Paulius Tumosa :: www.PauliusTumosa.lt

2013 m. birželio 26 d., trečiadienis

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": SERŽUI GANDŽUMIANUI MĖSOS SKYRIUS ATSIDUODA MORGU

Vienam pirmųjų dizainerių Lietuvoje armėnui Seržui Gandžumianui mūsų šalis turėjo būti tik tarpinė stotelė tarp Rytų ir Vakarų. Atvykęs į Lietuvą 1990 m. būsimasis dizaineris įstojo į Vilniaus dailės akademiją. Kartu su juo mokėsi būsimieji Lietuvos mados grandai – Sandra Straukaitė, Ramunė Piekautaitė ir Julija Janus (buvusi Julija Žilėnienė).

Po ketverių metų, baigęs drabužių dizaino specialybę, Seržas turėjo patraukti kitur tačiau čia jis užsibuvo. Galų gale, Lietuva atgavo nepriklausomybę, tad viskas tapo daug paprasčiau.

Jaunystėje S. Gandžumianas aktyviai treniravosi karatė, buvo didžėjus. Dabar jis dėsto vienoje Vilniaus kolegijoje ir garsina Lietuvos vardą užsienio mados pasaulyje.

Galbūt gali pasirodyti keista, tačiau atvykęs į Lietuvą, S. Gandžumianas tapo vegetaru. Tačiau vegetarizmas prasidėjo neiškarto. Pirmiausia jis atsisakė kiaulienos. Po to sekė jautiena. Galiausiai Seržas valgė tik vištieną arba kalakutieną. Tačiau prieš 2002 m. jis paskutinį kartą paragavo šios mėsos. „Atsibodo kramtyti vištieną kaip kokią gumą – žinome, kokia šiais laikais vištiena... Prieš dešimtmetį kinų restorane paskutinį kartą suvalgiau vištienos. Tai buvo paskutinis kartas, kada ragavau mėsą. Bet jau ir tuomet mėsą valgiau retai – porą kartų į mėnesį“, – pasakoja S. Gandžumianas.

Seržui buvo toks periodas, kai parduotuvėje jis negalėjo praeiti net pro mėsos skyrių. „Kartą jaunystėje draugas nuvedė mane į morgą, tai tas pats kvapas man buvo juntamas einant pro parduodamą mėsą. Patikėkite, mėsos skyriuje yra toks pats kvapas kaip morge. Ir jokie prieskoniai man jo negali užmušti“, – atvirauja dizaineris.

Mėsos jis visai nepasiilgsta. Tik kartą vienas jo pažįstamas darė vištienos tabaka. Tuomet tas specifinis tabaka kvapas jam sukėlė vaikystės prisiminimus, kuomet giminaičiai Armėnijoje ruošdavo šį patiekalą. Tai buvo nostalgija. Tačiau pačios vištienos jis nenorėjo paragauti. Uostydamas patiekalą su mėsa Seržas visada užuodžia atminty įsirėžusį morgo kvapą.

„Kadaise drabužių kompanija „Sisley“ leido žurnalą, kuriame kartu su kolekcijomis jie įdėdavo šokiruojančias mėsos nuotraukas, pavyzdžiui, milžinišką mėsos gabalą, nupjautą kruviną karvės galvą ar kiaulės koją. Taip vegetarizmo šalininkai iš „Sisley“ palaikė ne tik vegetarus, bet parodė, kad jie savo gaminiuose nenaudoja tikro kailio ar odos. Daugelis skaitytojų mėsėdžių tapo vegetarais“, – džiaugiasi vegetaras Seržas. Beje, jis pats savo drabužiuose nenaudoja kailio ir odos. Paskutinį kartą tikrą odą naudojo prieš daugiau nei 10 metų.

S. Gandžumianas mano, kad maistas yra mūsų sveikatos pagrindas. Ką mes įsidėsime į burną, nuo to priklausys mūsų pasekmės. Seržas pasakoja: „Nuo senų laikų užsiminėjau joga. Joga skatina nevartoti visų maisto produktų. Tu turi būti žvalus, lankstus. Viskas turi veikt normaliai“.

Nors karatė treneriai jaunystėje Seržui sakydavo, kad reikia valgyti mėsą, tačiau jis jos nedaug valgė. Vietoj jų vaikinas rinkosi baklažanus. Jie man atstodavo mėsą.

Anksčiau iki 12 val. Seržas nieko neimdavo į burną. „Mano organizmas miegojo. Jei nesinori, tai ir nereikia valgyti. Dabar pusryčiauju, dažniausiai ryte renkuosi avižinę košę. Bet ne kiekvieną rytą valgau pusryčius. Jei vakare pavalgau sunkesnio maisto, tai ryte visai nevalgau“, – teigia Seržas. Jam kartais per dieną užtenka pavalgyti tik du kartus. Pirmą kartą rimčiau užkanda apie 14-15 val., o vakare nugriebia kokius du bananus.

„Ajurveda sako, jei vakare pavalgai daugiau, tai ryte gali nevalgyti. Nes organizmas dar bendrauja su maistu. Ajurvedoje nėra badavimo dienos. Čia priimtina paroje atsisakyti vieno pavalgymo. Tai reiškia, kad turi badauti ne visą dieną, tačiau vieną dienos dalį – nevalgyti arba pusryčių, arba pietų, arba vakarienės. Taip daug paprasčiau ir lengviau. Badauti visą dieną tinka ne visiems“, – apie besilaikomus metodus kalba Seržas.

Maisto S. Gandžumianas nekepa ir netroškina. Tik lavašą šiek tiek pašildo. Visas jo maistas yra žalias. Didžiausią maisto pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės. Geria jis tik šiltą japonišką žaliąją arbatą.

Kiekviena Seržo diena neapsieina be avokado. „Man avokadai atstoja bulves. Mėgstu daugelį daržovių, išskyrus kalafiorus. Nemėgstu svogūnų, česnakų, kitų produktų, kurie skatina dujų kaupimąsi. Pupelių ir žirnių pateikimas labai priklauso nuo jų paruošimo. Dar mėgstu lęšius su salotomis ir indiškais prieskoniais garam masala. Lęšius galima ir nevirti. Vakare tereikia užpilti šiltu vandeniu ir ryte jie bus kaip išvirę“, – gudrybes dėsto mados guru.

O kai prieš daugiau nei 20 metų Seržas atvažiavo į Lietuvą ir paragavo cepelinų, tai šie jam pasirodė kaip labai sunkus maistas. „Po tokio maisto norisi tik eit miegot. Ajurveda sako, kad reikia valgyti tai, ką sukūrė gamta. Arba tokius dalykus, iš kurių susikūrė gyvybė, pavyzdžiui, ankštiniai produktai, sėklos“.

S. Gandžumianą dažnai galime sutikti ir turguje. Čia jis stengiasi pirkti daržoves. Svarbiausia jam daržovių ir vaisių sezoniškumas – žiemą geriau rinktis saulėje džiovintus pomidorus. O vasarą gėrybių stalas būna pilnas. Bet rudenį grybų Seržas nevalgo: „Grybuose naudingų medžiagų beveik nėra. Be to, grybai yra labiau ne maistas, o parazitai. Anksčiau valgydavau marinuotus grybus, tačiau dabar kartais suvalgau tik kiniškus grybus, nes jų sudėtis kitokia“.

Lavašas – vienintelis miltinis maisto produktas, kurį vartoja Seržas. Į jį jis sudeda įvairias pjaustytas daržoves, pagardina savo gamintu padažu. O geriausias padažas salotoms – iš šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, pageidautina iš Kretos, balzamiko acto, baziliko, petražolių.

„Toks mano maitinimasis tikrai neatsieina brangiau. Kai pažiūriu, kiek išleidžia ne vegetarai, tai man pasidaro baisu. Mitas, kad vegetaru būti reikia didelių pinigų. Reikia iš nieko mokėt padaryt skanų patiekalą. O tai paprasta. Ir nereikia per daug valgyti. Pagal maisto pramonę visi turime daug valgyti, kad jiems neštume pelną, tačiau žmogui užtenka tikrai daug mažiau“.

Būdamas 18 m. S. Gandžumianas svėrė 65 kg, o dabar jam virš 40 m., o sveria tuos pačius 65 kg. Nusiskundimų dėl svorio vyras niekada neturėjo.

Besisukdamas mados pasaulyje neretai jis susiduria su itin lieknais žmonėmis. „Paryžiuje esu matęs anoreksija sergančią merginą. Tai buvo labai baisus vaizdinys. Dažniausiai būna atvirkščiai – per daug įmitusios merginos nori tapti manekenėmis. Žinau daug merginų, kurios teisingai valgydamos numetė papildomus kilogramus ir tapo sėkmingomis manekenėmis. Būna, kad ateina 18-metė panelė su vaikiškais išmatavimais. Aš kuriu drabužius moterims, o ne 10-metėms. Tai visiškas absurdas“, – teigia Seržas.

„Turėjau kelias klientes, kurios buvo apkūnios. Todėl tenka kurti drabužius ir moteriškėms, turinčios antsvorį. Kai dalyvavau „Lietuvos šokių dešimtuke“ per tris mėnesius numečiau 2 kg. Mano veide tas labai matėsi – mano akys ir žandai įdubo, atrodžiau ne kaip. O ant storų žmonių kartais ir 15 kg numetimas tampa nepastebimu reiškiniu. Ateina moteriškė, pasigiria, kad numetė 15 kg, o aš tik žiūriu ir nesuprantu, kodėl nematau nė menkiausio pokyčio“, – šypsosi dizaineris.

O apie nutukėlius Seržas turi griežtą nuomonę. Jis pasakoja: „Aš manau, kad nutukę žmonės yra ligoniai. Tai yra nesveiko maitinimosi blogi įpročiai. Tokie žmonės net naktį valgo. Dieną jie laikosi dietos, o naktį lekia prie šaldytuvo. Besaikis valgymas yra ir psichologinė problema. Turiu draugę, kuri nėra stora, tiesiog putlutė mergina su moteriškomis formomis. Anksčiau ji valgydavo naktį. Tai yra priklausomybė maistui. Maistas tampa kaip narkotikas. Vėliau jai prasidėjo sveikatos problemos“.

„Tačiau ir yra kitų niuansų. Aš net skaičiau, kad amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, jog jei nėščia moteris patyrė stresą arba laikėsi dietos, badavo ar gyveno badmečiu, tai jos vaikas bus linkęs į nutukimą. Smegenys užprogramuoja organizmą kaupti riebalus, kurie būtų panaudoti atėjus badui, nors gali maisto niekada ir netrūkti. Žmogus būna lyg užprogramuotas.

Galų gale yra dar viena priežastis – tai sudedamosios maisto produktų dalys. Aš labai mėgstu sūrį. Kasdien jį valgau. Pasirodo, sūryje yra medžiagos, labai panašios į morfijų. Sūris man tapo lengvu narkotiku“.

Maisto kultūra S. Gandžumianui yra labai svarbu, nes valgyti jam yra vienas iš gyvenimo malonumų. „Kuo maloniau tu valgai, kuo aplinkui yra mažiau pašalinių trukdžių, tuo sveikiau tu gyveni. Valgant neturi būti įjungtas televizorius ar burzgianti skalbimo mašina. Aš pasileidžiu gražią muziką ir pietauju. Mėgaujuosi akimirka“.

„Jei yra šalia kitas žmogus, tai jis neturi būti piktas ar suirzęs. Su piktu žmogumi geriau nevalgyti. Labai svarbus maisto priėmimo laikas. Visada turi valgyti tam tikromis valandomis, tarkime aš pietauju tarp 14 ir 16 val. Vakarieniauju apie 19 val. Jei praleidžiu šį laiką, tai stengiuosi ir nevalgyti, o laukiu kito laiko. Jei nevalgau pusryčių, tai pietus galima paankstinti keliomis valandomis. Arba geri arbatą, vandenį. Labai sotus pasijunti nuo vandens su geru šaukštu medaus“, – savo metodiką pasakoja Seržas.

Per dieną jis išgeria apie 1,5-2 l vandens. Tačiau dizaineris mano, kad rekomendacija visiems išgerti po 2 l vandens per dieną nėra visai teisinga. „Paimkime ispaną, kuris nuolat karštyje prakaituoja ir atšiaurų lietuvį. Tikėtina, kad ispanas išgers dar ir daugiau nei 2 l vandens, o lietuviui toks vandens gėrimas gali baigtis ir blogiau – problemomis su širdimi. Nereiktų gerti, jei nejauti troškulio. Kai labai karšta išgeriu ir 3 l vandens“, – vandens paslaptis atskleidžia S. Gandžumianas.

Seržas turi griežtą nuomonę ir apie tradicinę mediciną. Anot jo, tradicinė medicina irgi yra blogai. Vyras teigia, jog nebūtina iškart bėgti pirkti vaistus, prikimštų cheminių medžiagų. „Po dažno naudojimosi chemija vėl tampame ligoniais, tik galbūt jau kitų organų. Farmacijos įmonėms, vaistinėms tai atneša pelną. Nepatogu turėti sveiką žmogų. Iš sveiko žmogaus reikia padaryti nesveiką, kad iš nesveiko žmogaus galėtum vėl daryti sveiką“, – teigia vyras.

„Anksčiau Ajurvedos gydytojas būdavo teisiamas, jei žmogus susirgdavo. Ajurvedos terapeutas profilaktiškai daro viską, kad pacientas nesusirgtų. Žinoma, jis gauna pinigus, turi šeimų ratą ir rūpinasi visų jų sveikata. Lietuvoje taip pat yra tokių Ajurvedos gydytojų. Be abejonės chirurgija, kiti specialistai šiuo atveju jau būtini. Tačiau vėl gi, pagalvokime, kas priveda žmogų iki to, kad jam reikia operuoti širdį, kepenis ar inkstus...“.

Netradicinės medicinos pagalba Seržas išsigydė artritą. Dizaineris pasakoja, kad jis turėjo gydytoją Kaune, kuris jam patiko dėl savo netradicinio mąstymo. Jis buvo vieno žinomiausių Lietuvos gydytojo sūnus.

Seržui gydytojas atskleidė, kad jo tėvas yra pasakęs, jog norint būti gydytoju reikia bent ketverius metus pagyventi kaime. Jei sugebi išgydyti žmones be vaistų, tuomet tu tapsi tikru gydytoju. Seržo gydytojas taip ir padarė. Šis jam pasakė, kad palengvins jo savijautą iki tam tikro etapo, o jei norės ir toliau gerai jaustis, turės nuolat vartoti vaistus. „Aš sutikau. Iš tikrųjų man geriau pasidarė. Tačiau gėriau ne tik žoleles, bet ir tabletes. Gydymas sustojo, prasidėjo tik vaistų gėrimas. Tačiau po tam tikro laiko šie vaistai nebepadeda, reikia stipresnių, brangesnių. Supratau, kad dabar aš nešu pelną farmacijos kompanijai. Aš pasiūliau mažinti dozes, tačiau gydytojas nesutiko. Mečiau vaistus ir kreipiausi į Ajurvedos gydytoją“, – prisiminimais dalinasi Seržas.

Šis jam davė mažų valgomų kamuoliukų, kurie baisiai smirdėjo. O smarvė kilo iš karvės mėšlo. Pasirodo, Ajurvedoje karvės mėšlas naudojamas konservavimui. „Mano žmona net bėgdavo iš kambario, kai atidarydavau šių vaistų dėžutę – kambarys labai pasmirsdavo. Iš tiesų, pradėjus gerti tuos paslaptingus rutuliukus, mano organizmas maistą pradėjo pasisavinti daug greičiau ir lengviau, ryte nebeliko rankų pirštų paralyžiaus, kurį sukeldavo artritas“, – prisimena Seržas.

Po mėnesio artrito požymiai jau buvo beveik išnykę, tačiau reikėjo kamuolius vartot dar du mėnesius, po to padaryti trejų mėnesių pertrauką, o tada vartoti dar trejus mėnesius. Nuo 2005 m. jokių problemų dėl artrito S. Gandžumianas nebeturi.

„Nuvažiavau į Indiją pažiūrėti kaip gaminami tie smirdantys kamuoliukai. Nuvykęs į Ajurvedos kliniką ir užėjęs į specialią patalpą, pamačiau visą žilą, vos matantį seneliuką. Jis pasilenkęs prie stalo trina apie 15 rūšių žoleles ir kalba mantras. Taigi, tos maldos, žalumynai ir karvės mėšlas man padėjo išsigydyti artritą!“, – džiaugiasi dizaineris.

Vėliau S. Gandžumianas susidomėjo kinų medicina. Net baigė 3 metų kursus. „Kinų medicina sako, kad žmogaus organizmą balansuoja stichijos – medis, metalas, vėjas, ugnis, vanduo, žemė. Dėka energijos šios stichijos subalansuojamas. Ta energija įeina per tam tikrus kūno taškus. Akupunktūros adatos veikia tarsi antenos. Kai įbedi adatą, tai leidi tai energijai gerai tekėti. Tų taškų žmogaus kūne yra apie 300 000, bet pagrindinių taškų nėra tiek daug. Jei skauda galvą, tai pats ją ir pagydau. Tiesiog su pirštais masažuoju tam tikrus taškus. Ir tai tikrai padeda, nereikia jokių vaistų“.

„Jei yra kažkas rimčiau nepuolu iškart gerti antibiotikų. Pasitikiu homeopatiniais vaistais. Beje, gaminti homeopatinius vaistus jau taip pat neša pelną. Vis daugiau žmonių renkasi tokius vaistus“, – tikina Seržas.

Sveiko gyvenimo propaguotojas S. Gandžumianas dažniau aplanko ne gimtąją Armėniją, bet tolimąją Ameriką. Niujorke gyvena jo tėvai ir sesuo. Kaskart nuskridus jis pagalvoja apie galimybę kurti už Atlanto, tačiau dizainerį atbaido viena mintis – viską reikės pradėti nuo pradžių.

Bet į Armėniją jis grįš. Neilgam. Tik parodyti vaikams pietinę Užkaukazę – tą vietą, kur gimė jų tėvas.


Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.06.24 (foto: "Lietuvos Ryto")

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą