčiau, kad tai, ką jie daro, netaptų darbu, o būtų malonumas – būtent tai, kas ir vyksta mūsų filmavimo aikštelėje“.

Audrius Bružas (30) taip pat yra patenkintas, kad TV žiūrovai įvertino jų darbą. Laidos „Dar pažiūrėsim“ aktorius sakė: „Džiaugiuosi, kad žmonėms patinka ką mes darome“.

Pirmoje vietoje atsidūrusios laidos prodiuseris Laimonas Kirkutis (29) džiaugėsi, kad projektą pripažino lietuviai. Jis pridūrė: „Jei žiūrovai taip mano, tai reiškia, kad taip ir yra. Ir tai labai džiugina!“.

Antroje vietoje liko LNK laida „Oplia!”, kuri surinko 163 balsus. LTV laida „Klausimėlis“ atsidūrė trečioje vietoje, surinkusi 93 balsus, o ketvirtoje – LNK laida „Dviračio šou“, už kurią balsavo tik 29 portalo EuropeanHitRadio.lt lankytojai.

LIETUVOJE PLEČIASI GYVŪNŲ KANKINTOJAI „KFC“

Prieš daugiau nei dvejus metus į Lietuvą atkeliavęs pasaulinis greito maisto restoranas „KFC“ savo plėtros nestabdo ir šiandien. Štai Vilniuje naujas restoranas atsidarė „Ozo“ prekybos centre, o dar vieną žadama atidaryti Jasinskio gatvėje.

Šalyse, kur veikia šis tinklas, daugelis įžymybių prisijungia prie gyvūnų teisių gynimo organizacijos PETA ir mielai dalyvauja mitinguose prieš viščiukų kankinimus. Pamela Anderson (42), „Foo Fighters“, Pink (30), „Smashing Pumpkins“, „KT Tunstall“, „Good Charlotte“, Tommy Lee (47), „The Black Eyed Peas“, Jenna Jameson (35), Paul McCartney (67) – tai tik keletas garsių vardų ir grupių, kurie boikotuoja KFC produkciją.

Gyvūnų teisių gynėjai ragina žmones apeiti greito maisto vištienos patiekalų restorano KFC duris ir atkreipti dėmesį į tai, kad šios kompanijos produkcija yra gaunama žiauriai išnaudojant paukščius ir nepaisant gyvūnų gerovės specialistų rekomendacijų.

KFC atstovų Lietuvoje UAB "Fast Foods" direktorės teigimu "taip daroma tik Amerikoje". Su žurnalistu ji bendravo nenoriai. Pripažindama faktą, kad su viščiukais elgiamasi nehumaniškai, daugiau direktorė nieko nekomentavo, atsisakė nurodyti iš kur gaunama vištiena Lietuvos KFC restoranui. Taip pat atsisakė nurodyti, kada atsidarys KFC restoranas Jasinskio g.

KFC per metus savo restoranuose sunaudoja 800 000 000 vištų, kurias jam tiekia didieji paukštynai. Akcijomis, susijusiomis su KFC, PETA jau nuo 2001 m. siekia, kad ši milžiniška kompanija pagaliau susirūpintų gyvūnų gerove ir paukštynams keltų didesnius reikalavimus.

Paprastai mėsinio viščiuko gyvenimas prasideda inkubatoriuje tarp šimtų kiaušinių. Vos prasikalę iš lukšto jie rūšiuojami – silpnesni, nespėję išsiristi paukščiukai išmetami kaip atliekos. Vienadieniai viščiukai vakcinuojami ir perkeliami į didelius angarus, kurių kiekviename gali būti auginama iki keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Siekiant kuo didesnio pelno, mažame plote auginama labai daug viščiukų, kiekvienam jų skiriant šiek tiek už A4 dydžio lapą didesnį plotą (Europos Sąjungos reikalavimai leidžia laikyti iki 12 vištų viename kvadratiniame metre). Kad tokios pačios laikymo sąlygos taikomos ir Lietuvoje įrodo keli atvejai paukštynuose, kuomet sugedus ventiliacijos sistemoms vos per kelias valandas temperatūra pakilo tiek, jog dėl karščio ir oro trūkumo užduso keliasdešimt tūkstančių paukščių.

Vištos per savo trumpą gyvenimą neišvysta dienos šviesos, nes angaruose nėra langų ir jie apšviečiami dirbtine šviesa. Ja manipuliuojama taip, kad būtų pasiektas greičiausias svorio augimas – paukščių kūno masė auga taip greitai, kad jų kaulai lūžta, o vidaus organai nespėja formuotis.
Tam tikros šviesos lempos naudojamos ir įtakojant paukščių elgesį. Vištos natūraliomis sąlygomis gyvena būriuose su tam tikra hierarchijos sistema. Silpnesni būrio nariai pralaimi kovoje dėl geresnio maisto, yra vaikomi arba apipešiojami. Tas pats elgesys pastebimas ir paukštynuose, kur vištos viena kitą apkapoja, o dėl tokių baisių auginimo sąlygų pasitaiko ir kanibalizmo atvejų. Siekiant to išvengti, stipriai sumažinamas šviesos kiekis arba jos spalva pakeičiama į mėlyną ar žalią.

Nors vištos natūraliai gyventų apie 7 metus, paukštynuose jų gyvenimas trunka vos pusantro mėnesio. Šiuo metu populiariausios broilerių veislės, kurios į skerdyklą iškeliauja sulaukusios 42 dienų.

Aprašytąjį likimą Lietuvos paukštynuose patiria 9 500 000 paukščių, o Europos mastu jų keliasdešimt kartų daugiau.

Vištos – smalsūs ir įdomūs gyvūnai. Teigiama, jų pažinimo sugebėjimai yra tiek pat išvystyti kiek šunų ir kačių. Viščiukai mokosi vieni iš kitų, rūpinasi, nerimauja dėl ateities, perduoda žinias iš kartos į kartą. Natūralioje aplinkoje šie gyvūnai formuoja hierarchines sistemas, kiekvienas paukštis žino savo vietą joje, bei atsimena daugiau nei šimtą kitų paukščių – jų išvaizdą ir padėtį sistemoje. Kiekvienas viščiukas skirtingas. Vieni draugiški, bebaimiai, kiti drovūs ir atsargūs. Vieniems patinka žmogaus kompanija, kitiems – ne. Vištos supranta, kad objektai, patraukti iš akiračio, egzistuoja. To negali padaryti žmonių kūdikiai.

Tarp kitko, 2005 m. vegetarė Pamela Anderson susivienijo su gyvūnų teisių gynėjais prieš KFC ir šiuo metu aktyviai dalyvauja kampanijose prieš šių restoranų tinklą. „Užaugina juos tokio didelio svorio, kad jie kenčia nuo širdies priepuolių, plaučių susilpnėjimo, lūžtančių kojų ir kitų luošinančių ligų ir sužeidimų. Per žudynes, perpjaunamos jų gerklės ir jie plikomi, kol miršta ir dažniausiai tuomet jie dar būna sąmoningi“, – piktinasi aktorė.

PETA sukurtame filme Anderson apibrėžė netinkamą viščiukų auginimą, kuris galiausiai baigiamas mitybos grandinėje.

Ji sako: „Aš kviečiu žmones boikotuoti KFC, kol kompanija pareikalaus, kad jos tiekėjai nustotų luošinti viščiukus ir plikyti juos gyvus. Nei vienas gyvūnas neturėtų taip kentėti, nesvarbu jis katinas, šuo ar viščiukas“.

Tarp kitko, 2007 m. balandžio mėnesį PETA atstovai sukilo sužinoję apie pasirengimą Lietuvoje atidaryti restoraną. Kaune, prie tilto į Nemuno salą gyvūnų teisių gynėjai ragino žmones apeiti greito maisto vištienos patiekalų restorano KFC duris ir atkreipti dėmesį į tai, kad šios kompanijos produkcija yra gaunama žiauriai išnaudojant paukščius ir nepaisant gyvūnų gerovės specialistų rekomendacijų.

http://www.youtube.com/watch?v=Oci1DU0nBZE

ELEKTRONINIO BILIETO ĮDIEGIMAS – DAR VIENAS AMŽIAUS PROJEKTAS

Elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos įrengimas turėjo startuoti prieš beveik pusantrų metų. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje šis projektas vis stringa. Troleibusuose ir autobusuose jau yra įmontuoti elektroniniai komposteriai, tačiau jie rodo tik stotelių pavadinimus. Kai kuriose stotelėse esančios švieslentės su viešojo transporto atvykimo laiku neveikia taip kaip turėtų veikti, o kai kur jos apskritai išmontuotos.

Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas sako, kad per beveik penkerius metus, kuomet bandoma paleisti šį projektą, yra įgyvendintas tik pirmasis projekto etapas – įdiegta transporto priemonių techninė bilietų kortelė, elektroninė keleivių informavimo sistema ir transporto judėjimo bei kontrolės sistemos. Jis teigia: „Dabar yra ruošiamasi antrojo diegimo etapui – elektroninių bilietų transakcijų aptarnavimui ir platinimui“.


Rimvydas Jančiauskas tikina, kad sistemos paleidimas visuomenei numatomas tik tada, kai bus įdiegta Vilniaus miesto centrinė elektroninių bilietų pirkimo-duomenų perdavimo aptarnavimo sistema ir pašalintos techninės problemos bei garantuotas stabilus sistemos veikimas. Bendra trijų miestų sistema taip pat stringa Kaune ir Klaipėdoje.

„Susisiekimo paslaugų“ buvę Informacinių technologijų skyriaus vadovai Vaidotas Antanavičius ir Rimvydas Jančiauskas prieš beveik pusę metų Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame posėdyje dėl elektroninio bilieto projekto žadėjo: „Miestiečiai šiuo bilietu viešajame transporte galės pradėti naudotis jau gruodį“. Keista, bet V. Antanavičius ir R. Jančiauskas įmonėje nebedirba. Telefonu atsiliepusi „Susisiekimo paslaugų“ sekretorė Vaida Bagdonavičienė žurnalistui sakė: „Jie išėjo savo noru“.

Kodėl taip ilgai stringa šis projektas neatsakė nei Rimvydas Jančiauskas, nei savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kuri taip pat vykdo šį projektą, direktorius Gintas Bliuvas.Iš viso projektas kainavo apie 20 mln. litų. 70% sumos finansavo Europos Sąjungos struktūrinis fondas. Tačiau šios sumos nepakako. Elektroninio bilieto projektui įgyvendinti Vilniaus savivaldybė skyrė dar 1 mln. litų, už kuriuos įdiegtas papildomas trūkstamas įrangos kiekis.