"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": GALINA DAUGUVIETYTĖ NUO ŠEŠERIŲ NEVALGO SRIUBŲ

Aktorė, režisierė Galina Dauguvietytė nugyveno ilgą, prasmingą gyvenimą. Mėtyta po visą pasaulį Galina galiausiai sugrįžo į Vilnių. Čia – jos tikrieji namai. Ir kaip ji pati sako, nei Amerikos didybė, nei nepaprastas Alpių grožis neprilygo Tėvynei.

Didžiausi ir, ko gero, nemaloniausi prisiminimai iš II pasaulinio karo. Be kraupių išgyvenimų dėl nuolat girdimų bombų sprogimų ir žmonių aimanų, Galina išgyveno dramą ir šeimoje. Jos tėvą Borisą Dauguvietį, vieną iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, vos nenužudė kartu su žydais. Galina prisimena: „Vokietmečiu mano tėvą atleido iš teatro. Jį atleido Juozas Ambrazevičius – Brazaitis. Todėl manau, kad J. Ambrazevičius buvo fašistas. Kodėl? Dėl to, kad mano tėvas vadovavo žydų teatrui, kuris turėjo būti sunaikintas kartu su žydais“.

„Tėvą išgelbėjo jo mokinė, kuri buvo kažkokio labai aukšto vokiečių pareigūno meilužė. Kadangi ji mėgo mano tėvą kaip savo mokytoją, tai ši pasiūlė mums iš Kauno persikelti į Joniškio rajone esančią Žagarę. Taip būtų buvę saugiau. Gyvenome Naryškinų dvare. Ten gimnazijos nebuvo. Todėl mokiausi Joniškyje“.
G. Dauguvietytė pamena, kad vaikystėje visada buvo storuliukė. „Būdama vaikas buvau labai stora. Aš labai daug valgiau. Mano tėvas buvo tikras komikas. Jis man sakydavo: „Geras tas mūsų vaikas. Vieną kartą tik per dieną valgo – ryte pradeda, o vakare baigia“, – šypsosi aktorė.

„Mano mamai Antano Smetonos laikais labai patikdavo žydų vaikų auklėjimas. O žydai savo vaikus labai valgydino. Pamenu, man visai mažai po pietų liepdavo suvalgyti grietinės indelį. Aš jos labai nemėgau“.
„Kartą, žaidžiant smėlio dėžėje, netyčia į grietinę pribyrėjo smėlio, todėl tą dieną man jos nereikėjo valgyti. Matyt, buvau nekvaila, nes kitą dieną tyčią į grietinę pripyliau smėlio“, – vaikystę prisimena Galina.

Per karą Galinos šeimai atvykus į Žagarę, ši nutarė sublogti – nauja mokykla, nauji draugai... „Mano mama labai gražiai rengėsi, gražiai ir mane puošė. Kai pradėjau eiti į gimnaziją ji man nupirko leopardo kailinukus. Bet buvau stora kaip statinė. Tai bernai man rėkdavo: „Tumba Afrika, tumba Afrika“.

„Ką reiškia jaunystės kvailumas... Dvaro šeimininkė buvo tikra gaspadinė – kiaušiniai, dešra, lašiniai ant stalo kvepėjo nuolat. O visur buvo badmetis. Ji žinojo, kad aš labai mėgstu biskvitinį tortą, todėl kiekvieną sekmadienį jo užsakydavo. Tai aš, būdama 14-15 metų, tą visą gerą maistą sode užkasdavau. Visur badmetis, o aš jį po žeme. Tokiu kvailu būdu bandžiau sulieknėti“, – pirmuosius antsvorio metimo bandymus prisimena G. Dauguvietytė.

Kadangi Galinos mokykla buvo už 30 km, tai mergina nusprendė minti dviratį. Penkis kartus per savaitę numindavo nemažą atstumą. „Visi drabužiai man tapo per dideli. Mano draugas sakydavo, kad atrodau kaip pakaba. Beje, tais laikais įdegis buvo nemadingas. Visi įdegusiais veidais buvo laikomi ne inteligentais, ponų tarnais, juodadarbiais. Visi slėpdavome veidus nuo saulės. Kad mano veidas liktų baltas, tai aš važiuodama dviračiu visą veidą išsitepdavau kalkėmis, su kuriomis batus tvarkydavo. Pasidarydavau iš tų kalkių košę, išsitepdavau marmūzę, kaklą, rankas ir važiuodavau dviračiu“.

Važinėdama dviračiu Galina numetė net 16 kg! Jos mama Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė nebuvo dukros mačiusi tris mėnesius. Pamačius visą išbalusią ir sublogusią ji ne juokais išsigando. Galima pamena: „Kai pamatė per langą, kad atvažiuoju dviračiu liekna kaip pakaba, veidas visas baltas, tai pradėjo mane iškart šert. Negalėjau nevalgyti, todėl pasisiuvau drobinį maišiuką, kurį kabindavausi po kaklu. Ir, kai pietų metu visi valgydavo, aš spjaudavau į tą maišiuką. Mano tėvas žinojo apie tai ir nuolat kvatojosi, mamai nieko nesakė. Ir, matyt, nuo to laiko gal skrandis susitraukė, gal kas ir daugiau neturėjau jokių antsvorio problemų“.

Galina gimnaziją baigė 16 metų. Eksternu į pirmąją gimnazijos klasę įstojo 9 metų. Kaip ji sako, iš pradžių nebuvo labai gera mokinė. Sunkiausia jai buvo aritmetika. Ji pasakoja: „Paskui, matyt, protelis atsigavo. O gimnaziją baigiau penketukais, tik vieną trejetą turėjau iš lotynų kalbos, kurią dėstė Sekmokas. Sako, kad jis energetikos ministro Arvydo Sekmoko tėvas. Bet Cicerono kalbą dar moku atmintinai“.

Tiesa, vieną kartą G. Dauguvietytė buvo šiek tiek papilnėjusi. Iš gastrolių su šokių ansambliu „Lietuva“ ji grįžo „pasitaisiusi“. Gastrolės su ansambliu vykdavo apie du mėnesius, turguose šokėjai pirkdavo kiaušinius, dešras, lašinius ir kitą sotų, gana riebų maistą. „O mano mama labai turėjo gražią figūrą. Ji sėdėdavo ir žiūrėdama į mane sakydavo: „Kokia tu karvė, matai kokia tu karvė... Pažiūrėk kaip tu atrodai. Kokia tu karvė...“. Ji mane pradėjo pielavoti. Tada pagalvojau, kad reikia mažiau valgyti. Nebuvo gastrolių, vėl grįžo įprastas maistas, tai buvęs svoris greitai sugrįžo“, – sako Galina.

Dabar moters pagrindinis maisto racionas – įvairios salotos, daržovės, žuvis. Daržoves ji valgo labai dažnai. „Jei ateitumėte pas mane pietų metu, tai atrodytų, kad valgo ne žmogus, o karvė. Ant stalo pas mane visada puikuojasi didžiausias dubuo šviežių daržovių“, – tikina Galina. Taip pat ji renkasi varškę, varškės sūrį. Be galo mėgsta prancūziškus sūrius, labiausiai – kamamberą. Juos pamėgo gyvendama Prancūzijoje su pirmuoju vyru prancūzų armijos gydytoju.

Galina negali gyventi be ledų: „Labai mėgstu ledus, nes tarp vaikų ir senių yra mažas skirtumas. Bet juos nuo vaikystės labai mėgau. Renkuosi gerus, riebius ledus, o ne kažkokį vandenėlį. Saldumynus aš retai valgau. Kartais gaunu dovanų saldainių dėžę. Tai aš ją ne po truputį suvalgau per kelias dienas, o visą sudoroju iškart. O paskui pusę metų galiu nežiūrėti į saldainius“.

Lašinių G. Dauguvietytė nevalgo, kartais renkasi parūkytą dešrą. Mėsą retai renkasi buvusi aktorė ir režisierė. „Niekada tėvams negalėjau pasakyti „Ne“. Bet vieną kartą esu tai pasakiusi. Būdama šešerių metukų pasakiau „Ne“ sriubai. Nuo tos dienos aš nevalgau jokios sriubos. Tai mane Kazio Binkio eilėraščiais bandė pamokinti mama. Ten yra toks sakinys: „Ne, nenoriu aš sriubos. Ne, nevalgysiu aš jos“. Po to seka dar kažkiek posmų, o gale eina sakinys: „O septintą dieną mirė“. Tai man personažo mirtis buvo kaip žuvytei lietsargis. O vyras, su kuriuo išgyvenau 43 metus, labai mėgdavo sriubą. Bet kokią aš ją virdavau! Ir neragaudama! Jei kas ateidavo pas mus į svečius ir paragaudavo sriubos, tai sakydavo, kad niekur nėra valgę tokios skanios sriubos“, – teigia Galina.

„Aš buvau nuostabi kulinarė. Zrazai, farširuoti viščiukai... Dabar neatsimenu kaip juos gaminau. Šiuo metu mano geriausia pagalbininkė – mikrobangų krosnelė. Parduotuvėje renkuosi tokį maistą, kad man nereiktų ilgai būti virtuvėje. Retai kada kepu ir verdu. Tik kalafiorus, cukinijas apverdu, o visas daržoves valgau nevirtas ir nekeptas. Labai pykstu ant vaistinių. Vaistininkės man nuolat bando įsiūlyti maisto papildų. Aš gyvenime niekada jų nenaudojau. Mano papildai – kalafiorai, brokoliai, morkos, cukinijos, svogūnai, česnakai“.

Aktorė nevalgo avienos, nemėgsta jos kvapo. O žuvį – su malonumu „Pamenu, kartą naktį pabudau ir pagalvojau, kad ilgai žuvies nevalgiau. Nuėjau prie šaldytuvo ir pamačiau, kad neturiu žuvies! Tai atsidariau šprotų dėžutę ir suvalgiau. Vistiek žuvis!“, – juokiasi Galina.

Ji sako, kad galbūt žino, kodėl taip žuvį mėgsta: „Mano tėviškė yra prie Lietuvos „apendicito“. Gyvenome Biržų rajone, prie Latvijos sienos, šalia Nemunėlio. Žvejojom ir meškerėmis, ir tinklais – juk jokių leidimų nereikėjo, kaip dabar. Tai valgydavome ir lynus, ir karpius“.

„Kartą mano tėtis padarė cementinį baseiną ir užveisė žuvų. Tai pagaudavo žuvies ir nešdavo gaspadinei. Dar dabar tas baseinas yra. Kas pamatydavo tą baseiną, tai pagalvodavo, kad Dauguvietis savo dukrai kvailei padarė baseiną maudytis, nors šalia pat yra Nemunėlis. Upės dugnas buvo ne kaip iš akmenų ar smėlio, bet kaip parketas. Pabėriau kartą gintaro karolius, tai kiekvieną gintarėlį pavyko surinkti. Vanduo buvo labai švarus“.

„Mano tėtis irgi labai mėgdavo žuvį. Aš jo klausdavau, kodėl jis žuvį valgo su okuliorais, tai atsakydavo: „Kad daugiau atrodytų“. Labiausiai mėgstu lyną. Man kiekviena žuvis yra skanu. Ir kilbukai skanūs. Tik lašišos nemėgstu. Lašiša patinka tik žalia ir sūdyta ant duonelės. Bet jei ji kepta ar kitaip paruošta, tai nevalgau“.

„Labai mėgstu antį. Bet į kinų restoraną manęs neįvesit. Nepatinka ir „Stiklių“ restorane. Man ten nejauku. Teko ten būti ne kartą. Ir su prezidento žmona Alma Adamkiene, su kuria esame pažįstamos nuo 1943 m., kai dar buvome mokinukės“.

O mėgstamiausias G. Dauguvietytės patiekalas – paprasti lietuviški balandėliai. Nemėgsta ji kečupo, bet renkasi aštrų čili padažą, kad net degintų burnoje! Dar Galina mėgsta labai šaltus šaltibarščius.

G. Dauguvietytės pusryčiai – malta kava ir, žinoma, cigaretės. Rūko ji nuo 17 metų. Į dieną surūko apie 3 cigaretes. Dažnai jos klausia, kodėl ji nemeta rūkyti. Pasirodo, jai jau net gydytojai nepataria mesti rūkyti, nes gali kilti bėdų dėl kraujo spaudimo. Tik pataria pamažinti cigarečių kiekį. „Anksčiau pakelio reikėdavo dienai, dabar jau ilgesniam laikui užtenka. Galų gale, mylėt nebenoriu, gert nebenoriu, jei dar atsisakysiu rūkyt, tai išvis neliks jokio malonumo. Na, kartais jei filmą žiūriu iki 2 val. nakties, tai daugiau parūkau. Aišku, dabar aš nerūkyčiau. Bet cigarečių ėmiausi ne iš raškažiaus, bet iš baimės karo metu. Papuolėme į fronto liniją“, – apie rūkalus pasakoja Galina.

Pietauja ji apie 13 val. Tai būna pirmasis jos pavalgymas. Po pietų, jau nuo jaunų dienų, maždaug nuo 17 metų, Galina eina popiečio miego. Taip darė ir jos tėvai, jei nedirbdavo ir nebūdavo repeticijose. Pirmojo komedijinio serialo „Petraičių šeimoje“ režisierė prisimena: „Visus savo darbus kino studijoje, televizijoje taip suorganizuodavau, kad galėčiau eiti pogulio. Mane visi prakeikdavo. Kai kūriau „Petraičių šeimoje“, tai dekoracijas statydavo nuo 8 val. iki 9 val. Nuo 9 val. iki 10 val. derindavo šviesas. Nuo 10 val. vykdavo repeticijos, o po to filmavimai. Viskas turėdavo būti padaryta, kad 14 val. aš jau būčiau laisva. Dekoracijų statytojai mane keikdavo“.

„Ir dabar aš nuo 14 val. iki 17 val. esu nedarbinga. Išjungiu visus telefonus. Su kuriais bendrauju, tai jie tą žino. O jei 15 val. randu praleistą skambutį, tai suprantu, kad koks žurnalistas iš žurnalo bandė prisiskambinti. Jei po pietų nepamiegu, tai aš naktį neužmiegu! Aš einu vėlai gultis, bet anksti keliuosi. Dažniausiai į lovą keliauju 12 val. nakties, o keliuosi 6 val., su saule. Vasarą kartais ir 5 val.“.

Kai Galina pabunda po popiečio miego visada sukremta obuolį ar bananą. Bet vakare ji pavalgo, kaip ji pati sako, daug. Tai būna apie 20 val. O būna kartais, kad pabudusi pusę antros nakties ji nueina prie šaldytuvo.
„Maistas man nerūpi. Man labiau rūpi skarmalai. Aš sergu skarmalyne. Nežinau kam visa tai paliksiu. Negaliu iš parduotuvės grįžt nenusipirkus kokio skarmalo. Čia jau liga. O kiek aš batų porų turiu!“, – apie drabužių manija pasakoja G. Dauguvietytė. „Aš buvau puiki mezgėja. Turėjau daug rūbų prisimezgusi. Viską išdalinau. Kartais pasižiūriu į vieną megztą drabužį ir susimąstau, kaip aš jį mezgiau. Nieko neprisimenu. Tik begalė virbalų ir siūlų užsilikę“.

„Kaip sako žmonės, aš turiu savo angelą. Man buvo daug malonumų gyvenime. Pasisekė darbe. Negaliu skųstis. Kai dalino jis pavydą, tai ar jis nepamatė manęs, ar kas... Šito jausmo gyvenime neturėjau. Gal todėl neturiu priešų. Pavydas sukelia intrigas, neapykantą vienas kitam. O kai neturi pavydo jausmo, tai nei tau svarbu, kaip kitas gyvena, nei tau svarbu, ar turi namą, nei tau svarbu, ar turi ypatingos rūšies mašiną. Man tas neturi jokios reikšmės“.

Pati Galina sako esą netikinti. Labiau ji tiki į mokslinius dalykus. „Mano bičiulis Vytautas Kernagis sakydavo: „Aš netikiu, kad dievulis sėdi ant debesėlio“. Bet žmogus turi į kažką tikėti. Aš greičiau esu stabmeldė. Kai atkūrus Nepriklausomybę sakydavau, jog noriu, kad mane sudegintų, tai visi aimanuodavo ir priekaištaudavo man. Aš jiems atsikirsdavau, kad visus karalius degindavo kartu su jų arkliais“. Beje, Galinos bute vis dar stovi urna su paskutiniojo vyro Jurgio pelenais. Su Jurgiu moteris išgyveno 43 metus.

„Labai buvau griežtai auklėjama mamos. Ji buvo griežta, o tėvui viską, ką aš dariau buvo gerai. Aš jam buvau pati gražiausia, pati maloniausia, pati protingiausia, pati talentingiausia. Mano tėvelis buvo visiška mamos priešingybė. Per savo amžių dirbdama kino studijoje, ansamblyje, televizijoje nemačiau tokių skirtingu žmonių, kaip mano tėtis ir mama. Aš atsigimiau į tėvą. O mama visą laiką mane ėdė, kad reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Ji visada man liepdavo rinktis gerai apmokamą specialybę, jei vyrui kas nors atsitiktų, kad galėčiau save ir savo vaikus išlaikyti. Ačiū jai. Jei ne jos kieta ranka, tai nieko nebūčiau pasiekusi“.

Amerikoje Galinai didelį įspūdį paliko apkūnūs žmonės. Tai buvo maždaug prieš dvidešimt metų. Ji pasakoja: „Buvau Floridoje pas savo vieną pusbrolį, o Vašingtone – pas kitą. Taigi, amerikiečių mačiau daug. Ypač apkūnios yra juodaodės – atrodo, jauna mergina, bet jau užpakalis, tai kaip fortepijonas. Taip pat daug nutukusių vaikų. Ir Lietuvos vyrai yra labai nutukę. Na, šiek tiek mažiau dabar nei prieš septynerius metus. Bet, kai pasižiūrėdavai, tai visur nutukėliai, net Seime. Rekomenduočiau jiems mažiau valgyti. Labiausiai antsvorį įtakoja maistas“.

G. Dauguvietytė yra pamišusi dėl Formulės – 1. Jau 20 metų aktyviai domisi šia sporto šaka ir žiūri per televiziją. „Su vyru pradėjome žiūrėti iki beprotybės. Tiesiog nesveikai. Aš atsimenu jauną Michael Schumacher. Jau ir naujuosius lenktynininkus visus žinau. Dar mėgstu žiūrėti lengvąją atletiką. O dėl krepšinio nesu pamišusi. Ir kai manęs paklausė vienas portalas prieš Londono Olimpiadą, kelintą vietą duodu vyrų krepšinio komandai, tai atsakiau šeštą arba septintą. Žurnalistas tarsi priekaištavo: „Ką jūs, ką jūs?! Kodėl taip?“. Mieliau renkuosi futbolo varžybas. Aš ten suprantu viską. Jau seniai sergu už „Manchester United“. Krepšiniu gal nelabai domiuosi, nes jie ieško aukštaūgių. Krepšininkai yra ne tokie, kaip kiti. Tai kažkas antžemiška. Bet mėgstu sportą žiūrėti ir man nesvarbu, kokios spalvos ar tautos yra sportininkas. Man svarbiausia – asmenybė“.

Per Londono Olimpiadą G. Dauguvietytė sirgo už Laurą Asadauskaitę – Zadneprovskienę. „Be galo nervinausi, bėgau rūkyt dažnai, arbatą plikyti“.

„Kol žmogus gyvena, tol turi domėtis viskuo. Ir politika domiuosi. Man viskas įdomu. Vienintelis dalykas, kuris man keista – aš nemėgstu poezijos. Žinoma, patinka Algimanto Baltakio kūryba. Neįsivaizduojama be Aleksandro Puškino. Mano tėtis ne metrais skaičiuodavo, bet puškino posmų skaičiais – kokį nuotolį jis galėdavo nueiti perskaitydamas vieną posmą. Rasulo Gamzatovo visas knygas mėgstu. Jau net nekalbu apie Maironį, Salomėją Nerį. Tai – kalnas, ant kurio aš užaugau. Bet dabartinės poezijos aš nemėgstu“, – užbaigia G. Dauguvietytė.

SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Che Guevara. Mėgstu narsius vyrus. Man nerūpi kokių jis pažiūrų.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras

Ledai neatskiriamas vasaros desertas. Norintiems išvengti ledų didelio kiekio kalorijų rekomenduočiau riebius plombyro ledus pakeisti šerbetu arba į ledus, pagamintais iš sulčių. Praktikuojantys žaliavalgystę puikiai žino bananų ledus, kuriuos lengva pasigaminti namuose. Tereikia šaldytus bananus sutrinti smulkintuvu iki ledų masės. Galima įdėti šaldytų braškių. Bananai ir braškės puikus derinys.

Mėgstami režisierės balandėliai yra sveikas ir nekaloringas patiekalas. Galima pagaminti pagerintus balandėlius. Mėsos įdarui naudoti kalakutieną, įmaišyti virtų natūralių ryžių. Galiausiai susukti į kopūsto lapus, į puodą įdėti morkų, garnyrui. Sveika ir skanu.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.13 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LIESĄ VARŠKĘ KASDIEN VALGANTIS ROKAS PETKEVIČIUS ŽINO, KĄ REIŠKIA DIETA

„Žiniukas“ – taip galima trumpai apibūdinti žurnalistą Roką Petkevičių. Žinias Lietuvos televizijoje vaikinas pradėjo skaityti būdamas 25 metų. Daugiau nei šešerius metus karščiausias naujienas jis apžvelgia TV3 eteryje. Tačiau karjerą medijoje Rokas pradėjo mokydamasis 8 klasėje.

Aktyvus mokinys pradėjo vesti radijo laidą paaugliams. Tačiau be žurnalistikos vaikinas jau tada žavėjosi teatru, opera. Galiausiai Roko mama perkalbėjo sūnų pamiršti menus ir stoti į žurnalistiką.

Jis jai dėkoja už tai iki šiol. Mamos dėka R. Petkevičių televizorių ekranuose matome jau 20 metų.
Tarp Roko mėgstamiausių užsiėmimų – rūpintis šeimos paveldėtu dvaru ir jo sode augančiomis gėlėmis. „Mano tėvas labai domėjosi floristika. Sovietmečiu gaudavo žurnalus apie gėles iš Vakarų. Matyt, iš jo ir paveldėjau didelį domėjimąsi gėlėmis“, – teigia R. Petkevičius.

Atgavus dvarą, Roko tėvas architektas suformavo nepaprastą dvaro kraštovaizdį su retų rūšių medžiais, krūmais, gėlėmis.

Žurnalistas yra didelis gurmanas. „Pagal horoskopą esu Jautis. Jaučiams svarbu komfortas, jie būna gurmanai. Toks tikrai esu aš. Mano ženklas yra labai žemiškas ir pats mėgstu labai žemiškus dalykus. Jautieną – tai pat“, – šypsosi Rokas.

Jis labai mėgsta gerą vyną. Žiemą renkasi raudoną vyną, o vasarą – baltą. „Baltas vynas yra daug lengvesnis, gaivesnis. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsirado vyno kultūra, kad ji sparčiai plėtojasi. Smagu, kad yra daug specializuotų parduotuvių, vyninių, kur gali ragauti gerą vyną, vyksta daug renginių, susijusių su vynu. Manau, kad vynas Lietuvoje turėtų nurungti degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus. Ateity bus kaip išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Vyno kultūra dar turi skverbtis pas mus“.

Rokas valgo maždaug penkis kartus per dieną. Bent taip jis stengiasi daryti – geriau po mažiau, bet dažniau. „Nemėgstu prisivalgyt per tris prisėdimus ir prisipūsti. Nes kai prisivalgai, tai nori tik miego. Rytas prasideda nuo didelio puodelio balintos kavos. Pietums – šilta sriuba ir antras patiekalas, pavyzdžiui koks nors kepsnys su daržovėmis. O vakarienei žuvis, salotos ar kitas lengvesnis maistas“.

R. Petkevičius atskleidė, kaip jam pavyksta pavakarieniauti vedant dvi žinias per vieną vakarą. Jis sako: „Vakarieniauju tarp pirmųjų ir antrųjų žinių. Televizijoje yra šauni virtuvėlė, kur gali pasišildyti maistą. Po vakarienės neapsieinu be pasukų gėrimų. Šiaip visko daug geriu, išskyrus vandens. Vanduo man nėra labai skanu. Nebent tai būtų gazuotas mineralinis vanduo iš Gruzijos“.

Žinių vedėjas atskleidė, kad vaikystėje turėjo bėdų dėl antsvorio. Tačiau tai nutiko dėl per didelio močiutės rūpinimosi. „Gimęs svėriau 3,5 kg. Atitikau visas „klasikines“ kūno proporcijas. Vėliau mama susirgo onkologine liga. Dėkui Dievui, ji dabar gyva ir sveika. Gydytis mama vyko į Maskvą. Ilgai ji ten prabuvo. Tuomet mane prižiūrėjo močiutė. O ši mane labai lepino“.

„Kaip ir visos močiutės, mane puolė be galo daug maitinti. Tapau „riebuilis“ vaikas. Kai pakeičiau mokyklą, buvo labai nemalonu į naują klasę ateiti tokiam putlučiui. Paauglystėje susitvarkė viskas, nes atsirado daugiau judėjimo. Bet niekada nebuvau iš „nendrelių“. Mokykloje nešiojau 48 dydžio kostiumą, o dabar – 50-ą“.

Vienu metu Rokas labai susirūpino savo antsvoriu. Maždaug 2004 m. jis puolė intensyviau lankyti sporto salę, daryti kardio pratimus, reguliavo savo mitybą. „Tai nebuvo drastiška dieta, nes manau, jog tokios dietos naudos atneša tik tam kartui, o kai baigi laikytis jos, tai kilogramai grįžta su kaupu. Reikia kompleksiškai save suimti į nagus, jei nori palaikyti gerą fizinę formą, nesusigadinti širdies, nesusenti anksčiau laiko ir būti energingam. Visų pirma reikia kuo daugiau judėti, lankyti sporto klubą, bet po treniruotės, atėjus alkiui, neprisivalgyti cepelinų, nepiktnaudžiauti kitu ne itin sveiku maistu“, – teigia Rokas.

„Labai geras dalykas yra kardio treniruokliai ir važiavimas dviračiai. Žiemą minu sporto salėje, o vasarą mėgstu važinėtis gatvėmis. Labai džiaugiuosi, kad mano kolegė Vlada Musvydaitė yra labai entuziastinga sporto reikalais. Atrodo, kad ji viena yra penkiuose asmenyse. Tai užveda tave patį. Neseniai ji televizijoje sukūrė laidų ciklą „Sportuok su žvaigžde“. Kiekvienoje laidoje ji pristatydavo vis kitą sporto šaką, supažindindavo su tos sporto šakos profesionalu, kas yra labai įdomu žiūrovui“.

„Taip pat į laidą įtraukdavo įžymius žmones, kurie turėdavo sportuoti prieš kameras. Aš irgi buvau toje laidoje. Myniau dviračiu 20 km distanciją. Buvo labai smagu. Susipažinau su tam tikromis metodikomis, pavyzdžiui, jei pavargsti, tai nereikia staigiai sustoti ir stovėti. Pasirodo, reikia mažinti krūvį, o po to vėl didinti. Supratau, jog natūralu ir, jei kraujospūdis pakyla, sužinojau koks yra apšilimas važiuojant dviračiu, kokie būna dviračiai. Kiekvieną kartą sunku pradėti, bet po poros valandų tu džiaugiesi, kad tai padarei“.

Gerų rezultatų tada jis pasiekė per pusmetį. Numetė 10 kg. R. Petkevičius sako, kad jautėsi labai gerai. Tuo metu jis mažino angliavandenių kiekį, nevalgė miltinių patiekalų, bulvių, makaronų. „Mėsą, daržoves, vaisius galima valgyti, kaip įprasta. Tai buvo į Atkinsono dietą panaši dietą. Nusipirkau knygą apie šią dietą. Labai smagu laikytis dietos, nes ne tik pasiekti rezultatai būna smagiausias dalykas, bet smagu ir ugdyti valią. Bet reikia laikytis tos sistemos, nes kai atleidi vadeles, po to vėl gali svoris sugrįžti. Turiu patarimą visiems – nereikia pulti radikaliai keisti savo mitybos įpročių. Stebuklas neįvyksta per tris dienas“.

Po to žurnalistas vėl palengva priaugo prarastus kilogramus. „Atleidau vadeles. Dabar noriu vėl pradėti mesti svorį. Labai domiuosi šiauriniu ėjimu. Šis dalykas mane visada labai domino. Norėčiau pradėti. Tik vis neužtenka laiko. Bent taip save bandau pateisinti“, – pasakoja Rokas.

„Dar vienas laiko žudikas – internetas. Labai ilgą laiką namuose neturėjau interneto. Buvau net nusiteikęs priešiškai. Interneto man užteko darbe. Bet jį įsivedžiau. Pagalvojau, kad turiu turėti kompiuterį, internetą. Juk reikia tvarkytis savo elektroninį paštą, susimokėti mokesčius. Negaliu sakyti, kad tapau kompiuterio vergu, tačiau jis atima daugiau laiko. Tada mažiau lieka laiko sportui, bet užtenka laiko pavarstyti šaldytuvą. Nes kai pradedi naršyti internete, bendrauti „Skype“, užkandžiavimas būna labai malonus dalykas. O tada ir kilogramai auga“.

„O aš darbe turiu pagundų aparatą. Tai – saldainių, bulvių traškučių prikimštas aparatas, kuris visus mus vilioja. Apie 15-17 val. kolegos į jį vis dažniau šnairuoja. Matyt, saldumynas yra kaip koks serotoninas, kaip teigiamas hormonas. Juk, sakoma, kad šokoladas nuotaiką pakelia“, – šypsosi Rokas.

Rokas labai mėgsta šviežiai spaustas morkų, apelsinų ir greipfrutų sultis, mėlynes. Jis sako: „Morkos ir mėlynės ypač gerai akims. Kai nuolat dirbi prie kompiuterio, o studijoje stiprios lempos, tai akims nėra tai į naudą. O mano regėjimas 120 proc. Šiek tiek padeda tėvų genai. Morkų sultis kas antrą dieną geriu dažniausiai kokiame prekybos centre, kuriame jas spaudžia. Mėlynes vasarą visada valgau šviežias, o žiemą geriu džiovintų mėlynių arbatą. Tai labai sveikas gėrimas. Vasarą dar kartais išgeriu burokų ar salierų sultis. Man tai labai skanu. Didelis malonumas, kai gali įkalt vitaminų stiklinę“.

Be to, vyras mielai valgo liesą varškę. Kasdien ją valgo. Ypač varškę Rokas mėgsta pusryčiams: „Įpilu šiek tiek lieso pieno, kad varškė sprangi nebūtų. Jogurtas turi daug krakmolo, kuris tukina, konservantų, todėl tai ne pats geriausias maisto produktas rytui. O varškė man jį pakeičia. Su varške mėgstu susimaišyti šiek tiek medaus arba bananą. Labai geri tie klasikiniai pieno produktai, kurie gaminami dešimtmečiais. Dabar daug produktų ne su riebalais, o su angliavandeniais. Galbūt ir modifikuotų“.

O lietuviškos virtuvės maistas R. Petkevičiui yra per daug sunkus. Anot jo, tai – aktyvų fizinį darbą dirbančio žmogaus maistas, bet ne ofisuose sėdinčio darbuotojo. „Tokia virtuvė nebuvo populiari Lietuvos bajorų tarpe. Cepelinus, bulvių plokštainį, vėdarus valgė tik valstiečiai. Miesto virtuvėje didelę įtaką padarė vokiečių, lenkų ir rusų virtuvės. Bet pasidžiaukime, kad mes turime daugiau virtuvės paveldo negu latviai“.

„Lietuvių tradicijos yra tokios, kad reikia nuolat valgyti. Net svečiai iš užsienio raginami penkis kartus užkąsti. Ir dar po penkis kartus įpilama. Lietuvoje tai yra madinga. Net mano tėvelis koldūnus užkąsdavo su duona. Kaune giminės karbonadus užpildavo dideliu kiekiu sviestu. Vis kad būtų sočiau. Mes esame šiauriečiai, spirgais užsipilame gausiai“.

„Rūpintis savimi, savo sveikata yra labai šiuolaikiška. Jei daugelis tą darytų, tai ir gyvenimo trukmė būtų daug ilgesnė. Mano giminėje buvo atvejų, kai žmonės piktnaudžiaudavo riebiais karbonadais, o rezultatas – didelis antsvoris, aukštas cholesterolis bei širdies problemos ir 54 metų mirtis. Dabar gal mažiau kas valgo tokį maistą, bet nueina į kinų restoraną. Venkite kinų restoranų! Ten visi patiekalai plaukia riebaluose, naudotuose daugybę kartų. Naudojama labai daug krakmolo, konservantų, sojos padažų, cukraus. Tai gali būti gana skanu, bet tie, kurie nori sumažinti savo kūno svorį, turėtų aplenkti tokius restoranus“.

„Sako, kad lietuviai, lyginant su amerikiečiais, dar visai neblogai atrodo, yra judrūs. Net nemanau, kad europiečiai taps kaip amerikiečiai. Europa turi didelius šarvus, vidinę apsaugą. Kiek teko keliauti po senosios demokratijos šalis, tai matyti kaip labai vertinamas nacionalinis identitetas. Net ir mažosios tautos nesusimaišys. Europos neužvaldys amerikietiškos tradicijos. Žinoma, kažkiek jų bus, bet nereikia dėl to pergyventi“, – teigia Rokas.

O ir ūkininkų turgeliais jis yra nusivylęs. „Dažnai jų produkcija nėra gera. Medus būna apsicukravęs, duonos gaminiai sudžiūvę. Ūkininkų turgeliuose galėtų būti aukštesnė prekybos kultūra ir kokybė. Užsienio turgeliuose tu gauni būtent tą tikrą naminį produktą, o pas mus Lietuvoje dar labai skiriasi gaminių kokybė, viskas labiau sukomercinta. Prekybos centruose esanti produkcija ne ką prastesnė. Yra ir nešaldytos mėsos, šviežių vaisių ir daržovių, pieno, duonos“.

„Tavo skrandis nėra šiukšlių dėžė. Labai skanus ekologiškas maistas, kuriuo galiu pasilepinti nuvykęs pas savo mamą. Ji augina daug daržovių, sode nepurškiami jokie chemikalai. Taip pat po kiemą laksto vištos su viščiukais, žąsys, antys, todėl būna gardžios mėsos ir naminių kiaušinių. Visa tai turi savo skonį. Naminis maistas be galo skiriasi nuo maisto produktų, esančių parduotuvėse. Bet kaimiško pieno nemėgstu. Net paties marinuotas šašlykas iš naminės mėsos yra visai kitokio skonio, aromato“.

„Sakoma, kad storas žmogus yra geras žmogus. Turime aibę holivudiškų komedijų, kuriuose vaidina linksmi storuliai. Turime mylėti visus. Man šaipymasis iš storų žmonių nepatinka. Turime būti tolerantiški. Dručkiai gali su savimi susitvarkyti – tereikia judėti daugiau ir rūpintis savo mityba. Bet kartais būna medžiagų apykaitų problemos. Tuomet reikia eiti pas specialistus. Ir nesakau, kad eiti į privačias klinikas ir mokėti didelius pinigus. Aš pats naudojuosi valstybine sveikatos sistema ir esu tuo patenkintas. Visi gydytojai poliklinikose gali paaiškinti, kokios yra mitybos problemos, kokia yra taisyklinga mitybos piramidė“.

„Visos bėdos prasideda nuo to, kai žmogus negauna ko labai nori. Ir jeigu jis gyvena santarvėje pats su savimi tokiu, kokiu yra, tai tada galbūt nieko nereikia keisti. Tada pasaulis tampa gražus savo įvairove“, – mintį apie antsvorį užbaigia R. Petkevičius.

SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Steikas per minutę. Supjaustome jautienos išpjovą piršto pločio griežinėliais. Tuomet mėsą išmušame iki 0,5 cm storumo. Dedame į įkaitintą keptuvę ir kiekvieną pusę pakepame po 30 sek. Apvertus vieną pusę, ant jos apibarstome druska, šiek tiek cukraus ir malūnėliu stambiau sumaltų pipirų (smulkiai sumalti pipirai netinka). Valgome su traškiomis plėšytomis ledo salotomis, kurios sumaišytos su smulkintais agurkais, vyšniniais pomidorais, paprika, alyvuogių aliejuje. Užsikandame prancūzišku batonu arba čiabata duonele ir užsigeriame raudonu vynu arba granatų sultimis.

- SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

- Kadangi esu katalikiškos šalies gyventojas, tai visai būtų įdomu papietauti su popiežiumi. Bet charizmatiškasis Jonas Paulius II jau miręs, todėl rinkčiausi Vatikano virtuvės šefą. Manau, kad Vatikano virtuvėje yra išlikę daug tradicijų, net paslapčių. Man tai atrodo mistiška.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.06.24 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": SERŽUI GANDŽUMIANUI MĖSOS SKYRIUS ATSIDUODA MORGU

Vienam pirmųjų dizainerių Lietuvoje armėnui Seržui Gandžumianui mūsų šalis turėjo būti tik tarpinė stotelė tarp Rytų ir Vakarų. Atvykęs į Lietuvą 1990 m. būsimasis dizaineris įstojo į Vilniaus dailės akademiją. Kartu su juo mokėsi būsimieji Lietuvos mados grandai – Sandra Straukaitė, Ramunė Piekautaitė ir Julija Janus (buvusi Julija Žilėnienė).

Po ketverių metų, baigęs drabužių dizaino specialybę, Seržas turėjo patraukti kitur tačiau čia jis užsibuvo. Galų gale, Lietuva atgavo nepriklausomybę, tad viskas tapo daug paprasčiau.

Jaunystėje S. Gandžumianas aktyviai treniravosi karatė, buvo didžėjus. Dabar jis dėsto vienoje Vilniaus kolegijoje ir garsina Lietuvos vardą užsienio mados pasaulyje.

Galbūt gali pasirodyti keista, tačiau atvykęs į Lietuvą, S. Gandžumianas tapo vegetaru. Tačiau vegetarizmas prasidėjo neiškarto. Pirmiausia jis atsisakė kiaulienos. Po to sekė jautiena. Galiausiai Seržas valgė tik vištieną arba kalakutieną. Tačiau prieš 2002 m. jis paskutinį kartą paragavo šios mėsos. „Atsibodo kramtyti vištieną kaip kokią gumą – žinome, kokia šiais laikais vištiena... Prieš dešimtmetį kinų restorane paskutinį kartą suvalgiau vištienos. Tai buvo paskutinis kartas, kada ragavau mėsą. Bet jau ir tuomet mėsą valgiau retai – porą kartų į mėnesį“, – pasakoja S. Gandžumianas.

Seržui buvo toks periodas, kai parduotuvėje jis negalėjo praeiti net pro mėsos skyrių. „Kartą jaunystėje draugas nuvedė mane į morgą, tai tas pats kvapas man buvo juntamas einant pro parduodamą mėsą. Patikėkite, mėsos skyriuje yra toks pats kvapas kaip morge. Ir jokie prieskoniai man jo negali užmušti“, – atvirauja dizaineris.

Mėsos jis visai nepasiilgsta. Tik kartą vienas jo pažįstamas darė vištienos tabaka. Tuomet tas specifinis tabaka kvapas jam sukėlė vaikystės prisiminimus, kuomet giminaičiai Armėnijoje ruošdavo šį patiekalą. Tai buvo nostalgija. Tačiau pačios vištienos jis nenorėjo paragauti. Uostydamas patiekalą su mėsa Seržas visada užuodžia atminty įsirėžusį morgo kvapą.

„Kadaise drabužių kompanija „Sisley“ leido žurnalą, kuriame kartu su kolekcijomis jie įdėdavo šokiruojančias mėsos nuotraukas, pavyzdžiui, milžinišką mėsos gabalą, nupjautą kruviną karvės galvą ar kiaulės koją. Taip vegetarizmo šalininkai iš „Sisley“ palaikė ne tik vegetarus, bet parodė, kad jie savo gaminiuose nenaudoja tikro kailio ar odos. Daugelis skaitytojų mėsėdžių tapo vegetarais“, – džiaugiasi vegetaras Seržas. Beje, jis pats savo drabužiuose nenaudoja kailio ir odos. Paskutinį kartą tikrą odą naudojo prieš daugiau nei 10 metų.

S. Gandžumianas mano, kad maistas yra mūsų sveikatos pagrindas. Ką mes įsidėsime į burną, nuo to priklausys mūsų pasekmės. Seržas pasakoja: „Nuo senų laikų užsiminėjau joga. Joga skatina nevartoti visų maisto produktų. Tu turi būti žvalus, lankstus. Viskas turi veikt normaliai“.

Nors karatė treneriai jaunystėje Seržui sakydavo, kad reikia valgyti mėsą, tačiau jis jos nedaug valgė. Vietoj jų vaikinas rinkosi baklažanus. Jie man atstodavo mėsą.

Anksčiau iki 12 val. Seržas nieko neimdavo į burną. „Mano organizmas miegojo. Jei nesinori, tai ir nereikia valgyti. Dabar pusryčiauju, dažniausiai ryte renkuosi avižinę košę. Bet ne kiekvieną rytą valgau pusryčius. Jei vakare pavalgau sunkesnio maisto, tai ryte visai nevalgau“, – teigia Seržas. Jam kartais per dieną užtenka pavalgyti tik du kartus. Pirmą kartą rimčiau užkanda apie 14-15 val., o vakare nugriebia kokius du bananus.

„Ajurveda sako, jei vakare pavalgai daugiau, tai ryte gali nevalgyti. Nes organizmas dar bendrauja su maistu. Ajurvedoje nėra badavimo dienos. Čia priimtina paroje atsisakyti vieno pavalgymo. Tai reiškia, kad turi badauti ne visą dieną, tačiau vieną dienos dalį – nevalgyti arba pusryčių, arba pietų, arba vakarienės. Taip daug paprasčiau ir lengviau. Badauti visą dieną tinka ne visiems“, – apie besilaikomus metodus kalba Seržas.

Maisto S. Gandžumianas nekepa ir netroškina. Tik lavašą šiek tiek pašildo. Visas jo maistas yra žalias. Didžiausią maisto pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės. Geria jis tik šiltą japonišką žaliąją arbatą.

Kiekviena Seržo diena neapsieina be avokado. „Man avokadai atstoja bulves. Mėgstu daugelį daržovių, išskyrus kalafiorus. Nemėgstu svogūnų, česnakų, kitų produktų, kurie skatina dujų kaupimąsi. Pupelių ir žirnių pateikimas labai priklauso nuo jų paruošimo. Dar mėgstu lęšius su salotomis ir indiškais prieskoniais garam masala. Lęšius galima ir nevirti. Vakare tereikia užpilti šiltu vandeniu ir ryte jie bus kaip išvirę“, – gudrybes dėsto mados guru.

O kai prieš daugiau nei 20 metų Seržas atvažiavo į Lietuvą ir paragavo cepelinų, tai šie jam pasirodė kaip labai sunkus maistas. „Po tokio maisto norisi tik eit miegot. Ajurveda sako, kad reikia valgyti tai, ką sukūrė gamta. Arba tokius dalykus, iš kurių susikūrė gyvybė, pavyzdžiui, ankštiniai produktai, sėklos“.

S. Gandžumianą dažnai galime sutikti ir turguje. Čia jis stengiasi pirkti daržoves. Svarbiausia jam daržovių ir vaisių sezoniškumas – žiemą geriau rinktis saulėje džiovintus pomidorus. O vasarą gėrybių stalas būna pilnas. Bet rudenį grybų Seržas nevalgo: „Grybuose naudingų medžiagų beveik nėra. Be to, grybai yra labiau ne maistas, o parazitai. Anksčiau valgydavau marinuotus grybus, tačiau dabar kartais suvalgau tik kiniškus grybus, nes jų sudėtis kitokia“.

Lavašas – vienintelis miltinis maisto produktas, kurį vartoja Seržas. Į jį jis sudeda įvairias pjaustytas daržoves, pagardina savo gamintu padažu. O geriausias padažas salotoms – iš šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, pageidautina iš Kretos, balzamiko acto, baziliko, petražolių.

„Toks mano maitinimasis tikrai neatsieina brangiau. Kai pažiūriu, kiek išleidžia ne vegetarai, tai man pasidaro baisu. Mitas, kad vegetaru būti reikia didelių pinigų. Reikia iš nieko mokėt padaryt skanų patiekalą. O tai paprasta. Ir nereikia per daug valgyti. Pagal maisto pramonę visi turime daug valgyti, kad jiems neštume pelną, tačiau žmogui užtenka tikrai daug mažiau“.

Būdamas 18 m. S. Gandžumianas svėrė 65 kg, o dabar jam virš 40 m., o sveria tuos pačius 65 kg. Nusiskundimų dėl svorio vyras niekada neturėjo.

Besisukdamas mados pasaulyje neretai jis susiduria su itin lieknais žmonėmis. „Paryžiuje esu matęs anoreksija sergančią merginą. Tai buvo labai baisus vaizdinys. Dažniausiai būna atvirkščiai – per daug įmitusios merginos nori tapti manekenėmis. Žinau daug merginų, kurios teisingai valgydamos numetė papildomus kilogramus ir tapo sėkmingomis manekenėmis. Būna, kad ateina 18-metė panelė su vaikiškais išmatavimais. Aš kuriu drabužius moterims, o ne 10-metėms. Tai visiškas absurdas“, – teigia Seržas.

„Turėjau kelias klientes, kurios buvo apkūnios. Todėl tenka kurti drabužius ir moteriškėms, turinčios antsvorį. Kai dalyvavau „Lietuvos šokių dešimtuke“ per tris mėnesius numečiau 2 kg. Mano veide tas labai matėsi – mano akys ir žandai įdubo, atrodžiau ne kaip. O ant storų žmonių kartais ir 15 kg numetimas tampa nepastebimu reiškiniu. Ateina moteriškė, pasigiria, kad numetė 15 kg, o aš tik žiūriu ir nesuprantu, kodėl nematau nė menkiausio pokyčio“, – šypsosi dizaineris.

O apie nutukėlius Seržas turi griežtą nuomonę. Jis pasakoja: „Aš manau, kad nutukę žmonės yra ligoniai. Tai yra nesveiko maitinimosi blogi įpročiai. Tokie žmonės net naktį valgo. Dieną jie laikosi dietos, o naktį lekia prie šaldytuvo. Besaikis valgymas yra ir psichologinė problema. Turiu draugę, kuri nėra stora, tiesiog putlutė mergina su moteriškomis formomis. Anksčiau ji valgydavo naktį. Tai yra priklausomybė maistui. Maistas tampa kaip narkotikas. Vėliau jai prasidėjo sveikatos problemos“.

„Tačiau ir yra kitų niuansų. Aš net skaičiau, kad amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, jog jei nėščia moteris patyrė stresą arba laikėsi dietos, badavo ar gyveno badmečiu, tai jos vaikas bus linkęs į nutukimą. Smegenys užprogramuoja organizmą kaupti riebalus, kurie būtų panaudoti atėjus badui, nors gali maisto niekada ir netrūkti. Žmogus būna lyg užprogramuotas.

Galų gale yra dar viena priežastis – tai sudedamosios maisto produktų dalys. Aš labai mėgstu sūrį. Kasdien jį valgau. Pasirodo, sūryje yra medžiagos, labai panašios į morfijų. Sūris man tapo lengvu narkotiku“.

Maisto kultūra S. Gandžumianui yra labai svarbu, nes valgyti jam yra vienas iš gyvenimo malonumų. „Kuo maloniau tu valgai, kuo aplinkui yra mažiau pašalinių trukdžių, tuo sveikiau tu gyveni. Valgant neturi būti įjungtas televizorius ar burzgianti skalbimo mašina. Aš pasileidžiu gražią muziką ir pietauju. Mėgaujuosi akimirka“.

„Jei yra šalia kitas žmogus, tai jis neturi būti piktas ar suirzęs. Su piktu žmogumi geriau nevalgyti. Labai svarbus maisto priėmimo laikas. Visada turi valgyti tam tikromis valandomis, tarkime aš pietauju tarp 14 ir 16 val. Vakarieniauju apie 19 val. Jei praleidžiu šį laiką, tai stengiuosi ir nevalgyti, o laukiu kito laiko. Jei nevalgau pusryčių, tai pietus galima paankstinti keliomis valandomis. Arba geri arbatą, vandenį. Labai sotus pasijunti nuo vandens su geru šaukštu medaus“, – savo metodiką pasakoja Seržas.

Per dieną jis išgeria apie 1,5-2 l vandens. Tačiau dizaineris mano, kad rekomendacija visiems išgerti po 2 l vandens per dieną nėra visai teisinga. „Paimkime ispaną, kuris nuolat karštyje prakaituoja ir atšiaurų lietuvį. Tikėtina, kad ispanas išgers dar ir daugiau nei 2 l vandens, o lietuviui toks vandens gėrimas gali baigtis ir blogiau – problemomis su širdimi. Nereiktų gerti, jei nejauti troškulio. Kai labai karšta išgeriu ir 3 l vandens“, – vandens paslaptis atskleidžia S. Gandžumianas.

Seržas turi griežtą nuomonę ir apie tradicinę mediciną. Anot jo, tradicinė medicina irgi yra blogai. Vyras teigia, jog nebūtina iškart bėgti pirkti vaistus, prikimštų cheminių medžiagų. „Po dažno naudojimosi chemija vėl tampame ligoniais, tik galbūt jau kitų organų. Farmacijos įmonėms, vaistinėms tai atneša pelną. Nepatogu turėti sveiką žmogų. Iš sveiko žmogaus reikia padaryti nesveiką, kad iš nesveiko žmogaus galėtum vėl daryti sveiką“, – teigia vyras.

„Anksčiau Ajurvedos gydytojas būdavo teisiamas, jei žmogus susirgdavo. Ajurvedos terapeutas profilaktiškai daro viską, kad pacientas nesusirgtų. Žinoma, jis gauna pinigus, turi šeimų ratą ir rūpinasi visų jų sveikata. Lietuvoje taip pat yra tokių Ajurvedos gydytojų. Be abejonės chirurgija, kiti specialistai šiuo atveju jau būtini. Tačiau vėl gi, pagalvokime, kas priveda žmogų iki to, kad jam reikia operuoti širdį, kepenis ar inkstus...“.

Netradicinės medicinos pagalba Seržas išsigydė artritą. Dizaineris pasakoja, kad jis turėjo gydytoją Kaune, kuris jam patiko dėl savo netradicinio mąstymo. Jis buvo vieno žinomiausių Lietuvos gydytojo sūnus.

Seržui gydytojas atskleidė, kad jo tėvas yra pasakęs, jog norint būti gydytoju reikia bent ketverius metus pagyventi kaime. Jei sugebi išgydyti žmones be vaistų, tuomet tu tapsi tikru gydytoju. Seržo gydytojas taip ir padarė. Šis jam pasakė, kad palengvins jo savijautą iki tam tikro etapo, o jei norės ir toliau gerai jaustis, turės nuolat vartoti vaistus. „Aš sutikau. Iš tikrųjų man geriau pasidarė. Tačiau gėriau ne tik žoleles, bet ir tabletes. Gydymas sustojo, prasidėjo tik vaistų gėrimas. Tačiau po tam tikro laiko šie vaistai nebepadeda, reikia stipresnių, brangesnių. Supratau, kad dabar aš nešu pelną farmacijos kompanijai. Aš pasiūliau mažinti dozes, tačiau gydytojas nesutiko. Mečiau vaistus ir kreipiausi į Ajurvedos gydytoją“, – prisiminimais dalinasi Seržas.

Šis jam davė mažų valgomų kamuoliukų, kurie baisiai smirdėjo. O smarvė kilo iš karvės mėšlo. Pasirodo, Ajurvedoje karvės mėšlas naudojamas konservavimui. „Mano žmona net bėgdavo iš kambario, kai atidarydavau šių vaistų dėžutę – kambarys labai pasmirsdavo. Iš tiesų, pradėjus gerti tuos paslaptingus rutuliukus, mano organizmas maistą pradėjo pasisavinti daug greičiau ir lengviau, ryte nebeliko rankų pirštų paralyžiaus, kurį sukeldavo artritas“, – prisimena Seržas.

Po mėnesio artrito požymiai jau buvo beveik išnykę, tačiau reikėjo kamuolius vartot dar du mėnesius, po to padaryti trejų mėnesių pertrauką, o tada vartoti dar trejus mėnesius. Nuo 2005 m. jokių problemų dėl artrito S. Gandžumianas nebeturi.

„Nuvažiavau į Indiją pažiūrėti kaip gaminami tie smirdantys kamuoliukai. Nuvykęs į Ajurvedos kliniką ir užėjęs į specialią patalpą, pamačiau visą žilą, vos matantį seneliuką. Jis pasilenkęs prie stalo trina apie 15 rūšių žoleles ir kalba mantras. Taigi, tos maldos, žalumynai ir karvės mėšlas man padėjo išsigydyti artritą!“, – džiaugiasi dizaineris.

Vėliau S. Gandžumianas susidomėjo kinų medicina. Net baigė 3 metų kursus. „Kinų medicina sako, kad žmogaus organizmą balansuoja stichijos – medis, metalas, vėjas, ugnis, vanduo, žemė. Dėka energijos šios stichijos subalansuojamas. Ta energija įeina per tam tikrus kūno taškus. Akupunktūros adatos veikia tarsi antenos. Kai įbedi adatą, tai leidi tai energijai gerai tekėti. Tų taškų žmogaus kūne yra apie 300 000, bet pagrindinių taškų nėra tiek daug. Jei skauda galvą, tai pats ją ir pagydau. Tiesiog su pirštais masažuoju tam tikrus taškus. Ir tai tikrai padeda, nereikia jokių vaistų“.

„Jei yra kažkas rimčiau nepuolu iškart gerti antibiotikų. Pasitikiu homeopatiniais vaistais. Beje, gaminti homeopatinius vaistus jau taip pat neša pelną. Vis daugiau žmonių renkasi tokius vaistus“, – tikina Seržas.

Sveiko gyvenimo propaguotojas S. Gandžumianas dažniau aplanko ne gimtąją Armėniją, bet tolimąją Ameriką. Niujorke gyvena jo tėvai ir sesuo. Kaskart nuskridus jis pagalvoja apie galimybę kurti už Atlanto, tačiau dizainerį atbaido viena mintis – viską reikės pradėti nuo pradžių.

Bet į Armėniją jis grįš. Neilgam. Tik parodyti vaikams pietinę Užkaukazę – tą vietą, kur gimė jų tėvas.


Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.06.24 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": MODESTAS PITRĖNAS PER KIEKVIENĄ KONCERTĄ NETENKA POROS KILOGRAMŲ

Vienas žymiausių Lietuvos choro ir orkestro dirigentų Modestas Pitrėnas yra pasižymėjęs įvairiuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose. Ne vieną kartą jis tapo pirmosios vietos laimėtoju svarbiausiuose konkursuose visoje Europoje. Kūryba jam – tai lyg rusenantis dagtis. Ir muzika jam – tai ne natos, o skambanti emocija.

M. Pitrėnas yra prisipažinęs, kad mokykloje jis nebuvo linkęs „prie meno“. Baigęs mokyklą jis planavo studijuoti mediciną ir tapti... chirurgu. Tačiau vis dėlto pasuko, atrodytų, visiškai priešingu keliu. Ir nesuklydo. Dabar Modestas liaupsinamas Lietuvos ir Europos koncertų salėse. Jo diriguojami koncertai sutraukia minias žmonių.

Galbūt dėl to dirigentas pamėgo vienatvę. Modestas sako, kad nuolatinis buvimas žmonių apsuptyje priverčia jį vis dažniau patraukti į savo sodybą, rinktis kitas, ramesnes vietas. M. Pitrėnas prisipažino, kad net naktimis jis sapnuoja diriguojąs minioms, todėl aštuonių valandų miego jam ne visada pakanka atsipalaiduoti. Tačiau jis tikrai tuo nesiskundžia, nes dirigavimas Modestui iki sukuriant šeimą yra daugiausia laimės akimirkų atnešęs dalykas.

Puikus maestro M. Pitrėnas yra ir virtuvėje. Tik čia jis diriguoja ne muzikantams ir ne savo žmonai, o maisto produktams, iš kurių pagamina nepakartojamo skonio patiekalų!

Modestas yra tradicinio maisto šalininkas. „Mėgstu mūsų regiono virtuvę. Nostalgiškai, nes man tai dieviškai skanu ir primena vaikystę. O juk vaikystėje viskas atrodydavo ryškiau, jautriau, gardžiau, kai ne visko gaudavai kiekvieną dieną ant pietų stalo. Ne viską iš to nostalgiško valgiaraščio mano organizmas virškina, ir ačiū Dievui, todėl itin vertinu klasikinę paprastai genialią itališką virtuvę“, – sako M. Pitrėnas.

Vyras itin mėgsta sriubas. Jų jis verda ir valgo daug. Tačiau nei sriubose, nei kituose patiekaluose Modestas beveik nevartoja prieskonių mišinių, tik prieskonines žoleles, druską, pipirus ir česnaką. M. Pitrėnas pridūrė: „Nesimaivydamas prisipažinsiu, kad vienas skaniausių, bet nebūtinai sveikų patiekalų gali būti šiltos duonos kriaukšlė su medumi ar pienu.“

Mėgstamiausia egzotinė maestro virtuvė – tailandiečių ir japonų. Priežastis – aštrumas. Juodieji pipirai jam jau yra įprasti, bet aitriosios paprikos arba čili pipirų atmaina piri piri – patys mylimiausi aštrūs prieskoniai.

Vis dėlto M. Pitrėnas mano, kad virtuvė nėra pati puikiausia savęs realizavimo terpė. Jis labiau gaminti mėgsta, kai tam yra priežastis – atvažiuoja draugai ar giminės. „Pradžiuginti skaniu maistu ir pasikalbėti prie gražios muzikos – man daug maloniau“, – šypsosi Modestas.

Modesto dieta – tai jo profesija. „Taip jau susiklostė, kad dirbu fiziškai ir emociškai alinantį darbą, krūviu prilyginamą angliakasių pramonės darbininko veiklai. Per vieną operos spektaklį ar simfoninės muzikos koncertą netenku poros kilogramų, o kur dar repeticijos!“ – sako jis.

„Per vieną pasirodymą pakeičiu dvejus-trejus marškinius, o kartais ir švarkus, kurie permirksta kiaurai. Todėl savo profesiją laikau šiek tiek sportiška. Iš čia – ir tirpstantys kilogramai.“ 

Taip pat prie viso to prisideda ne visada reguliarus, „pripuolamasis“ maitinimas, kuris tampa dar vienu išbandymu Modesto organizmui. Be to, jis pastebėjo, jog kiekvienas papildomas kilogramas po trisdešimties krenta vis sunkiau: „Todėl galvoje vis įkyriau sukasi mintys apie šablonus, kuriuos kiekvienas statistinis žmogus naktį gali išvardinti kaip poterius: nepersivalgyk, ribok maistą vakarais, valgyk daugiau daržovių, vaisių, mažiau riebios mėsos su bulvėmis ir batonu.“

M. Pitrėnas atskleidė, kad per vieną nedarbingą pusmetį jis buvo priaugęs apie 10 kg. 196 cm ūgio vyrui tai galbūt ir nebuvo daug, tačiau, kaip jis pats pripažino, papildomi kilogramai matėsi ant jo veido ir pilvo. Maestro juos numetė aktyviai dirbdamas – daug diriguodamas. 

„Nesu idealios figūros, todėl mano pamokslavimai apie ilgalaikes perspektyvas gali pasirodyti juokingi. Kita vertus, akims visada malonu matyti sveiką, neliulantį kūną, kuris mums signalizuoja apie bendrą to individo sveikatos būklę ir galimybę pratęsti giminę, – tokie gamtos dėsniai, kur nutukę gyvūnai neišlieka. Žmogus šią sistemą pakoregavo ne savo naudai ir todėl kenčia nuo viršsvorio ar dar baisiau – nuo bulimijos ar anoreksijos“, – mąsto Modestas.

„Manau, kad besaikis ir nesuderinto maisto kimšimas į burną nėra gerai. Negaliu klausytis storulių skundų ar užuojautą bandančių sulaukti pagraudenimų apie augantį svorį, kai matau jų gerklėje nykstantį nekokybišką nedozuotą maistą, prisidengiant bet kokiu pretekstu: skanu, noriu, reikia „išvalyti šaldytuvą“ ir pan.“, – teigia M. Pitrėnas.

Nesveika mityba Modestui – visų pirma, tai nesaikingumas. „Persivalgymas ir persigėrimas sukelia daug bėdų, ne veltui tai įtraukta net į bažnytinį nedorybių sąrašą. Juk net pora cepelinų nepadarys tiek bėdos, kiek neribotais kiekiais kemšamas sveikas „vitaminiškas“ skaidulinis maistas. Todėl man nėra tabu net greitasis maistas, tačiau jį vartoju retai ir nedaug, o vengiu to, kas man tiesiog neskanu“, – sako maestro.

„Šventai tikiu, kad egzistuoja maisto kultūra, kad maitinimasis yra meno sąvokos vertas dalykas. Bet kartu turiu tvirtai sakyti, kad ši kultūra priklauso nuo daug faktorių: nuo finansinių galių – kokybė tiesiog kainuoja, nuo laiko – Londone, kur tempas beprotiškas, žmonės minta nesveikiausiai Europoje, nuo mentaliteto ir požiūrio – sunku ginčytis su žmogumi, kurio maisto piramidės viršūnėje yra cepelinai, kebabai ir majonezinės mišrainės, arba su močiute, mačiusia pokario badmetį ir patyrusią daug nepriteklių, kai bet koks maistas – vertybė.“

„Mano dienos racionas priklauso nuo kitų mano gyvenimo faktorių: šalies, kurioje esu, laiko, kurį galiu skirti maistui, sąlygų, kurios reikalingos jam gaminti, galiausiai metų laiko ir kompanijos, kuri šalia.“

Modestui reikalingas maistas turi būti skanus, kaloringas, kokybiškas ir išvaizdus. Dažniausiai toks maistas atsieina brangiau ir dirigentas tą pripažįsta: „Salotomis manęs neužkiši, o gera, pabrėžiu – gera, žuvis, mėsa, aliejai, net kokybiški garnyrai – jie kainuoja daugiau. Per gyvenimą supratau, kad maistas man – didelis malonumas, kuriuo aš mėgaujuosi namuose ar restorane ir už kurį reikia mokėti.“

Kartais Modestas net pamąsto, kad netobula yra vien tai, jog maitintis reikia taip dažnai. Jis teigia: „Žymiai paprasčiau ir gurmaniškiau būtų pavalgyti kaip krokodilui – vienąkart per du mėnesius. Tada galėtum valgymą paversti tikra fiesta. Rutina valgymą ir maisto gamybą paverčia nespalvingu procesu, bet vis dėlto skanus pokylis – man vis vien išskirtinis dienos įvykis.“

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti? 

 - Labiausiai norėčiau papietauti ne su įžymybe, bet su savo močiute. Ji prie stalo pasakydavo daug gyvenimiškų tiesų, kurias nešiojuosi su savimi iki šios dienos. Ji man tikra įžymybė, o prie stalo visada svarbiausia ne patiekalas, o bendrystė.

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": KREPŠININKAS KLEMENSAS PATIEJŪNAS RYTAIS VALGO MĖSĄ

Jau daugiau nei 15 metų profesionaliai krepšinį žaidžiantis Klemensas Patiejūnas daugiausia žaidė ne su savo šalies komandomis. Sportininkas dirbo Slovėnijoje, Turkijoje, Švedijoje, Portugalijoje, o nuo 2004 m. jis žaidžia Prancūzijos krepšinio komandose. Vyras sako, kad tik „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ komandos Lietuvoje gali pasiūlyti jam panašų atlyginimą, kokį siūlo užsieniečiai. Bet prasitaria, kad krepšinį žaidžia ne tik dėl pinigų, bet ir dėl didelės aistros šiai sporto šakai.

Be to, vyras jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje kasmet organizuoja vaikų stovyklas „Athletes In Action“, kurios pritraukia daugybę mergaičių ir berniukų, norinčių ne tik geriau išmokti žaisti krepšinį, bet ir sustiprėti fiziškai, sužinoti daugiau apie sveiką mitybą. O taip pat pabendrauti su kitais vaikais ir žymiais pasaulio krepšininkais ar net NBA treneriais.

Klemensas nėra aukštas palyginti su kitais krepšininkais. „Vos“ 186 cm ūgio vyras sako, kad bėgant metams jam darėsi vis sunkiau konkuruoti su jaunaisiais žaidėjais. „Senstant yra normalu, kad krepšininkams sunkiau judėti aikštelėje, sunkiau išlikti energingiems ilgesnį žaidimo etapą“, – sako K. Patiejūnas. Todėl sportininkas turėjo kažką sugalvoti, kad išliktų ilgiau jaunatviškas ir energingas.

Krepšininkas 2008 m. atkreipė dėmesį, kad treniruotėse ir varžybose jam greičiau baigiasi jėgos, jaunesni žaidėjai „paima viršų“ aikštelėje. „Tada imi mąstyti, kodėl tu neturi energijos. Pradedi domėtis, rinkti informaciją. Aš didžiausią kiekį informacijos pasisėmiau iš pažįstamų krepšininkų, žaidžiančių NBA, fizinio parengimo trenerių“, – tvirtina K. Patiejūnas.

Klemensas pakeitė savo mitybos įpročius. Kaip jis pats sako, toks maitinimasis labiau tinka aktyviau sportuojančiam žmogui, kuris daug energijos išeikvoja sportuodamas ar daug judėdamas. Ir tai veikia.
 „Jei tokių metų aš galiu ilgai lakstyti, tai yra gerai. Po ilgesnių atostogų nuėjęs į aikštelę aš greitai įsilieju ir nejaučiu, kad ilgai nežaidžiau. Be to, daug energijos atima stovyklos vaikams. Tačiau tinkama mityba greitai padeda atgauti jėgas. O ir darbas su vaikais man duoda jėgų ir įkvėpimo“, – atvirauja krepšininkas.

K. Patiejūnas sako, kad jo stovykloje ateina ir apkūnių vaikų. Tačiau tai lemia ne tik maistas, bet ir paveldima iš tėvų. Bet jei prisižiūri, teisingai valgai ir daug judi, tai „gali transformuoti kūną į geresnį lygį“.

Vyras pradėjo rinktis tokį maistą, kuris duoda daugiau energijos. Energija jam reikalinga tam, kad galėtų greičiau judėti aikštelėje bei turėtų tinkamą raumenų masę. „Aš privalau turėti mažiau riebalų, bet daugiau raumenų. Beveik viską valgau, išskyrus duonos gaminius. Makaronai labai gerai, bet reikia žinoti, kokius valgyti, nes yra kokybiškų ir nekokybiškų makaronų. Net ne kaina tai parodo. Lengva makaronus išsirinkti Prancūzijoje, kur gyvenau pastaruosius aštuonerius metus“, – pasakoja Klemensas.

Sportininkas valgo beveik visų rūšių mėsą – avieną, jautieną, net kiaulieną. Tačiau pagrindas yra vištiena, kalakutiena ir žuvis. K. Patiejūnas paaiškina: „Tie, kurie nori numesti svorio, turėtų rinktis vištienos krūtinėlę, o kurie priaugti – šlaunelę. Man pačiam reikėtų jų kuo daugiau valgyti.“

„Ryte dažniausiai valgau mėsą. Dažniausiai tai būna karbonadas su labai daug daržovių ir ryžių. Mėsos su bulvėmis nevalgau. Jei grįžęs į Lietuvą suvalgau kokį cepeliną ar vėdarą, tai iškart po to pasijuntu labai apsunkęs. Sportininkui tai nėra gerai. O jei jų vis tiek norisi valgyti, tai galima tik vakare, kad nebūtų po to treniruočių ar varžybų. Skanu, bet organizmas labai apsunksta, nėra jokių naudingų medžiagų. Tai bevertis maistas. Retai renkuosi lietuvišką virtuvę. Kartais valgau ir košę su džiovintais vaisiais, varškę ir kiaušinius“, – sako krepšininkas. Beje, atsikėlęs iš lovos jis visada išgeria stiklinę šilto vandens.

„Nepamirškite pusryčių! Sotūs pusryčiai yra labai svarbu aktyviai judančiam žmogui. Tačiau nedaugelis mėgsta ryte valgyti, nejaučia apetito. Pažįstu daugybę krepšininkų, kurie taip pat rytais nevalgydavo, bet mano rengiamoje stovykloje jie priprato valgyti gausius pusryčius. Dabar jie negali pradėti dienos nepavalgius. Tai yra tik įpratimas. Iš tikrųjų daug geriau jautiesi, kai ryte gerai užvalgai. Net smegenys visai kitaip funkcionuoja“, – apie pusryčių naudą dėsto K. Patiejūnas.

Jo pietūs nelabai skiriasi nuo pusryčių. Pasirodo, norint palaikyti energiją ir raumenų masę, reikia ir pietums sukirsti karbonadą su daug daržovių. Klemensas atskleidė, kad tik Lietuvoje jis valgo kiaulieną. Čia ji – minkštesnė. O užsienyje jis renkasi jautieną.

„Kasdien suvalgau maždaug po 700 g mėsos. Kai pagalvoji, tai labai daug. Bet jei nuolat visą dieną sportuoji, tai ant pilvo ar šlaunų nesikaupia riebalai. Toks maitinimasis man atsieina brangiau. Per mėnesį maistui išleidžiu apie 2000 Lt. Aš ir vaikams stovykloje sakau, kad, jei jie nori užsiimti sportu rimtai, tai maistui negalima taupyti.“

Daržovės yra ne ką mažiau svarbesnė mitybos dalis nei mėsa. Sportininkas sako: „Daržovėse daug mikroelementų. Todėl lėkštėje turi būti 50 proc. daržovių. 25 proc. turi sudaryti baltymai, o likusius 25 proc. – angliavandeniai.“

„O pavakariams tinka varškė, desertas, vaisiai. Per visą dieną kas tris valandas turi gauti baltymų. Vakarienei renkuosi dažniausiai vištieną, kalakutieną ar žuvį su ryžiais ar makaronais. Prieš naktį turiu užsipildyti maistu. Nes mano krūvis didžiulis. Visą dieną eikvojama energija“, - pasakoja Klemensas.

Tačiau vaisių Klemensas valgo nedažnai. „Vaisių valgau mažiau, nes sunku surasti kokybišką vaisių. Labai skiriasi jų skonis Lietuvoje ir Prancūzijoje. Todėl Lietuvoje valgau tik lietuviškus vaisius – obuolius, kriaušes. Pavyzdžiui, bananus stengiuosi pirkti kuo žalesnius, nes jie būna mažiau „pripumpuoti“ chemijos.“

Atrodytų, kad visą dieną valgyti panašų maistą gali atsibosti. Tačiau K. Patiejūnas tikina, kad jis neturi laiko ruošti vis naujus šedevrus, o ir prie tokio maisto jis jau priprato. „Nesu didelis kulinaras. Tiesiog nėra laiko ruošti maistą. Kai keturis kartus per dieną valgai ir žaidi krepšinį, tai maisto gaminimas užima per daug laiko. Net galvoju pasisamdyti virėją“, – padėtį paaiškino krepšininkas.

Klemensas sako, kad prieš bet kokias treniruotes geriausiai nevalgyti valandą. Tada lengviau judėti ir jaučiama, kad organizmas jau susidorojo su maistu. Anot jo, mes turime rinktis, ką valgome, ir numatyti, kiek mums reikės energijos artėjančiai dienai: „Jei žaidi 40 minučių, tai cukrus energijos duos vos 7-8 min. Jei užvalgai vaisių, tai žaisi apie du kėlinius. O jei mėsos, makaronų ir daržovių, tai energijos užteks keturiems kėliniams. Kai kurie sportininkai prieš varžybas geria energinius gėrimus. Bet tai nėra sveika. Vėliau sunku yra užmigti po krūvio, streso ir dar kofeino.“

„Naudingiausia sportuoti treniruoklių salėje, taip pat plaukioti baseine. Darbas su svoriais atgaivina raumenis, duoda jėgos, o plaukiojant dirba visos raumenų grupės“, – teigia K. Patiejūnas.

Pieno produktų Klemensas privengia, tačiau varškę valgo su malonumu. „Pienas ilgai virškinasi ir visada jį jauti viduje. Keptų bulvių visai nevalgau, tik virtas. Nors labai skanu, bet keptos bulvės yra labai sunkus maistas. Dažniausiai virtas bulves valgau su mėsa. Tik bulvės negerai ryte ir vakare.“

Saldumynus sportininkas kramsnoja vis rečiau. Nors anksčiau jų valgydavo labai daug. Tačiau ir šokoladą jis renkasi tik ypatingais atvejais: „Šokolado daug nevalgau. Anksčiau labai daug valgydavau saldumynų. Bet jei nepavalgai prieš treniruotę, tai labai gerai ir šokoladinis batonėlis, nes tai suteikia trumpalaikės energijos.“

„Metus žaidžiau Turkijoje, todėl mane labai sužavėjo turkų virtuvė. Taip skaniai pagamintos vištienos ar jautienos niekur kitur nevalgiau. Labai skanios turkiškos sriubos. Prancūzų virtuvė taip pat labai gero skonio. Varlės, sraigės iš tikrųjų yra skanu. Bet nuo jų neprisivalgai. Man reikėtų turbūt 50 varlių suvalgyti, kad gaučiau tokį energijos kiekį, kokį gaunu iš dviejų vištienos šlaunelių“, – apie užsienio šalių virtuves kalba K. Patiejūnas.

Alkoholiniais gėrimais Klemensas nepiktnaudžiauja: „Alų geriu tik po varžybų, kartais restorane išgeriu taurę raudonojo vyno. Jei jaučiu, kad pradedu sirguliuoti, tai padeda konjakas. Turiu problemų su gerkle, tai 40 gramų stipresnio gėrimo tikrai padeda.

Aš negeriu jokių sulčių. Geriu tik vandenį, kavą, arbatą. Per dieną išgeriu apie 2 l vandens“, – apie savo mitybą pabaigia pasakoti krepšininkas K. Patiejūnas.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 - Madonna. Atrodo, tai įdomus žmogus. Ji – stipri asmenybė. Daug ko gyvenime pasiekusi neįprastais būdais. Einanti prieš srovę. Patinka jos profesionalumas.

Paulius Tumosa | 2013.05.29 lrytas.lt {foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": MARIJAI AUŠRINEI PAVILIONIENEI DIDŽIAUSIAS KŪNO FORMŲ REGULIUOTOJAS YRA VEIDRODIS

Filologė, profesorė, habilituota mokslų daktarė, politikė ir aktyvi visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė užaugo aktorių šeimoje, tačiau darbo su menu nepasirinko. Ji tapo Vilniaus universiteto dėstytoja, Seimo nare. Dėstytojavimo, mokslinės veiklos, politikės darbo Seime įvairovė formavo ir grūdino ją kaip stiprią asmenybę.

Kelių knygų autorė savo gyvenimo dalį atidavė vyrui Rolandui ir dviem savo sūnums – Šarūnui ir Žygimantui. Dabar ji pradėjo trečiąjį savo gyvenimo etapą: kiek aplinkybės leidžia, gyvena sau – keliauja po pasaulį, mokosi kalbų, rašo. Nepamiršta, kaip ji sako, kelių iš savo gyvenimo misijų – šviesti Lietuvos visuomenę, skatinti lyčių ir socialinių grupių lygybę, ginti žmogaus teises ir laisves, visada remti švietimą ir kultūrą.

Iš kur tiek jėgų ir energijos? Marija Aušrinė stengiasi rytais eiti mankštintis ir pasivaikščioti į Vingio parką. Ar žiema, ar vasara – aktyvus judėjimas yra viena iš jos geros sveikatos priežasčių.

„Visada derindavau mankštą ir vaikščiojimą. Netikiu, kad tik dieta galima reguliuoti svorį. Manau, kad žmogus turi saikingai valgyti ir daug judėti. Kai atsiranda antsvorio problema, privalu mažinti maisto kiekį. Dietų niekada nesilaikiau ir net nebandžiau“, – prisipažįsta politikė.

Marija Aušrinė atskleidė, kad savo gyvenime vos kelias dienas bandė valyti organizmą vandeniu su citrina. Bet tai buvo tikros kančios. Ji sako: „Ištvėriau tris dienas. Po to nusprendžiau, kad eksperimento tęsti neverta. Įsitikinau, kad tik mankšta, vaikščiojimas, maisto mažinimas padeda reguliuoti svorį.“

Marija Aušrinė pasakoja, kad nevaržo savęs ir valgo viską, ką nori. Iš interneto, įvairios spaudos sužino, kas žmogaus organizmui yra naudinga, kas kenkia. „Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną – jei noriu varškės, valgau varškę; jei man stinga vaisių, valgau vaisius. Patariama valgyti penkis kartus per dieną. Valgyti dažniau, bet po mažiau, grįžus iš darbo neprisivalgyti už visą dieną. Taip mėginu gyventi.

Nevalgau žuvies. Man jos nereikia. Mėsą valgau saikingai – du, tris kartus per savaitę. Dažniausiai renkuosi vištieną. Kiaulienos beveik nevalgau. Tačiau tai nereiškia, kad jos nemėgstu. Tiesiog prisiskaičiau informacijos, kad vištiena geriau nei kiauliena. Nėra tokio maisto, kurio aš labai nemėgčiau. Bet jei tenka rinktis patiekalus, žuvies nesirenku“, – sako Marija Aušrinė.

Ji nevalgo riebaus maisto. Jau daug metų nevartoja sviesto. „Man sviesto visai nereikia. Žmogaus organizmas yra puikus gydytojas – pats diktuoja, ko jam stinga. Labai mėgstu juodą duoną. Lietuvoje yra daug rūšių duonos, todėl ją gali valgyti kaip kokį patiekalą.“

Marija Aušrinė maistui nėra išranki. „Nesu maisto fanatikė, ar uoli maisto ruošėja ir dėl maisto negyvenu. Nedarau jokių tragedijų dėl maisto. Man svarbiausia nebūti alkanai, kad nesijausčiau fiziškai silpna, kad galėčiau dirbti. Tai yra mano pagrindinis poreikis“, – tvirtina ji.

Rytais Marija Aušrinė mėgsta valgyti ryžių, grikių košes, varškę su grūdinėmis kultūromis. Po vyro mirties pietų jau neverda. Tiesiog šaldytuve turi pagamintų maisto produktų ar pusfabrikačių. Jai svarbiausia, kad nereikėtų maisto ruošai sugaišti daug laiko. „Niekada nebuvo ir nebus taip, kad parduotuvėje ilgai ieškočiau produktų, juos derinčiau. Vakare stengiuosi vėlai nevalgyti, nes po to būna sunku. Mano vakarienė gali būti sumuštinis, jogurtas arba vaisiai. Dėl vėlyvo valgymo nemėgstu eiti į svečius ar priėmimus – sėdėjimas prie vakarienės stalo man yra kančia. Nešami patiekalai, jų gausa kelia siaubą. Mano organizmas persivalgymo tiesiog nepriima.“ 

„Beje, mano „tarptautinis“ anūkas Gabrielis iš Puerto Riko išmokė mikrobangų krosnelėje pasigaminti spragėsių. Žiūrėdama televizorių kartais mėgstu amerikietiškai sugriaužti kalną spragėsių.“

Vakarais parėjusi iš Seimo Marija Aušrinė, siekdama išsivaduoti iš psichologinės įtampos, išgeria brendžio, konjako, raudonojo vyno taurę ar net lietuviškos degtinės su spanguolėmis. Tuomet ji tampa žvalesnė. Kartais, kai bloga nuotaika, ji taip pat išgeria taurę stipresnio gėrimo. „Viskas priklauso nuo psichologinės būsenos. Esu nuotaikos žmogus. Jei man liūdna, liūdesį stengiuosi vyti šalin. Kai grįžtu iš Seimo labai pavargusi, prislėgta lėkštumo ir absurdo, būtinai išgeriu. Kartais net Seime išgeriu gurkšnį ar du tam, kad ištverčiau žmonių tuštybę ir kvailumą“, – sako ji.

Marija Aušrinė mėgsta cepelinus, bet juos retai valgo. Kai buvo jauna, savo šeimai, svečiams dažnai juos gamindavo. Anksčiau ir pyragus kepdavo! „Bet pradedu pamiršti receptus. Sovietiniais metais nebūdavo galimybės užsakyti maisto į namus, todėl tekdavo daug ką ruošti pačiai. Dabar yra daug maisto ruošimo įmonių. Nusprendžiau neaukoti savo sveikatos ir laiko, kad pasigaminčiau valgio, nes moters gyvenimas nėra vergavimas maisto gaminimui.

Reikia išmokti savo gyvenimą padaryti lengvesnį. Žinoma, nesmerkiu žmonių, kuriems patinka gaminti maistą. Tai jų pasirinkimas. Nuostabu, kai visa šeima dalyvauja maisto ruošime, kai šalia yra žmogus, kuris padeda virtuvėje, kai šalia yra vaikai, kurie tau pagelbėja. Tačiau šiandien aš nepraleidžiu daug laiko virtuvėje, nes gyvenu kitokį gyvenimą.“

„Jaunystėje, iki vaikams suėjo aštuoniolika, kiekvieną dieną ruošdavau maistą. Tada dar ir eilėse tekdavo stovėti tam, kad gautum varškės, dešrelių ar geresnės mėsos. Man nuo tų laikų išliko atgrasumo jausmas virtuvei, todėl šiandien aš tikrai nebenoriu suktis prie puodų.“

„Auginau du mažus vaikus, dirbau, rašiau savo mokslinius darbus – tuomet aš pervargau. Nebenoriu grįžti prie tos būsenos. Dabar esu laisva, kiek leidžia galimybės, darau ką noriu. Maistui niekada nevergausiu. O kai atvažiuoja marti, anūkės, jas nusivedu į kavinę ar restoraną. Mes einame į ukrainiečių, japonų, indų virtuvės restoranus ir, žinoma, ten, kur yra lietuviškų patiekalų.“

„Man žymiai smagiau pačiai išeiti ir kažkur prasiblaškyti, nei sėdėti namuose ir visiems gaminti valgį. Aišku, viskas susiję su pinigais. Ne kiekvienas sau gali leisti vaikščioti po restoranus. Tačiau šiandien aš galiu tai daryti, tai ir naudojuosi ta galimybe. Pinigai yra tam, kad juos leistum.“

Marijos Aušrinės požiūris į lietuvišką maistą yra labai teigiamas. Anot jos, lietuviškas maistas yra natūralus, sveikas, skanus. „Aš nekertu visokių rūkytų dešrų. Jas tik skanauju. Sūriai, duona, kiti gaminiai – juos reikia vertinti. Lietuviška virtuvė man yra miela, aš ją pripažįstu, esu pripratusi valgyti lietuvišką maistą. Keliaudama visada pasiilgstu lietuviško maisto. Mano sūnūs, kai atvyksta iš užsienio, visada mėgaujasi lietuvišku maistu. Ten maisto produktai kitokie“, – atvirauja pašnekovė.

Saldumynų ji vengia. Kartais suvalgo juodojo šokolado plytelę. Marija Aušrinė teigia, kad ji be kančių paklūsta norui suvalgyti šokolado. „Nemanau, kad tai yra savotiška priklausomybė nuo saldumynų, – šypsosi politikė, - nes bet kada galiu šokolado atsisakyti.“

„Aš vartoju maisto papildus, vitaminus, nes suvokiu, jog ne visada valgau reguliariai, negaunu viso spektro maisto medžiagų, todėl jaučiu, kada man stinga kai kurių vitaminų ar mineralų.“

Marija Aušrinė stengiasi laikytis patarimų, kad reikia išgerti apie 2 l vandens per parą. „Tačiau neseniai perskaičiau, kad reikia gerti tiek, kiek norisi. Geriant per daug brinksta paakiai. Per didelis vandens kiekis sunkina organizmo darbą. Todėl dažniausiai išgeriu apie 1,5 l.“

Seimo narei didžiausias kūno formų reguliuotojas yra veidrodis. Kritiškai save įvertinusi veidrodyje ir pagalvojusi, kad laikas šiek tiek numesti svorio, Marija Aušrinė ima mažiau valgyti ir daugiau mankštintis, intensyviau vaikščioti, kuo rečiau važinėti mašina.

Kartą Marija Aušrinė turėjo svarstykles. Tačiau jų atsisakė. „Jos mane varė iš proto. Išmečiau jas, pagalvojus, kodėl turiu save kankinti, žiūrėdama, kiek sveriu. Geriau žiūrėsiu į veidrodį. Veidrodis visada įspėja, kada ateina laikas keistis. Taip pat ir rūbai rodo, kad metas mažiau valgyti ir daugiau mankštintis. Svarstyklės gali tapti manija.“

Labiausiai jai padeda vaikščiojimas ir plaukiojimas. „Per septynias dienas galiu pakeisti savo kūno linijas tai darydama. Per dieną atostogaudama nueinu 3 km. Atostogaudama niekada neleidžiu visos dienos vienoje vietoje – ilgai nesideginu, neguliu viešbučio kambaryje ar prie baseino. Kaimo sodyboje stengiuosi dirbti visus fizinius darbus. Jau seniai supratau, kad žmogus pats gali reguliuoti savo kūno linijas. Nereikia ypatingų dietų. Reikia daugiau judėti. Judėjimas yra sveikata. Tuo įsitikinau.“

Tačiau Marija Aušrinė ne itin mėgsta plaukioti sporto klubo baseine. Ji sako: „Man nepatinka plaukioti minioje. Tai puikiai nusako ir mano individualų požiūrį į gyvenimą – vertinu stiprius ir talentingus vienišius, kurie nepaklūsta minios diktatui. Man geriau plaukioti vienai kaimo upelyje ar ežere. Turiu galimybę gyventi Egipte. Mėgstu eiti prie jūros labai anksti, kai nėra daug žmonių. Renkuosi baseiną, kai jame taip pat nėra daug žmonių.“

„Prieš kurį laiką Žvėryne lankiau vieną sporto grupę. Nuėjau sužinoti naujų kūno treniravimo būdų. Trenerė mokė mane tempimo pratimų. Tik keturis kartus ten apsilankiau ir nusprendžiau, kad geriau mankštinsiuosi viena. Taip reiškiasi mano kaip vienišės charakteris. Nors pripažinsiu, grupėje sportuojant apie valandą, visapusiškai išjudinant kūną, pastebimi akivaizdūs geros savijautos rezultatai. Dabar išmoktus pratimus taikau savo ryto mankštoje.“

Politikė teigia, kad antsvorio turintys žmonės privalo riboti suvalgomo maisto kiekį. Ji mano, kad tokie žmonės turėtų konsultuotis su gydytojais ir bandyti atkurti grakštesnes kūno formas. Pamiršti persivalgymą. „Pažįstu stambių žmonių, kurie sako, jog valgo nedaug. Tačiau aišku viena – svorio priaugo kažkada daug valgydami. Stambių žmonių organizmas blogiau dirba – pavargsta širdis, kamuoja dusulys, tinsta kojos, atsiranda vis naujų sveikatos problemų. Manau, persivalgymas yra šiuolaikinės visuomenės yda. Kai prisimeni iš bado mirštančius vaikus, besaikis maisto vartojimas atrodo kaip nusikaltimas“, – sako Marija Aušrinė.

„Žinau, kad kartais mamos, močiutės suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Tai nėra gerai, nes didėja antsvoris. Žmogus visada turi pasirinkimo laisvę, tačiau ne visada turi valios tą laisvę įgyvendinti. Ir tuomet pasipila kaltinimai – kaltos gyvenimo aplinkybės, darbo sąlygos, šeimos nariai. Tik ne pats asmuo. Tačiau akivaizdu, kad žmogaus išvaizdos priežastys glūdi pačiame žmoguje. Žmogus turi suvokti, kaip formuoti save, kokį maistą ir kiek valgyti. Net ir neturint daug pinigų.“

„Tačiau negalime pamiršti ir genetikos, paveldimumo, kurie gali lemti individo gyvenimą. Mano charakteris ir išvaizda didele dalimi sąlygoti iš tėvų paveldėtų savybių. Tėvas mirė 93 metų. Mamai jau yra 92 metai. Iki šiol ji nepaprastai gražiai atrodė. Tačiau dabar pasiligojo. Kita vertus, negalima viską aiškinti vien genetika. Žmogus privalo puoselėti ir saugoti save ir tai, ką paveldėjo iš tėvų ir protėvių.“

„Taigi persivalgymas žmogui kenkia. Kenkia ir nejudrumas. Daro žalą kenksmingi įpročiai – besaikis alkoholio vartojimas, rūkymas, kurie trumpina žmogaus gyvenimą. Žmogus virsta užvesta mašina – valgo, vartoja alkoholį, valgo dar daugiau. Suranda įvairių savo įpročių pateisinimų. Vis žada keisti gyvenimą, kol suserga. Viso to priežastis - valios stoka. Bet valią galima ugdyti.

Nuo mažens vaikui reikia aiškinti, ką, kiek ir kaip valgyti. Būtina raginti vaiką sportuoti. Taip kuriama valgymo ir sveikos gyvensenos kultūra. Tačiau valgymo ir sveikos gyvensenos pavyzdžiai turėtų būti tėvai, mokytojai, gydytojai. Ar visi jie yra ir gali būti gyvenimo mokytojai? Valia išugdoma, prisiverčiant daryti kažką, kas nepatinka, sunku, nemalonu. Pavyzdžiui, prisiversti daryti mankštą, išeiti pasivaikščioti, tvarkyti butą, atlikti neatliktus darbus. Žmogus yra tingus gyvūnas, todėl valios ugdymo pradžia visada sunki.“ 

„Sveikas gyvenimo būdas yra vienas iš ilgaamžiškumo garantijų. Tačiau kaip besistengtum, nuo senatvės nepabėgsi, žmogaus organizmo griuvimo procesų nesustabdysi. Todėl vienintelį išsigelbėjimą matau žmogaus mąstyme, dvasingume ir jautrume. Žmogus gražus savo vidine šiluma, vidiniais turtais. Kartais gražus, išpuoselėtas kūnas ir lėkštas mąstymas atstumia.“ 

Marija Aušrinė domėjosi anoreksija bei bulimija sergančiomis moterimis, kai studijavo feminizmo literatūrą. „Esu skaičiusi mokslinės medžiagos ir realių asmenybių biografijas, kurios atskleidė moterų aklą paklusimą gražios išvaizdos stereotipams. Minėtos ligos – tai ir tradicinės lyčių psichologijos išdava. Moterys ir mergaitės siekia būti gražios, lieknos, badauja tam, kad patiktų vyrams ir kad kuo ilgiau liktų savo profesijos žvaigždės: įspūdingos aktorės ar manekenės. Taigi, net aptariant valgymo įpročius, galima atskleisti visuomenės dirbtinai sukurtas lyčių bendravimo normas ir tam tikrų profesijų dogmas, tradicijas, kurios žaloja sveikatą ir žmogaus gyvenimą.“

„Anoreksija – nevalgumas ir bulimija – rajumas yra sunkios ligos. Jas gydant, svarbi ir psichologo, psichoterapeuto pagalba žmogui. Sergančiam reikia padėti suprasti, kad nebūtina gyventi pagal kitų reikalavimus. Žmogus, visų pirma, turi patikti pats sau. Na, bent priartėti prie psichologinės būsenos, kai priimi save tokį, koks esi. Mąstantis žmogus visada yra savimi nepatenkintas, iš savęs daug reikalauja, kelia sau naujus siekius.“

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja jaunų žmonių grožio kultas. Per mažai kalbama apie žmogaus vidinį grožį ir gražaus kūno bei dvasios dermę. Apie asmenybių grožį – talentus, profesinę raišką. Juk žmogus labiau prisimenamas dėl jo kūrybiškumo, vidinio pasaulio sudėtingumo, intelekto, o ne vien dėl išvaizdos. Tačiau būna išimčių – nepaprastai gražios, harmoningos išvaizdos žmonių. Jais žavimės. Pavyzdžiui, Marilyn Monroe. Tačiau paminėjus šį vardą, atmintyje iškyla ne vien gražios moters, bet ir asmenybės, aktorės gyvenimo ir vidinio pasaulio tragizmas.“

„Iš tikrųjų gamta sukuria fizinio grožio pavyzdžius. Norėtųsi, kad tokie individai pasižymėtų ir dvasiniu grožiu. Stebiu mergaites, jaunas moteris Lietuvoje ir užsienyje. Kartais mane stebina jų lėkštumas, vidinė nebranda, primityvi kalba. Ir pagalvoju, ar jos skaito knygas, ar lankosi muziejuose, ar supranta, kas yra vidinis žmogaus grožis. Ar žino, kas yra savęs ugdymas, kuris turi tęstis visą gyvenimą.“

„Žmogus gražus savo vidine šviesa. Jis turi saugoti savo fizinį apvalkalą, nes tai yra jo dvasios šventovė. Tačiau žmogų gali netikėtai pakirsti liga net ir tuo atveju, kai jis gyveno laikydamasis visų teisingo gyvenimo taisyklių, sveikai maitinosi, neturėjo žalingų įpročių. Gal liga atskleidžia paveldimumą ar įspėja apie per didelę gyvenimo įtampą, per didelį nuovargį ir nemokėjimą ilsėtis?“
Abu Marijos Aušrinės sūnūs daug laiko skiria sportui. Šarūnas savo sūnų skatina lankyti plaukimo treniruotes. Tris Žygimanto sūnus yra pasižymėję Rytų sporto šakose. Žygimantas sportuoja kartu su savo vaikais, vyksta su visa šeima slidinėti.

„Dabar kai likau viena, turiu daugiau laiko pagalvoti apie save – savo kūną ir dvasią. Mano šeima tai – mane supančios knygos. Grįžtu namo, uždarau duris, ir namai tampa mano dvasios tvirtove. Kartais vienatvėje būna sunku. Pasigendu žmogiškosios šilumos ir supratimo. Tačiau jau supratau, kad šiame gyvenime tikrai nerasiu to, ko norėčiau. Ir vėl mokausi būti viena, nes būti vienai yra geriau, nei būti šalia dvasiškai nepabudusio žmogaus. Lieka įdomios kelionės ir mano, tik mano dvasios laisvė.“

- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

- Barack Obama. Įdomus, išsilavinęs, protingas ir jautrus žmogus. Gražiai mąsto. Spalvinga asmenybė.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras

Maisto ruošimas būtina kasdienybės dalis, negalime to laikyti vergavimu. Tai būtina mūsų gerai savijautai. Sveikai su meile namuose paruoštas maistas yra gražios figūros pagrindas.

Marija savo komentare mini, kad dažnai moterys suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Šiuo metu visko turime perteklių, todėl nereikia kaupti likučių. Geriau išmesti, nei nešiotis kiekvieną dieną ant šonų vakarienės likučius.

Kodėl negalime būti kaip išrankios katės, kurios bet kokio maisto nevalgo, šiek tiek pasisotinusios palieka puspilnę lėkštę ir pabrukusios uodegas išeina? Jeigu poros likusių kąsnių nesuvalgysime, nuo to neliksime alkani, kaip tik išvengsime persivalgymo.

Paulius Tumosa | 2013.05.27 lrytas.lt (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LAVIJA ŠURNAITĖ DIETOMIS PRADĖJO DOMĖTIS VOS BAIGUSI MOKYKLĄ

2007 m. ji nuoga pasirodė ant žurnalo „MM“ birželio numerio viršelio. Dėl šios fotosesijos ją svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos komisija. Tačiau skandalistės kelio Lavija Šurnaitė – Kairienė nesirinko ir šis dirbtinai išpūstas skandalas padėjo nebent jos vedamai LTV laidai. Ji tikina, kad skandalai ir skandalėliai – ne jai. Žurnalistei, TV laidų bei renginių vedėjai svarbiau yra malonus darbas, būti gera mama ir žmona, gerai praleisti laiką su artimaisiais ir draugais bei skaniai, bet sveikai pavalgyti.

Sočiai pavalgyti Lavija mėgo dar jaunystėje. Žiūrėdama į savo išleistuvių nuotraukas, ji dažnai pagalvoja, kad žandukai galėjo būti ir mažiau apvalūs. Tačiau ji tikina, kad, kai ji dar mokėsi mokykloje, Lietuvos nebuvo apėmusi „kūdinimosi“ manija. „Visą dėmesį galėjau skirti mokslams ir draugams, kitai įdomiai veiklai, o ne sukti galvą, kaip numesti vieną kitą kilogramą, kaip tai jau tapo įprasta šiuolaikinėms moksleivėms“, – prisimena TV laidų L. Šurnaitė – Kairienė.

Lavijai, vos baigusiai mokyklą, kažkas įjungė tą vadinamą „kūdinimosi“ mygtuką“. Ji vis sparčiau ėmė domėtis nuolat plūstančia informacija apie svorio metimą ir dietas. Nors ji niekada nebuvo apkūni, tačiau pasidarė smalsu išbandyti kažką naujo savo gyvenime ir tuo pačiu pamatyti save be keleto kilogramų.

„Aptikau knygelę apie kalorijų skaičiavimą su išsamia maisto produktų kalorijų lentele ir ėmiausi kasdienės „aukštosios matematikos“. Stengiausi neviršyti 1000 kalorijų ribos. Skaičiavau kone kiekvieną kąsnį, o jei nežinodavau jo kaloringumo, tiesiog nesidėdavau jo į burną. Buvau taip įvaldžiusi tą lentelę, kad galėjau atmintinai išvardyti daugelio produktų maistingumą“, – pasakoja Lavija.

„Iš pradžių, mane buvo apėmęs toks azartas šiuo nauju užsiėmimu, kad net nejaučiau jokio diskomforto ar savęs ribojimo. Pirmą savaitę atsikračiau vieno kilogramo ir tai dar labiau paskatino tęsti šį kalorijų žaidimą. Tačiau...“.

Vėliau tai ją ėmė varginti, įgrįsti, reikalavo vis daugiau pastangų ir valios. Būdavo dienų, kai Lavija  elgdavosi neracionaliai. Pavyzdžiui, pagal kalorijų kiekį Lavija galėjo suvalgyti dvi šokolado plyteles arbą tik vieną bulvių traškučių pakelį per dieną. Taip ir ji darydavo – suvalgydavo šokoladą arba traškučius, o kito maisto net nesidėdavo į burną. Lavija dalijasi savo išgyvenimus: „Būdavo įvairių dienų. Nuo to laiko esu keleto produktų „atsivalgius“, kad net negaliu į juos žiūrėti: liesa varškė, liesi jogurtai, virti kiaušiniai, virta vištos krūtinėlė. Vis dėlto šis svorio metimo būdas yra labai veiksmingas – per 2,5 mėnesio atsikračiau 10 kg“.

„Kai skaičiavau kalorijas, nesportavau, kažkaip tas visas susikoncentravimas, kada ir kiek suvalgau taip buvo uzurpavęs smegenis, kad net nesusimąsčiau, kad galima mitybą derinti su sportu. Juolab, tada man dar viskas buvo labai nauja, buvau ką tik po mokyklos, žinių daug apie sveiką gyvenimo būdą nebuvo, mokykloje to nemokė. Šiuo metu bėgioti nemėgstu, vandens sportas irgi manęs netraukia. Už tai pastaruoju metu susižavėjau pilates ir kalanetikos užsiėmimais“.

Lavija laikydamasi šios dietos niekada nesiėmė kažkokių labai drastiškų priemonių. Ji tiesiog nemėgsta griežtos disciplinos: „Tai ne man. Man net tokiuose dalykuose, kaip dietos ar panašiai, reikia laisvės. Todėl ir patiko tas kalorijų skaičiavimas, kad galima buvo varijuoti su įvairiu maistu, net ir vadinamuoju „nesveiku“.
Tai buvo vienintelis kartas L. Šurnaitės – Kairienės gyvenime, kai liekninimosi programos laikėsi taip nuosekliai.

Kitas jos bandymas buvo numesti 2 – 3 kg, tačiau šis būdas iki šiol jai sukelia juoką. „Apie 2004-uosius metus nutariau išbandyti trijų dienų pomidorų dietą. Nelabai gerai pamenu tikslios jos programos. Berods, reikėjo valgyti vien pomidorus, gal dar truputį ryžių. Pomidorų valgymą ištvėriau tik vieną dieną, o kitos rytą jau lėkiau į artimiausią degalinę ir automobilyje šlamščiau šokoladą. Juokinga ir tai, kad nesu smaližė ir retai valgau šokoladą, bet matyt dietos, keistai veikią žmogų“, – šypsosi moteris.

„Pažįstu žmogų, kuris skundžiasi antsvoriu, tačiau nepraleidžia progos pabaigti net ir draugų lėkštėse paliktų gruzdintų bulvyčių. Taip pat iš aplinkinių pastebėjau, kad žmogų blogai veikia ir rezultatų neduoda vien tik mintys apie tai, kaip ir ką suvalgyti, o suvalgius kažką neleistino ilgai save graužti. Manau, kad net tokiame su fiziologija surištame dalyke, labai veikia žmogaus psichika. Mesti svorį gali trukdyti ne suvalgytas maistas, o savigrauža dėl jo“, - pasakoja L. Šurnaitė – Kairienė.

Griežto valgymo grafiko Lavija neturi, stengiasi vadovautis intuityviu valgymu – kai pajunta alkio jausmą. Jai nėra priimtinas mitybos režimas, kai reikia valgyti griežtai nustatytomis valandomis ir nurodytą kiekį kartų per dieną.

„Valgau įvairiai – stengiuosi, kad maistas būtų visavertis, bet kartais nebijau ir „nuodėmių“. Pavyzdžiui tokių, kaip greitas maistas ar desertai. Pastebėjau, kad geriau jaučiuosi, kai nevalgau miltinių produktų: duonos, makaronų“.

„Labai mėgstu jautienos steiką, drąsiai galiu sakyti, kad esu mėsėdė. Bet renkuosi tik jautieną ir paukštieną, nemėgstu kiaulienos. Taip pat mėgstu ir žuvį, jos stengiuosi ypač daug valgyti, kai atostogauju „jūrinėse“ šalyse. Žinoma, renkuosi daržoves, labai mėgstu įvairias salotų versijas – vien iš daržovių arba paskanintas, sūriu, vytinta ar kepta mėsa, žuvimi. Jas galėčiau valgyti ištisą dieną. Perku ir vaisius, tik nemėgstu obuolių. Labiau linkstu į aštrų, sūrų maistą nei į saldų. Tortų ir pyragų dėl manęs šiam pasaulyje galėtų ir nebūti“, - savo racioną vardija Lavija.

Lavijai labai svarbu maisto kokybė, tačiau ji nelaksto po ekologiškus turgelius. „Man nesuprantama, kai žmogus visą savo laiką skiria vieninteliam dalykui – maisto paieškai, atrankai. Maisto nesureikšminu, bet malonu, kad jo pagalba galima sukurti šventę, patirti naujų pojūčių“, – pasakoja žurnalistė. Jai valgyti atsitiktinėje užeigoje ar kavinėje nėra malonu, jai turi kelti pasitikėjimą tos vietos aplinka ir kvapai.

„Visgi, nesam gyvūnai, todėl valgyti vien tam, kad išgyventum, būtų pernelyg primityvu. Valgymas, skanus maistas – vienas didžiausių malonumų pasaulyje. Kita vertus, maistas negali tapti vienintele vertybe ar kultu, valgymo džiaugsmas neturėtų užgožti kitų vertybių ar siekių. Nepatinka, kai maistas pernelyg sureikšminamas kasdieniame gyvenime, man labiau patinka kai skani gurmaniška vakarienė tampa pramoga, o ne kasdienybe“.

Būdama svečioje šalyje Lavija būtinai paragauja bent vieną kitą nacionalinį patiekalą, bet į kraštutinumus nesileidžia – skorpionų „šašlyku“ dar neteko susigundyti.

Lavija nedaug laiko praleidžia savo virtuvėje. Tačiau pasigyrė, kad ką pagamina – stebuklingai puikiai pavyksta. Na, bent jau taip sako ragaujantys. O kai nori nudžiuginti vyrą, žavioji šviesiaplaukė gamina tailandietišką vištieną, kurios receptą atkūrė pati, paragavusi vienoje kavinutėje. Kaskart šį receptą Lavija tobulina ir keičia. Nepaisant improvizacijų, šis patiekalas kaskart išeina puikus.

Bet tradicinė lietuviška virtuvė ją ne itin žavi. L. Šurnaitė – Kairienė pasakoja: „Esu gana skeptiškai nusiteikusi galvodama apie cepelinus, kugelius. Toks sunkus ir krakmolingas maistas tinka tik šaltuoju metu laiku ir, žinoma, tik „prie progos“. Man patinka bulvinių patiekalų skonis, bet po jų apninkantis sunkumas nėra malonus“.

„Visgi, labai smagu būna kokį šaltą žiemos sekmadienį nuvažiuoti pas mamą sukirsti porą garuojančių cepelinų ar gabalą kugelio, o po to porą valandų tysoti ant sofos stengiantis „susidoroti“ su pietumis“.

Moteris sutinka, kad sveikesnis, kokybiškesnis maistas atsieina brangiau. Tačiau kaip daugiau tai atsiliepia kišenei ji pati niekada neskaičiavo. „Natūralu, kad šviežios daržovės, gera mėsa, pieno produktai kainuoja brangiau nei batonas su sviestu ir uogiene ar žirnių sriuba su kiaulės karka. Kai atsirenki, kas tau priimtina, sveika, tinka tavo organizmui – tai parduotuvėse negaišti, žinai, tiksliai į kokius maisto skyrius keliausi. Bet juk visko būna, kartais grįžtu namo su maišeliu ne pačių geriausių lieknos figūros draugų – rūkytos dešros, traškučių, kolos ar riebių prancūziškų sūrių“.

„Maistas Lietuvoje apskritai yra brangus, todėl sunku būtų sakyti, kad tik sveiki produktai brangesni. Beje, viena garsi Lietuvos moteris kažkada pasakojo apie savo mitybos įpročius, kurie tikrai nekerta per kišenę, bet atitinka sveikos mitybos standartus: lietuviškos daržovės ir daug kruopų. Deja, aš kruopų nemėgstu, todėl maistui sutaupyti nepavyksta“, – teigia Lavija.

Lavija teigia, kad neįmanoma pasirinkti arba tik nevalgymo ir gražios figūros, ar tik besaikį maisto rijimą ir antsvorio problemą. „Arba apsirijęs ir storas, arba badaujantis ir liesas. Gražią figūrą kiekvienas supranta savaip, bet, žinoma, egzistuoja tam tikri estetikos standartai, kuriuos atitikti galima ir be itin radikalių priemonių. Juk nedaugeliui reikia demonstruoti madas ant podiumo. Todėl tas „modelis“ nebūtinai privalo egzistuoti paprasto žmogaus kasdienybėje“.

„Tikiu, kad galima laviruoti tarp gražios figūros išlaikymo ir valgymo malonumo. Palikime skanesnius kąsnelius savaitgaliams ar šventėms, o kasdien valgykime mažiau“.

„Kraštutinumai valgyme arba nevalgyme, manau tai yra labai nesveika. Vieną dieną kemši, kitą – pasninkauji. Visur turi būti balansas. Nukrypimas nuo normos yra gerai ir nenuobodu, bet taip „šokinėti“ nuolatos, nemenka žala organizmui, tuo pačiu ir psichikai“, – pridūrė Lavija.

SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Su Jamie Oliveriu. Ir būtinai ragauti jo pagamintų patiekalų. Manau, kad pietūs su šia įžymybe taptu maloniu, jaukiu, smagiu ir sočiu pasisėdėjimu ir pašnekesiu ne tik apie Jamie kulinarinį talentą, bet ir daugelį kitų dalykų. Būtų įdomu sužinoti, kokios muzikos klausosi šis malonaus veido britas, kokius filmus renkasi, ar kokie jo mėgstamiausi tapytojai. Ir dar būtinai iškaulyčiau iš jo keletą britiškų anekdotų.

SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Tikrosios graikiškos salotos

Agurkai, pomidorai , mėlynieji svogūnai, žaliosios alyvuogės be kauliukų, rausvosios alyvuogės be kauliukų, fetos sūris, džiovinti smulkinti raudonėliai, dosniai alyvuogių aliejaus, druskos. Ir jokių salotų lapų ar graikiškų riešutų!

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Tenka pripažinti, kad kalorijų skaičiavimas yra gana efektyvus norint sulieknėti. Lavijos pasakota istorija yra sėkminga. Tokiu būdu buvo numesta nemažai kilogramų. Tačiau retas sugeba laikytis 1000 kalorijų per dieną režimo ilgą laiko tarpą. O pagalvojus apie nuolatinį galvojimą, ką čia liesiau suvalgius - galima ir išprotėti.

Paranojiškai kiekvieno suvalgyto kąsnio nereikia sekti. Jeigu žinosime vidutinį kaloringumą valgomų produktų ir kiek kalorijų per dieną mums reikia, to visiškai užteks. Svarbiausia laikytis bazinių sveikos mitybos pagrindų ir turėti valgymo režimą.

Suvalgius „blogojo“ maisto negalima savęs teisti. Jeigu šiandien nepavyko laikytis norimo rėžimo, persivalgėte, nieko tokio. Ateis nauja diena ir nauja pradžia. Kitą dieną galima pasitaisyti ir toliau laikytis sveikos mitybos principų.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.23 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LINAS ADOMAITIS VISADA GALVOJA, KĄ VALGO, KĄ GERIA IR KUO KVĖPUOJA

Dainininkas, kompozitorius, muzikos prodiuseris Linas Adomaitis šlovės pradžią gali drąsiai sieti su savo suburto kolektyvo „L+“ debiutu. Hitas „Ar tu ją matei?“ 1997 m. iškart šoko į visų Lietuvos radijo stočių topų viršūnes. O grupei iširus Linas nesustojo – ėmė vesti radijo laidą tuomet vienoje populiariausių radijo stočių „Laba’s FM“, sukūrė naują kolektyvą „UAB Music“, to paties vardo įrašų studiją, dainavo ir solo, galų gale 2004 m. kartu su Simona Jakubėnaite atstovai Lietuvai „Eurovision“ dainų konkurse.

Nuo pat mokyklos laikų atlikėjas mėgo keliauti po margą pasaulį, pažinti kitų šalių kultūrą, muziką, virtuvę, papročius. Vaikystėje Linas Adomaitis labai mėgo eksperimentuoti prie puodų. Būdamas šešerių jis iškepė pirmąjį savo patiekalą – tai buvo kiaušinienė.

Linas, regis, niekada nesiskundė antsvoriu. Tačiau paauglystėje jis net ketverius metus laikėsi dietos, visai nevartojo cukraus, daug sportavo. Be to, atlikėjas, priešingai nei daugelis paauglių, tuo metu visai nevartojo alkoholio ir nerūkė. Vėliau gyvenimo tempas ir aplinka suformavo kitokius vaikino įpročius. Tačiau, kaip jis pats tvirtina, visada galvoja, ką valgo, geria ir kuo kvėpuoja.

Linas atskleidė, kad dabar jis neturi itin daug laiko sukiotis virtuvėje. Daugiausiai laiko jam atima muzikinė kūryba bei laikas su šeima. Tačiau paprašytas jis mielai paruošia pagrindinį vakarienės patiekalą. Visgi jis pripažįsta, kad mylimos moters paruoštas maistas jam mieliausias – tai tiesiausias kelias į vyro skrandį.

Prodiuseris per dieną stengiasi rinktis kuo įvairesnį maistą. Tiesa, kažkada jis buvo vegetaras: „Tai truko apie dvejus metus, tačiau vėliau vėl nusprendžiau valgyti mėsos produktus – esu įsitikinęs, kad man nepakako baltymų iš to vegetariško maisto kurį tada valgiau“.

„Maistui skiriu didelį dėmesį. Man svarbiausia, kad jis būtų šviežias. Už gerą, kokybišką maistą negaila išleisti daugiau pinigų. Ir pagrindinis dalykas, ko gero, yra nepersivalgyti. Reikia pavalgyti tiek kiek prašo organizmas. Stengiuosi išmokti įsiklausyti į jo balsą“.

Linas Adomaitis turi tvirtą nuomonę apie nesveiką mitybą ir stengiasi tokio maisto vengti. Jis tvirtina: „Visi žino, kad nesveika yra pusfabrikačiai, riebalai, ypač seni, ir greitas maistas. Taip pat nevalia miksuoti maisto su alkoholiu. Bet kokiu atveju esu tvirtai įsitikinęs, kad viskam reikia saiko. Ir nesveikiausia yra netgi ne tai ką, bet kiek valgai. Suvalgęs per daug maisto apsunkini organizmą ir eikvoji energiją virškinimo procesui. Per mažai pavalgyti taip pat yra negerai, nes su alkio jausmu taip pat nereikia žaisti“.

Atlikėjas labai mėgsta jūros gerybes. Jo mėgstamiausias sriuba – pomidorinė, su jūros gėrybėmis. „Be galo mėgstu žuvies produktus“, – priduria vyras. „Viešėdamas Azijoje tikrai daug ko paragavau. Kai kada net nežinojau pavadinimo tai, ką valgiau. O štai pas indėnus valgiau nepakartojamą plačiakaktį omarą bei milžiniškų jūros sraigių“, – įspūdžiais apie svečių šalių virtuvę dalijasi Linas.

Kai atlikėjas viešėjo Tailande, jį sužavėjo tenykštis būdas gaminti žuvį. Jis atskleidė: „Norint gardžiai pagaminti žuvį reikia išimti jos vidurius, gerai išvalyti ir prikimšti česnako, imbiero bei citrinžolės. Cintrinžolė tai nepaprasto skonio prieskonis, kurį tailandiečiai net gėrimus gardina“.

„Man patinka ir tradiciniai lietuvių patiekalai. Senelis daug pasakojo, kad yra begalės receptų, kuriuos lietuviai jau baigia pamiršti. Tiesa, anot jo, cepelinai – nėra lietuviškas patiekalas. Kalbant apie tradicinę virtuvę maloniau pristatyti patiekalą Šiupinys“, – apie lietuvišką virtuvę kalba Linas Adomaitis. Beje, jo šaldytuve visada galima rasti paprastų kaimiškų lašinių. „Lašiniai gelbsti ekstremaliomis situacijomis. Spirgučiai puikiai tinka košei ar prie bulvių“, – pridūrė jis.

Garsenybė mano, kad geriausia ir sveikiausia žmogui yra japonų virtuvė. Anot Lino, nuo Europos virtuvės greit tunkama. To priežastis – per daug apdorotas ir per daug kaloringas maistas. Japonų sveikiausia dėl to, kad japonų maistas mažiausiai apdorojamas karštyje. Tai neapsunkina organizmo.

Linas Adomaitis savo dieną pradeda su puodeliu arbatos. Be jos jis nepradeda nei vieno ryto. Pietums prodiuseris mėgsta užkąsti rimčiau. Taip pat Linas mėgsta kavą, o šviežiai išspaustos apelsinų sultys – jo pats mėgstamiausias gėrimas.

Pats Linas Adomaitis nėra išrankus maistui. Jis mėgsta daug ką, tačiau maistas, kurį jis valgo, turi būti ką tik pagamintas, šviežias ir, pageidautina, ekologiškas. Todėl jis retai kada vyksta papietauti į kavinę. „Dažniausiai valgau savo pagamintą maistą, o ir savo šeimyną, draugus pavaišinu. Visi lieka sotūs ir dėkingi“, – šypsosi dainininkas.

Pomidorinė Lino sriuba:

Mums reikės 6 pomidorų, supjaustytų į keturias dalis, pusės stiklinės ryžių, sviesto, 500 gramų karališkų krevečių, 3 supjaustytų morkų, 1 supjaustyto ir truputį pakepinto svogūno, pipirų, druskos, įvairių prieskonių. 2 litruose vandens virti ryžius ir daržoves, krevetes sudėti prieš pat baigiant virti.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 -  Norėčiau papietauti su Chuck Norris. Pasikalbėčiau apie tai, kaip jis pasiekė ilgaamžiškumo ir nenugalimo kovotojo statusą, sindromą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Keliaujant po Europos šalis, Ameriką tenka susidurti su padidintų porcijų fenomenu. Kai daugiau gauni, daugiau ir suvalgai. Būkime pastabesni. Nusipirkę įprastą ar didesnio dydžio šokoladuką - jį visą suvalgome, nepriklausomai nuo dydžio.

Tai kam tie papildomi kąsniai, jeigu pasisotinti galima ir nuo mažesnių porcijų. Japonijoje dar yra išlaikyti mažų porcijų standartai. Nėra didelių, super didelių, karališko dydžio porcijų. Galiausiai, skrandį ištampyti labai lengva, o sutraukti sunku. Laikui bėganti pasisotinti gali tapti vis sunkiau ir reikės daugiau maisto.

L. Adomaičio sprendimas nevalgyti kavinėse yra pagirtinas. Daug naudingiau namuose pagamintas maistas. Naudojami kokybiški, švieži produktai, gaminama su meile. Retas restoranas gali tuo pasigirti.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.15 (foto: "Lietuvos Ryto")