2007 m. ji nuoga pasirodė ant žurnalo „MM“ birželio numerio viršelio. Dėl šios fotosesijos ją svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos komisija. Tačiau skandalistės kelio Lavija Šurnaitė – Kairienė nesirinko ir šis dirbtinai išpūstas skandalas padėjo nebent jos vedamai LTV laidai. Ji tikina, kad skandalai ir skandalėliai – ne jai. Žurnalistei, TV laidų bei renginių vedėjai svarbiau yra malonus darbas, būti gera mama ir žmona, gerai praleisti laiką su artimaisiais ir draugais bei skaniai, bet sveikai pavalgyti.
Sočiai pavalgyti Lavija mėgo dar jaunystėje. Žiūrėdama į savo išleistuvių nuotraukas, ji dažnai pagalvoja, kad žandukai galėjo būti ir mažiau apvalūs. Tačiau ji tikina, kad, kai ji dar mokėsi mokykloje, Lietuvos nebuvo apėmusi „kūdinimosi“ manija. „Visą dėmesį galėjau skirti mokslams ir draugams, kitai įdomiai veiklai, o ne sukti galvą, kaip numesti vieną kitą kilogramą, kaip tai jau tapo įprasta šiuolaikinėms moksleivėms“, – prisimena TV laidų L. Šurnaitė – Kairienė.
Lavijai, vos baigusiai mokyklą, kažkas įjungė tą vadinamą „kūdinimosi“ mygtuką“. Ji vis sparčiau ėmė domėtis nuolat plūstančia informacija apie svorio metimą ir dietas. Nors ji niekada nebuvo apkūni, tačiau pasidarė smalsu išbandyti kažką naujo savo gyvenime ir tuo pačiu pamatyti save be keleto kilogramų.
„Aptikau knygelę apie kalorijų skaičiavimą su išsamia maisto produktų kalorijų lentele ir ėmiausi kasdienės „aukštosios matematikos“. Stengiausi neviršyti 1000 kalorijų ribos. Skaičiavau kone kiekvieną kąsnį, o jei nežinodavau jo kaloringumo, tiesiog nesidėdavau jo į burną. Buvau taip įvaldžiusi tą lentelę, kad galėjau atmintinai išvardyti daugelio produktų maistingumą“, – pasakoja Lavija.
„Iš pradžių, mane buvo apėmęs toks azartas šiuo nauju užsiėmimu, kad net nejaučiau jokio diskomforto ar savęs ribojimo. Pirmą savaitę atsikračiau vieno kilogramo ir tai dar labiau paskatino tęsti šį kalorijų žaidimą. Tačiau...“.
Vėliau tai ją ėmė varginti, įgrįsti, reikalavo vis daugiau pastangų ir valios. Būdavo dienų, kai Lavija elgdavosi neracionaliai. Pavyzdžiui, pagal kalorijų kiekį Lavija galėjo suvalgyti dvi šokolado plyteles arbą tik vieną bulvių traškučių pakelį per dieną. Taip ir ji darydavo – suvalgydavo šokoladą arba traškučius, o kito maisto net nesidėdavo į burną. Lavija dalijasi savo išgyvenimus: „Būdavo įvairių dienų. Nuo to laiko esu keleto produktų „atsivalgius“, kad net negaliu į juos žiūrėti: liesa varškė, liesi jogurtai, virti kiaušiniai, virta vištos krūtinėlė. Vis dėlto šis svorio metimo būdas yra labai veiksmingas – per 2,5 mėnesio atsikračiau 10 kg“.
„Kai skaičiavau kalorijas, nesportavau, kažkaip tas visas susikoncentravimas, kada ir kiek suvalgau taip buvo uzurpavęs smegenis, kad net nesusimąsčiau, kad galima mitybą derinti su sportu. Juolab, tada man dar viskas buvo labai nauja, buvau ką tik po mokyklos, žinių daug apie sveiką gyvenimo būdą nebuvo, mokykloje to nemokė. Šiuo metu bėgioti nemėgstu, vandens sportas irgi manęs netraukia. Už tai pastaruoju metu susižavėjau pilates ir kalanetikos užsiėmimais“.
Lavija laikydamasi šios dietos niekada nesiėmė kažkokių labai drastiškų priemonių. Ji tiesiog nemėgsta griežtos disciplinos: „Tai ne man. Man net tokiuose dalykuose, kaip dietos ar panašiai, reikia laisvės. Todėl ir patiko tas kalorijų skaičiavimas, kad galima buvo varijuoti su įvairiu maistu, net ir vadinamuoju „nesveiku“.
Tai buvo vienintelis kartas L. Šurnaitės – Kairienės gyvenime, kai liekninimosi programos laikėsi taip nuosekliai.
Kitas jos bandymas buvo numesti 2 – 3 kg, tačiau šis būdas iki šiol jai sukelia juoką. „Apie 2004-uosius metus nutariau išbandyti trijų dienų pomidorų dietą. Nelabai gerai pamenu tikslios jos programos. Berods, reikėjo valgyti vien pomidorus, gal dar truputį ryžių. Pomidorų valgymą ištvėriau tik vieną dieną, o kitos rytą jau lėkiau į artimiausią degalinę ir automobilyje šlamščiau šokoladą. Juokinga ir tai, kad nesu smaližė ir retai valgau šokoladą, bet matyt dietos, keistai veikią žmogų“, – šypsosi moteris.
„Pažįstu žmogų, kuris skundžiasi antsvoriu, tačiau nepraleidžia progos pabaigti net ir draugų lėkštėse paliktų gruzdintų bulvyčių. Taip pat iš aplinkinių pastebėjau, kad žmogų blogai veikia ir rezultatų neduoda vien tik mintys apie tai, kaip ir ką suvalgyti, o suvalgius kažką neleistino ilgai save graužti. Manau, kad net tokiame su fiziologija surištame dalyke, labai veikia žmogaus psichika. Mesti svorį gali trukdyti ne suvalgytas maistas, o savigrauža dėl jo“, - pasakoja L. Šurnaitė – Kairienė.
Griežto valgymo grafiko Lavija neturi, stengiasi vadovautis intuityviu valgymu – kai pajunta alkio jausmą. Jai nėra priimtinas mitybos režimas, kai reikia valgyti griežtai nustatytomis valandomis ir nurodytą kiekį kartų per dieną.
„Valgau įvairiai – stengiuosi, kad maistas būtų visavertis, bet kartais nebijau ir „nuodėmių“. Pavyzdžiui tokių, kaip greitas maistas ar desertai. Pastebėjau, kad geriau jaučiuosi, kai nevalgau miltinių produktų: duonos, makaronų“.
„Labai mėgstu jautienos steiką, drąsiai galiu sakyti, kad esu mėsėdė. Bet renkuosi tik jautieną ir paukštieną, nemėgstu kiaulienos. Taip pat mėgstu ir žuvį, jos stengiuosi ypač daug valgyti, kai atostogauju „jūrinėse“ šalyse. Žinoma, renkuosi daržoves, labai mėgstu įvairias salotų versijas – vien iš daržovių arba paskanintas, sūriu, vytinta ar kepta mėsa, žuvimi. Jas galėčiau valgyti ištisą dieną. Perku ir vaisius, tik nemėgstu obuolių. Labiau linkstu į aštrų, sūrų maistą nei į saldų. Tortų ir pyragų dėl manęs šiam pasaulyje galėtų ir nebūti“, - savo racioną vardija Lavija.
Lavijai labai svarbu maisto kokybė, tačiau ji nelaksto po ekologiškus turgelius. „Man nesuprantama, kai žmogus visą savo laiką skiria vieninteliam dalykui – maisto paieškai, atrankai. Maisto nesureikšminu, bet malonu, kad jo pagalba galima sukurti šventę, patirti naujų pojūčių“, – pasakoja žurnalistė. Jai valgyti atsitiktinėje užeigoje ar kavinėje nėra malonu, jai turi kelti pasitikėjimą tos vietos aplinka ir kvapai.
„Visgi, nesam gyvūnai, todėl valgyti vien tam, kad išgyventum, būtų pernelyg primityvu. Valgymas, skanus maistas – vienas didžiausių malonumų pasaulyje. Kita vertus, maistas negali tapti vienintele vertybe ar kultu, valgymo džiaugsmas neturėtų užgožti kitų vertybių ar siekių. Nepatinka, kai maistas pernelyg sureikšminamas kasdieniame gyvenime, man labiau patinka kai skani gurmaniška vakarienė tampa pramoga, o ne kasdienybe“.
Būdama svečioje šalyje Lavija būtinai paragauja bent vieną kitą nacionalinį patiekalą, bet į kraštutinumus nesileidžia – skorpionų „šašlyku“ dar neteko susigundyti.
Lavija nedaug laiko praleidžia savo virtuvėje. Tačiau pasigyrė, kad ką pagamina – stebuklingai puikiai pavyksta. Na, bent jau taip sako ragaujantys. O kai nori nudžiuginti vyrą, žavioji šviesiaplaukė gamina tailandietišką vištieną, kurios receptą atkūrė pati, paragavusi vienoje kavinutėje. Kaskart šį receptą Lavija tobulina ir keičia. Nepaisant improvizacijų, šis patiekalas kaskart išeina puikus.
Bet tradicinė lietuviška virtuvė ją ne itin žavi. L. Šurnaitė – Kairienė pasakoja: „Esu gana skeptiškai nusiteikusi galvodama apie cepelinus, kugelius. Toks sunkus ir krakmolingas maistas tinka tik šaltuoju metu laiku ir, žinoma, tik „prie progos“. Man patinka bulvinių patiekalų skonis, bet po jų apninkantis sunkumas nėra malonus“.
„Visgi, labai smagu būna kokį šaltą žiemos sekmadienį nuvažiuoti pas mamą sukirsti porą garuojančių cepelinų ar gabalą kugelio, o po to porą valandų tysoti ant sofos stengiantis „susidoroti“ su pietumis“.
Moteris sutinka, kad sveikesnis, kokybiškesnis maistas atsieina brangiau. Tačiau kaip daugiau tai atsiliepia kišenei ji pati niekada neskaičiavo. „Natūralu, kad šviežios daržovės, gera mėsa, pieno produktai kainuoja brangiau nei batonas su sviestu ir uogiene ar žirnių sriuba su kiaulės karka. Kai atsirenki, kas tau priimtina, sveika, tinka tavo organizmui – tai parduotuvėse negaišti, žinai, tiksliai į kokius maisto skyrius keliausi. Bet juk visko būna, kartais grįžtu namo su maišeliu ne pačių geriausių lieknos figūros draugų – rūkytos dešros, traškučių, kolos ar riebių prancūziškų sūrių“.
„Maistas Lietuvoje apskritai yra brangus, todėl sunku būtų sakyti, kad tik sveiki produktai brangesni. Beje, viena garsi Lietuvos moteris kažkada pasakojo apie savo mitybos įpročius, kurie tikrai nekerta per kišenę, bet atitinka sveikos mitybos standartus: lietuviškos daržovės ir daug kruopų. Deja, aš kruopų nemėgstu, todėl maistui sutaupyti nepavyksta“, – teigia Lavija.
Lavija teigia, kad neįmanoma pasirinkti arba tik nevalgymo ir gražios figūros, ar tik besaikį maisto rijimą ir antsvorio problemą. „Arba apsirijęs ir storas, arba badaujantis ir liesas. Gražią figūrą kiekvienas supranta savaip, bet, žinoma, egzistuoja tam tikri estetikos standartai, kuriuos atitikti galima ir be itin radikalių priemonių. Juk nedaugeliui reikia demonstruoti madas ant podiumo. Todėl tas „modelis“ nebūtinai privalo egzistuoti paprasto žmogaus kasdienybėje“.
„Tikiu, kad galima laviruoti tarp gražios figūros išlaikymo ir valgymo malonumo. Palikime skanesnius kąsnelius savaitgaliams ar šventėms, o kasdien valgykime mažiau“.
„Kraštutinumai valgyme arba nevalgyme, manau tai yra labai nesveika. Vieną dieną kemši, kitą – pasninkauji. Visur turi būti balansas. Nukrypimas nuo normos yra gerai ir nenuobodu, bet taip „šokinėti“ nuolatos, nemenka žala organizmui, tuo pačiu ir psichikai“, – pridūrė Lavija.
SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?
Su Jamie Oliveriu. Ir būtinai ragauti jo pagamintų patiekalų. Manau, kad pietūs su šia įžymybe taptu maloniu, jaukiu, smagiu ir sočiu pasisėdėjimu ir pašnekesiu ne tik apie Jamie kulinarinį talentą, bet ir daugelį kitų dalykų. Būtų įdomu sužinoti, kokios muzikos klausosi šis malonaus veido britas, kokius filmus renkasi, ar kokie jo mėgstamiausi tapytojai. Ir dar būtinai iškaulyčiau iš jo keletą britiškų anekdotų.
SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:
Tikrosios graikiškos salotos
Agurkai, pomidorai , mėlynieji svogūnai, žaliosios alyvuogės be kauliukų, rausvosios alyvuogės be kauliukų, fetos sūris, džiovinti smulkinti raudonėliai, dosniai alyvuogių aliejaus, druskos. Ir jokių salotų lapų ar graikiškų riešutų!
Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:
Tenka pripažinti, kad kalorijų skaičiavimas yra gana efektyvus norint sulieknėti. Lavijos pasakota istorija yra sėkminga. Tokiu būdu buvo numesta nemažai kilogramų. Tačiau retas sugeba laikytis 1000 kalorijų per dieną režimo ilgą laiko tarpą. O pagalvojus apie nuolatinį galvojimą, ką čia liesiau suvalgius - galima ir išprotėti.
Paranojiškai kiekvieno suvalgyto kąsnio nereikia sekti. Jeigu žinosime vidutinį kaloringumą valgomų produktų ir kiek kalorijų per dieną mums reikia, to visiškai užteks. Svarbiausia laikytis bazinių sveikos mitybos pagrindų ir turėti valgymo režimą.
Suvalgius „blogojo“ maisto negalima savęs teisti. Jeigu šiandien nepavyko laikytis norimo rėžimo, persivalgėte, nieko tokio. Ateis nauja diena ir nauja pradžia. Kitą dieną galima pasitaisyti ir toliau laikytis sveikos mitybos principų.
Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.23 (foto: "Lietuvos Ryto")
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą