Vienos garsiausių Lietuvos balerinų Eglės Špokaitės kelio pradžia buvo nelengva. Jos tėvai inžinieriai ne itin norėjo, kad jų antrasis vaikas šoktų baletą. Eglė tikina, kad reikėjo ilgai įtikinėti tėvus, kad šie sutiktų leisti ją į baleto mokyklą. Tiesa, prisipažįsta E. Špokaitė, kad jos mama iki šiol mano, kad ji pasirinko per sunkų kelią.
Tačiau jos apsisprendimas ir mokymasis Vilniaus baleto mokykloje davė vaisių. Baigusi ją 1989 m. Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto teatre tapo balerina. Po penkerių metų ji pasiekė pirmosios pergalės Tarptautiniame baleto konkurse Rusijoje, po metų laimėjo tą patį konkursą Suomijoje, dar po metų – Japonijoje. Tais pačiais, 1996 m. E. Špokaitė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ir jai buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Taip pat sekė kiti ne ką mažiau svarbūs baleto apdovanojimai.
Šiuo metu E. Špokaitė kartu su sportinių šokių atstove, mokytoja Kristina Sliesoraitiene turi savo mokyklą, moko kitus šokti baletą. „Šiuolaikinio baleto perdavimo principas yra visiškai kitoks nei buvo XVIII – XIX amžiuje. Kūnu tu gali perteikti daugiau nei tik jausmus. Šokdama aš perteikiu savo pasaulėjautą, filosofinius dalykus, ilgalaikę būseną, apie kuriuos vien žodžiais kalbėtum visą gyvenimą“, – mintimis dalijasi Eglė.
Ji pastebi, kad bet kokia profesija, taip pat ir balerinos, yra tik maža gyvenimo dalelytė, kuri tikrai nėra pati svarbiausia. „Iš šono mums gali atrodyti, kad darbas yra didelė ir labai svarbi gyvenimo dalis, tačiau, patikėkite, taip tikrai nėra“.
Eglė prisimena, kad baleto repeticijos būdavo alinančios. Kartais jos trukdavo beveik pusę paros. Tačiau ji tikina, kad tokį darbą ir gyvenimo būdą su kaupu kompensuoja kūrybinis džiaugsmas, kuris yra tikras gyvenimo varikliukas. Grįžus po repeticijų nebeužtekdavo jėgų tvarkytis namų ar gamintis valgyti. Gal todėl baleto primadona didelė kulinarė ir nėra, tačiau jos lietuviškų bulvinių blynų kvapas pakeri visas aplinkines gatves Bostone!
„Senelis mane išmokė kepti kelis labai skanius dzūkiškus patiekalus. Visada su džiaugsmu priimu kvietimą į lietuviškų patiekalų vakarienę. Be abejonės, tai labai sotus maistas, bet yra išimčių. Žiūrint kur valgai“, – pasakoja Amerikoje gyvenanti balerina.
Be lietuviškų gėrybių Eglė renkasi ir jūros gėrybes. Labiausiai ji vertina austres su šampano taure. Jai tai – neapsakomas malonumas. „Bostonas yra ta vieta, kur tikrai galima daryti atradimus šioje srityje. Receptu pasidalinti kol kas negaliu, dar tik mokausi“, – šypsosi E. Špokaitė.
Eglė prisimena, kad būdama 16-17 metų ji bandė laikytis dietos. Tačiau sėkminga dieta to nepavadinsi. „Rimtas dėmesys profesijai reikalavo dietos. Buvo be galo sunku ir be jokio didesnio rezultato. Tuomet supratau, kad svorio metimas – tai tik problema, kurios galima išvengti. Tereikia peržvelgti savo mitybos įpročius ir gyvenimo būdą“, – tikina baleto šokėja.
„Tas amžius buvo labai pavojingas svoriui mesti. Metus dietas labiausiai man padėjo fizinis krūvis. Be gyvenimo būdo pakeitimo dietos nepadeda“, – nuomone dalinasi Eglė. Ji sako, kad ir jokių drastiškų priemonių niekada neprireikė reguliuojant savo kūno svorį ir linijas. „Mano profesija man padėdavo. Dabar padeda įpročiai. Mano beveik kiekviena diena yra fiziškai intensyvi. Man tai patinka. Ir tai tikrai ne dėl gražios figūros siekimo“.
Apkūnus žmogus neturėtų laikytis dietų. Yra dvi pagrindinės klaidos, įtakojančios svorio augimą. Ir Eglė juos įvardija: „Sustojimas. Sustojimas judėti. Sustojimas gyventi. Tai pats baisiausias dalykas, kuris įtakoja spartų antsvorio augimą. Besaikis valgymas ne dėl sotumo, bet dėl įpročio valgyti daug“. Valgyti tik dėl sotumo jausmo Eglei nepatinka ir, kaip ji sako, to jai nereikia. Ji įpratusi prie labai nedidelio maisto kiekio.
„Mažiau valgant atsiranda daug daugiau energijos judėti, o ilgas virškinimas tai slopina. Daug pavalgius didelė dalis energijos metama virškinimui. Tuomet žmogus apsunksta, sulėtėja. Valgant mažai, skaniai, sveikai energijos gyventi stipriai padaugėja“, – pridūrė E. Špokaitė.
Po kultinio filmo „Juodoji gulbė“ („Black Swan“) apie nelaimingą baleto šokėjos gyvenimo baigtį daugeliui gali pasirodyti, kad anoreksija, bulimija yra dažna problema pasitaikanti baleto pasaulyje. Tačiau Eglė pataria per daug netikėti šiame filme rodomais stereotipais. Ji tikina, kad pati niekada nesirgo šiomis ligomis ir net neturi pažįstamų, kurie sirgtų šiais psichikos sutrikimais. „Tiesiogiai man niekada neteko bendrauti su anoreksija sergančiu žmogumi. Mačiau tik iš toli ar skaičiau apie tai. Aš visada buvau mėgėja skaniai pavalgyti, niekada nesu atsisakius vienokių ar kitokių gardžių produktų ar patiekalų“, – sako balerina.
„Šiltą maistą valgau vieną arba du kartus per dieną. Tarp tokio maisto užkandžiauju su saiku. Laikausi taisyklės, išmoktos jaunystėje, kuri pasiteisino su kaupu. Para dalinasi į tris dalis: pirmoji – valymasis. Tuomet valgau truputį daržovių arba vaisių, geriu daug skysčių. Antra dalins – maitinimasis. Tuomet valgau, ką panorėjusi. Ir trečioji, ne ką mažiau svarbi – poilsis nuo maisto“, – savo taisyklę aiškina E. Špokaitė, kuri jai padeda išlaikyti gražų kūną ir gerai jaustis. Ji stengiasi niekada neardyti šios tvarkos.
Maisto kultūra, geras maistas – dideli Eglės gyvenimo džiaugsmai. Ji prasitarė, kad labai mėgsta valgyti geruose restoranuose, bandyti naujus, ypač egzotiškus patiekalus. Bet labiausiai jai patinka patiekalai, kurių porcijos yra ypatingai mažos, taip vadinamieji gurmaniški patiekalai.
Eglė negali įsivaizduoti savo gyvenimo be japonų, prancūzų ir italų virtuvių. Šios virtuvės ją tiesiog pakeri. Ji labai mėgsta gurkšnoti gerą vyną. Stipresnio alkoholio Eglė privengia dėl didelio kalorijų kiekio, tačiau visiškai neatsisako. „Labai mėgstu žuvį. Valgau daug salotų ir kitų žalumynų. Mano didelė svajonė – išmokti gaminti gurmaniškus patiekalus“.
„Gyvenu, kad gyventi džiaugsmingai, o valgymas – vienas iš gyvenimo džiaugsmų“, – šypsosi Eglė.
Pastaruoju metu Šventojoje policininkai tapo dažni svečiai paplūdimyje. Dėl netikėtai pasipylusių moterų nusiskundimų, kad šalia moterų pliažo renkasi nudistai, tarp jų ir vyrai, policija ne kartą praėjusią savaitę vyko vaikyti nuogalių iš šalia esančios teritorijos. Policininkai nepatingėjo užkopti ir į kopas. Nudistai buvo raginami apsivilkti maudymosi kostiumus ir degintis su jais. Žinoma, nudistai maudymosi kostiumų neturėjo ir beliko tik eiti namo arba vykti į kitą neoficialų, tačiau niekam netrukdantį, nudistų pliažą Palangoje.
„Mes tai tikrai nevarytume jų, bet gavome nurodymą iš aukščiau“, – aiškino neoficialiame Šventosios nudistų pliaže sutiktas policijos pareigūnas. Regis, moterys nusiramino tik tada, kai šalia jų pliažo pradėjo degintis vyrai ir moterys, bet nenuogi. „Matyt moteriškės nepatenkintos, matančios vyrų grožybes. Keista, bet nuogus vyrus pakeitę apsirengę vyrukai joms nė kiek netrukdo“, – sakė nudistas Laurynas, kartu su žmona atvykęs į Šventosios paplūdimį. Jiedu, o kartu dar maždaug 30-50 nuogalių vyrų ir moterų bei vaikų buvo išprašyti lauk.
Tačiau, kaip paaiškėjo, daugiau nusiskundimų pateikia ne moterys iš Šventosios moterų pliažo, bet šalia esančių prabangių apartamentų gyventojai ir nuomininkai. RUAB „Baltijos pirkliai“ vadovė Jolanta Bacytė atskleidė, kad nudistai ir nuogos moterys iš moterų pliažo trukdo verslui. Ji atviravo: „Gauname labai daug nusiskundimų iš gyventojų. Kiek žinau, net yra parengta peticija nukelti moterų pliažą toliau. Aš žiūriu iš verslo pusės ir manau, kad nudistų ir moterų pliažai trukdo verslui“.
„Baltijos pirklių“ akcininkas, tuometinis Palangos tarybos narys Vaidas Šimaitis pridūrė, kad šią peticiją inicijavo jis pats. „Aš tuomet dar buvau tarybos narys ir inicijavau, kad moterų pliažą perkeltų toliau. Į šį miestą, į šią pelkę investavau 8 mln. litų, o jie negali pastumti moterų pliažo! O tie nudistai apskritai čia nelegaliai renkasi. Nutiesiau du takus į paplūdimius – dabar vienas veda į moterų, kitas – į nudistų pliažą!“, – aiškino Vaidas Šimaitis. Verslininkas peticijoje surinko 180 parašų, tačiau prašymas perkelti moterų pliažą toliau nuo jo parduodamo nekilnojamojo turto nesulaukė miesto tarybos narių pritarimo.
Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas mums sakė, kad pranešimai apie besilepinančius saulės spinduliais nuogalius prasidėjo, kai šalia pradėjo vis daugiau rastis poilsiaviečių ir naujų namų. „Aš seniai žinau, kad yra neoficialus nudistų pliažas. Nusiskundimų prieš šį pliažą neturiu. Seniūnija neturi galių jo įteisinti. Viskas yra Palangos miesto savivaldybės žinioje. Jei ji įteisintų šį pliažą, aš nebūčiau prieš. Jei turėčiau galimybę priimti sprendimą dėl nudistų pliažo įteisinimo, tai aš jį ir priimčiau. Nematau nieko blogo, kad ir nudistai turėtų savo ruoželį“, – sakė seniūnas.
Vyrų pliažo Šventojoje, kaip ir Nidoje, taip pat nėra. „Jūs teisus, – tai gali būti traktuojama kaip diskriminacija“, – aiškino Eugenijus Čilinskas. Beje, nudistų pliažas Nidoje buvo įteisintas prieš penkerius metus. Tačiau ten nuogaliai rinkosi jau gerą dešimtmetį. Kretingos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė mus tikino, kad jei bus poreikis įkurti vyrų pliažą, tai savivaldybė tą ir padarys. „Savivaldybė niekada nebuvo nusiteikusi prieš vyrų pliažą. Jei atsiras kažkoks ruožas, kuriame vyrai įpras degintis nuogi ar vyrai su oficialiu prašymu ir parašais kreipsis į savivaldybę, mes tikrai svarstysime tokį klausimą. Nidoje juk nudistų pliažas buvo įteisintas tik po to, kai žmonės, įpratę degintis nuogi, pradėjo lankytis tam tikrame paplūdimio ruože“, – sakė Sandra Vaišvilaitė.
Palangos neoficialus nudistų pliažas yra atokiau nuo miesto. Galbūt todėl policijos iškvietimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų čia negauta. Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius mus tikino, kad dažniau policija gavo nusiskundimų dėl Šventosios neoficialaus nudistų pliažo.
Jis sakė: „Jei yra pranešimai, policija privalo į juos reaguoti. Kiek girdėjau, problemų daugiau iškyla Šventojoje, nes šalia yra moterų pliažas. Daugiausiai skundžiasi būtent moteriškės, esančios ten. Jei ir įteisins šį paplūdimį kaip nudistų, policija vistiek turės reaguoti į nusiskundimus dėl netinkamų veiksmų, jei tai prieštarauja viešosios tvarkos įstatymui. Bet, žinoma, būtų daug lengviau, nes tokių pranešimų sumažėtų, o kartu sumažėtų ir mūsų sąnaudos“.
Nudistė Kristina su savo drauge Inga nudizmu mėgaujasi jau gerus 20 metų. „Čia, Palangoje, šis nudistų ruožas jau yra labai seniai. Aš dar mėgavausi jaunyste, kai pradėjau čia lankytis kartu su savo tėvais. Nudizmo neišsižadėjau ir užaugus, sukūrus šeimą. Tai tapo mano ir mano šeimos gyvenimo dalimi. Čia atvykstame kartu su savo draugais pailsėti nuo šurmulio ir atsipalaiduoti. Gaila, bet Palangos savivaldybė, kiek žinau, yra gavusi ne vieną prašymą įteisinti šį pliažą. Juolab, kad jis yra toli už bendrojo paplūdimio. Arti nėra jokių poilsiaviečių. Nesuprantu, kodėl Palanga nenori plėtoti nudistų turizmo“, – sakė 36-metė Kristina.
Iš tikrųjų, Palangos savivaldybė prašymų įteisinti nudistų paplūdimį yra gavusi ne vieną ir ne du. Tačiau miesto administracijos direktorės pavaduotojo Broniaus Martinko žiniomis, oficialių prašymų nebuvo gauta: „Kiek aš žinau, tai oficialių prašymų įteisinti Palangos nudistų paplūdimį nebuvo. Apskritai manau, kad moterų, vyrų, nudistų paplūdimių neturėtų likti. Užsienyje jau seniai nėra tokių dalykų. Žmonės, mėgstantys degintis nuogi, tiesiog renkasi kažkokioje atkarpoje ir ten būna. Taip, kaip ir Palangoje elgiasi nudistai. Kol kas jie niekam jokių problemų nesukėlė, turbūt ir nekels. Yra rimtesnių problemų mieste, nei nudistų pliažo įteisinimas. Bet tarybos nariams tokią idėją pasiūlysiu“.
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai nudistai mėgautis saule bei jūra gali dvejuose paplūdimiuose – Smiltynėje ir Giruliuose nudistų pliažai oficialiai buvo paskelbti prieš maždaug septynerius metus. Taip pat prieš tai gerą dešimtmetį ten veikė neoficialūs nudistų paplūdimiai.
Beje, neoficialūs nudistų pliažai ir Juodkrantėje, netoli Trakų Akmenos ežero bei Kaune prie Nemuno.
Statistikos profesorius ir Helsinkio Universiteto Socialinių Mokslų fakulteto dekanas bei K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas Hannu Niemi Lietuvoje pastebi didelius pokyčius. Jis pastebi, kad tarp Lietuvos ir Suomijos, o taip pat ir kitų Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių, mato vis mažesnius skirtumus. Jo teigimu, laikui bėgant jie visai išnyks. Tačiau didele problema H. Niemi laiko Lietuvos jaunimo išvykimą iš šalies mokslo ir darbo vardan.
„Aš labai pamalonintas, kad lietuviai (ir ne tik estai) vertina Šiaurės šalių valdymo modelį. Tikiuosi, kad vertina ne tik dėl aukšto pragyvenimo lygio, bet ir dėl gero vyriausybės valdymo modelio. Mano nuomone, ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų iš priespaudos išsilaisvinusių šalių lūkesčiai buvo labai aukšti jau 1990 m. pradžioje. Progresas buvo kur kas lėtesnis nei daugelis žmonių tikėjosi – neabejotinai taip pat dėl fakto, jog tuo pat metu buvo patiriama pasaulinė ekonominė recesija. Europos Sąjunga nebuvo ir nebus pajėgi pasiūlyti pakankamai pagalbos visiems naujiems šios sąjungos nariams. Leiskite man prisiminti, kad suomių valdžios gerovę atstatyti truko daugiau nei 50 metų – tai taip pat buvo pakankamai lėtas procesas“.
„Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1985 m. ir jau tada pastebėjau didelį progresą. Su didžiuliu smalsumu jį stebėjau pakankamai ilgą laiką. Aš jau seniai buvau pastebėjęs, jog Lietuvoje yra itin stiprus bendruomenės jausmas, kuris yra labai vertinamas. Kita vertus, tai yra visiška tiesa, jog darbo kultūra visose socialistinėse šalyse buvo labai skirtinga nei Vakarų šalyse; ir tam pakeisti užtruks šiek tiek daugiau laiko“, – sako Hannu Niemi.
Ar šie pokyčiai gali daryti įtaką geresniam gyvenimui Lietuvoje?
„Spėju, darbo kultūra jau dabar yra labai pasikeitusi. Jūsų kompanijos jau samdo daug jaunų žmonių, kurie atsidavę dirba ilgus metus. Būtina paminėti, kad šiltas bendruomeniškumo jausmas, kuris visuomet buvo jaučiamas Lietuvoje, yra vienas iš svarbiausių faktorių ateičiai“, – teigia Hannu Niemi.
Kokius privalumus turi Suomija lyginant su Lietuva?
„Progresas Lietuvoje buvo labai spartus. Tai reiškia, kad skirtumas tarp Lietuvos ir mano šalies nebuvo ir nėra toks didelis kaip buvo manyta prieš 20 metų. Lietuva, skirtingai nei Suomija, jau keletas metų yra Europos Sąjungos narė, taip pat NATO narė. Bet kokiu atveju, vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas įvyko tik prieš dvidešimt metų, kadangi Suomija neprarado savo nepriklausomybės per Antrąjį pasaulinį karą. Pagal Molotovo – Ribentropo paktą, Suomija, kaip ir trys Baltijos šalys, priklausė Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tačiau Suomija, skirtingai nei Lietuva, Latvija ir Estija, nebuvo priėmusi Maskvos ultimatumo leisti įsikurti Raudonajai Armijai šalies teritorijoje. Tai reiškia, kaip mes visi žinome, kad Suomija pasirinko kitą alternatyvą – karą! Todėl mes turėjome daug ilgesnį laikotarpį sukurti modernią pramonės infrastruktūrą, taip pat Šiaurės šalių gerovės valstybę, socialinę apsaugą ir t.t.“.
Kokią Lietuvą mato suomiai?
„Dėl geografinių priežasčių ir ypač dėl fakto, jog estų kalba yra viena iš finougrų kalbos grupių, neturėtų būti stebėtina, kad Suomijoje Estija yra viena iš žinomiausių Baltijos šalių. Tai reiškia, kad dėl daugelio priežasčių Lietuva gali būti labiau pažinta tik ją aplankius. Aš labai laimingas galėdamas pasakyti, jog visi suomiai, aplankę Lietuvą, lieka labai sužavėti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūra yra pakankamai skirtinga nuo to ką mes galime pamatyti Suomijoje. Šiandien Lietuva yra labai plačiai žinoma dėka krepšinio ir teatro. Tokie didūs žmonės, kaip Edmundas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas, yra aplankę Suomiją. Todėl jų vardai ir darbai yra labai puikiai pažįstami suomiams. Be to, Arvydas Sabonis buvo gerai žinomas mūsų krepšinio mėgėjams jau tuo metu, kai jis dar buvo Sovietų Sąjungos krepšinio komandos narys“.
Kaip Jūs įsivaizduojate Lietuvą po 30 metų?
„Sunku atsakyti. Bet kokiu atveju, Lietuva yra dalis Europos. Todėl, bendras progresas (ar jo trūkumas) Europoje turi tiesioginę įtaką ir ekonomikos vystymuisi Lietuvoje. Aš atkreipiau dėmesį jau anksčiau, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Suomijos ir visų kitų Vakarų Europos šalių pamažu pradeda mažėti. Esu įsitikinęs, kad ta pati tendencija išliks ir ateityje. Tačiau turiu atkreipti dėmesį į vieną gana rimtą reiškinį, kuris, yra gerai žinomas visiems lietuviams: Lietuva, šiuo metu, kaip ir daugelis kitų buvusių pereinamojo laikotarpio šalių, patiria didelių ekonominių ir demografinių nuostolių dėl jaunų talentingų žmonių emigracijos. Jie vyksta mokytis ir dirbti į kitas ES šalis. Tai labai rimta Lietuvos problema“.
Regis, tik dvejų didmiesčių savivaldybės pasimokė iš tragiško įvykio Kaune, kuomet kovo mėn. kilus gaisrui daugiabutyje žuvo 1 žmogus, o dar keli buvo sunkiai sužaloti. Tą kartą gelbėtojai ilgokai delsė. Jiems kelią pastojo daugiabučių namų kieme netvarkingai sustatyti automobiliai. Daugelyje kiemų situacija tragiškai bloga. Smarkiai kylant automobilizacijos lygiui, šiuose kiemuose visi norintys statytis automobilius netelpa, todėl daugelis vairuotojų pažeidžia Kelių eismo taisyklės. Mašinos statomos ant vejos, šaligatvių, naktį paliekamos gatvėse, neretai ir stotelėse, prie pat pėsčiųjų perėjų.
Metams bėgant situacija tik blogėja. Tačiau iki šiol nei vieno Lietuvos miesto savivaldybė nesiėmė spręsti problemos. Tiesa, Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius kartą yra siūlęs patiems gyventojams susimokėti už kiemų platinimą.
Situacija keičiasi tik Vilniuje ir Panevėžyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą dėl automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo.
Konkurso laimėtojas turėtų išanalizuoti esamą automobilių stovėjimą daugiabučių namų kiemuose, atlikti papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizę, pasiūlyti naujų antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą gatvėse ir privažiavimuose, naujų antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą gyvenamųjų namų kiemuose, požeminių, daugiaaukščių antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė teigia: „Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros, laimėtojas turėtų būti nustatytas iki gegužės mėn. pabaigos. Galimybių studijos parengimo kaina paaiškės pabaigus viešųjų pirkimų procedūras. Galimybių studijos pasiūlytas savivaldybei priimtiniausias automobilių stovėjimo vietų didinimo variantas bus įtrauktas į savivaldybės strateginį planą ir įgyvendinamas kaip ir kitos strateginio plano priemonės“.
Kaunas problemą mato kiek kitaip, o galbūt jos apskritai nepastebi. Miesto mero patarėjas Aurimas J. Ramoška sako: „Kauno miegamuosiuose rajonuose yra pakankamai daug automobilių stovėjimo aikštelių, kur tuščių vietų netrūksta. Problema – kad kone kiekvienas vairuotojas nori automobiliu įvažiuoti į savo laiptinę. Todėl tam skirtomis saugomomis aikštelėmis mažai kas tesinaudoja“.
„Dauguma daugiabučių statyti sovietmečiu ir tuomet buvo visai kitokios parkavimo vietų normos, nei dabar. Norint įrengti dabartinius normatyvus atitinkantį automobilių parkavimo vietų skaičių, ko gero tektų kas antrą daugiabutį nugriauti. Kita vertus, daugiabučių namų bendrijos turi galimybę prasiplėsti aikšteles savo sąskaita. Tereikia susitvarkyti detaliuosius sklypų planus. Kiek namų pasinaudojo tokia galimybe? Vienetai. Nes šaukti, kad yra problema, yra lengviau, nei ją spręsti“.
Aurimas J. Ramoška pažymi, kad po gaisro Baltų pr., kai ugniagesiai negalėjo privažiuoti prie degančio namo, Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai automobilių hidrauliniams keltuvams ir specialiam pripučiamam gelbėjimo čiužiniui pirkti.
„Kada bus keičiama situacija? Kai visi suvoksime, kad kartu su techniniu progresu turi progresuoti ir kiekvieno asmeninis supratimas apie įsipareigojimus sau ir aplinkai“, – retoriškai paaiškino Kauno miesto mero patarėjas.
Uostamiesčio savivaldybė tikina, kad daugiabučių namų kiemuose papildomų parkavimo vietų dar greitai neatsiras. Tam trūksta lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia: „Esant dabartinei ekonominei situacijai, artimiausiu laikų lėšų tam nebus skirta. Siekiant harmoningai vystyti gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalus ir suteikti didesnę laisvę privačiai iniciatyvai buvo nutarta rengti detaliuosius planus nustatant pagrindinius tikslus – planuojamoje teritorijoje suformuoti esamų pastatų sklypų ribas, suformuoti naujus žemės sklypus, bendro naudojimo, visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus, pagerinti susisiekimo infrastruktūrą“.
Šiuo metu Klaipėdoje yra patvirtinti tik trys daugiabučių namų kvartalų detalieji planai – tarp Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos pr., tarp Taikos pr., Kauno g., Šilutės pl. ir Paryžiaus Komunos g. ir tarp Taikos pr., Debreceno g. Šilutės pl. ir Statybininkų pr. Tiesa, rengiami dar penki detalieji planai.
Detaliuoju planu suformuoto sklypo savininkas (valdytojas), vadovaudamasis daugiabučio gyvenamo namo bendrijos įstatais bei Civiliniu kodeksu priėmęs sprendimą įrengti automobilių parkavimo aikštelę, gali kreiptis į vietos savivaldybės administraciją dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų ir prisijungimo sąlygų išdavimo. Juos gavęs turi parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Panevėžys – dar vienas miestas, kuris žvelgia problemai tiesiai į akis. Panevėžio miesto savivaldybė pasinaudos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Panevėžyje bus suformuoti industrinės laisvo planavimo statybos daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos žemėnauda, suskirstant teritoriją atskirais sklypais tokiu būdu, kad būtų sudarytos prielaidos „pilnavertei gyvenamajai aplinkai suformuoti“.
Panevėžio architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis pažymėjo, kad tarp šio planavimo uždavinių yra galimybės ne tik išspręsti automobilių statymo problemą prie daugiabučių namų, bet ir prie esamų ugdymo bei gydymo įstaigų, komercinių statinių. Mieste yra numatyta įrengti daugiau želdynų, suplanuota įrengti trūkstamus inžinerius tinklus.
Šiaulių miesto savivaldybė nenorėjo suteikti informacijos kada bus sprendžiama daugeliui miestiečių aktuali problema. Meras Justinas Sartauskas ir miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis atsiribojo tylos siena.
Pastaruoju metu suaktyvėjo domėjimasis tradicine lietuviška pirtimi. Lietuvoje daugėja žmonių, kurie bent kartą per savaitę lankosi pirtyje. Tai tampa malonia tradicija, žmonės renkasi pirtį kaip savotišką laisvalaikio praleidimo vietą, kurioje bendrauja su draugais ir tuo pačiu rūpinasi savo sveikata. Džiugina ir tas faktas, kad atsisakoma alkoholinių gėrimų, stalų, kurie lūžta nuo gausių vaišių ir gėrimų. Pirmumas atiduodamas specialioms žolelių arbatoms, arba tiesiog paprastam vandeniui, kuris geriausiai gaivina pirtyje.
Pirtininkas Aridas Pabedinskas tikina, kad lietuviai pirtyje bando atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. „Galima drąsiai teigti, kad spartaus gyvenimo tempo išvarginti žmonės ieško greito ir efektyvaus būdo atsatyti savo organizmą, sumažinti streso poveikį“, – sako jis.
Kiekvienoje šalyje pirtis turi savo tradicijas, kurios su laiku kinta ir prisitaiko prie laikmečio tradicijų ir poreikių. Vakarų Europos valstybėse mums įprastą pirtį būtų sunku surasti. Dominuoja SPA centrai, kurie savo asortimente irgi turi pirtis, jas naudoja kaip priemonę žmogaus kūnui sušildyti prieš pagrindines procedūras, dėl kurių žmonės ir ateina į šiuos kompleksus. Tokių SPA kompleksų gausu ir Lietuvoje, jie turi savo gerbėjų ratą. Tačiau lietuviai turi ir tradicines pirtis, kurios labai skiriasi nuo pirčių, įrengtų vandens parkuose, prie masažo salonų ar sporto kompleksuose.
Koks pagrindinis skirtumas, suteikiantis mūsų tradicinei pirčiai išskirtinumą, vertą pagarbos ir leidžiančią garsinti Lietuvą pasaulyje? Galima įvardinti bent keletą svarbių momentų. Pirties žinovas A. Pabedinskas teigia: „Pirmiausia, mano nuomone, lietuvišką pirtį išskiria gausus įvairių augalų naudojimas pirties procedūrose. Augalus, vaistažoles naudojame ruošiant arbatas, įvairias kaukes veido ir viso kūno odos priežiūrai. Vantas ruošiame iš gausybės augalų, beveik visų mūsų kraštuose augančių medžių. Tai unikali patirtis, kuri nuoširdžiai žavi mūsų svečius iš Vakarų, besilankančius kaimo pirtyse“.
Būtina paminėti ir lietuviškos pirties įrengimo išskirtinumą. Originalios krosnys, patogūs ir praktiški gultai, atskiros patalpos įvairių procedūrų atlikimui. Visa tai leidžia atsiplaiduoti ir mėgautis pirties malonumais.
Tačiau lieka nepaminėtas ir nepelnytai visų užmirštas svarbiausias žmogus pirtyje – pirtininkas. Be jo būtų sunku išskirti lietuvišką pirtį iš gausybės pasaulyje egzistuojančių pirčių. Pirtininkas yra unikalus žmogus. Jis suteikia pirčiai išskirtinumą, jo energija jaučiama visoje pirtyje. „Pirtininkas turi mokėti panaudoti augalus ir vaistažoles, išmanyti masažo paslaptis. O svarbiausia – mokėti profesionaliai vanoti. Įvaldyti vanojimo paslaptis reikia labai daug laiko ir žinių. Teisingas vanojimas daugeliui palieka neišdildomą įspūdį ir iš esmės pakeičia neigiamą nusistatymą pirties atžvilgiu. Juk ne paslaptis, kad daugelis neturi supratimo kaip teisingai reikia vanoti, kokia vanta vanoti vyrą , moterį ar vaiką“, – tikina A. Pabedinskas.
Tam, kad pirtis netaptų priešu reikia žinoti ir kokie pavojai tyko šioje malonioje aplinkoje. Jeigu žmogus turi dvejonių dėl savo sveikatos, privalu pasitarti su savo gydytoju ir atsižvelgiant į patarimus pasirinkti tik jam tinkamą pirties režimą. Juk kiekvienas žmogus gali pasirinkti į kokią pirtį jis nori vaikščioti.
„Savo praktikoje turėjau atvejį kai pirtyje lankėsi vyras su širdies stimuliatoriumi, žinodamas savo organizmo galimybes jis jautėsi puikiai ir buvo aktyvus dalyvis. Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonėms su aukštu kraujospūdžiu reikia vengti kontrastinių procedūrų, kurių metu staigiai į šaltą vandenį panardinamas visas kūnas. Kaip alternatyvą galima naudoti saikingą atskirų kūno dalių apipylimą. Tokiais atvejai, aš šaltu vandeniu apipilu tik rankas arba kojas. Tokios procedūros neturėtų sukelti didelės organizmo apkrovos“, – sako A. Pabendinskas.
Kelionės po svečias šalis atneša ir daugiau naujovių. Paskutiniu metu jau nieko nestebina į pirtį einantys žmonės be maudymosi kostiumėlių, glaudžių. Su vis labiau plintančiomis nudizmo idėjomis, daugėja ir žmonių, kurie ir į pirtis eina nuogi. Tie kas pajuto malonumą mėgautis pirties procedūromis nuogu kūnu, nevaržomu drabužių, jau nebegali į pirtį ateiti su sintetiniais rūbais.
„Daugelis procedūrų, atliekamų pirtyje, efektyviai gali būti atliktos tik ant nuogo kūno. Būtų sudėtinga kalbėti apie kokybišką vanojimą, kai odą dengia sintetiniai audiniai. Juk vantos lapai turi liesti mūsų odą. Tas pats pasakytina ir apie įvairių rūšių odos pilingą. Tiems, kas varžosi apsinuoginti, nebūtina nuogam vaikščioti po pirties patalpas, galima tiesiog prisidengti paklode ar specialiu pirties rankšluosčiu. O jeigu į pirtį eini su artimais draugais, kuriais gali pasitikėti, tokių problemų tiesiog nelieka. Juk visada galima pasirinkti tinkamą kompaniją ir mėgautis pirties malonumais taip, kaip tau labiausiai patinka“, – šypsosi pirties profesionalas Aridas Pabedinskas.
Nepaslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.
Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:
Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?
Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.
Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.
Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.
Bet mūsų progresas yra akivaizdus . Turime laikas nuo laiko save palyginti ne tik su artimiausiais kaimynais skandinavais, bet ir su kitomis buvusios SSSR „kaimynėmis“ – Gruzija, Moldova, Baltarusija ar kitomis. Pamatysime, kad visos trys Baltijos valstybės yra kitame „pasaulyje“. Čia palyginimas yra kur kas akivaizdesnis mūsų naudai. Vėlgi, jei politiškai gal ir nėra korektiškas lyginimas su buvusiomis SSSR valstybėmis, tai tikrai gana akivaizdžiai turime pranašumų netgi palyginus su mažiau už mus pasiekusiomis kai kuriomis Vidurio ir Rytų valstybėmis. Daugeliui jų, mes jau „skandinavai“.
Taigi, artėjimas į „skandinavo standartą“ vyksta, bet tai yra procesas. Svarbiausia, kiekvienais metais matosi akivaizdus progresas.
Atlyginimo lygiu skiriamės, kaip ir pensijų ar kitų socialinių išmokų dydžiu. Nemanau, kad greitu laiku pavyktų pavyti Švediją ar Norvegiją (kurios, beje, šiais rodikliais lenkia ir daugumą ES šalių narių). Nemanau, kad greitu laiku pavyktų sukurti lietuviškus tarptautinio lygio verslo ar bankininkystės atitikmenis kaip „Volvo“, „SEB“, „Statoil“, „Ericsson“ ar „Nokia“. Bet artėjame prie to, turime ir lietuviškų verslo „daigelių“, kurie pradeda stebinti pasaulį technologijų, biochemijos, kompiuterių pritaikymų ar programavimo srityse.
Lietuvos prekybos tinklai ir statybinės kompanijos jau užkariavo kaimynines rinkas, pieno produktai stebina ne tik Rusiją, bet ir žinomi plačiame pasaulyje. Turime ir inovatyvių kompanijų –lyderių. Vakarykštė biochemijos kompanija „Fermentas“ tapo didžiausios pasaulio bendrovės, teikiančios produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo Fisher Scientific“, dalimi. Kuria ir gamina molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Ilja Laurs įkūrė ir vadovauja didžiausiai pasaulyje mobiliųjų aplikacijų kompanijai „GetJar“. Pavyzdžius galėčiau tęsti. Manau, artėjame prie lietuviškų „nokijų“ ir „volvų“.
Taigi, lyginti su skandinavais reikia, bet ne viskas tik skandinavų „naudai“. Kaip ir visi skandinavai, galime laisvai keliauti po visą ES, nes esame Šengeno zonos nariais. Kaip ir skandinavai, lietuviai ar kiti baltijiečiai gali laisvai dirbti visoje ES. Yra sričių, kur net ir skandinavai į mus žiūri su pavydu. Gyvendamas Stokholme savo asmeniniu patyrimu galiu patvirtinti, kad Lietuvoje internetas yra žymiai greitesnis, o mobilių telefonų skvarba – žymiai didesnė (yra toks svarbus techninis parametras – skvarba).
Dar daugiau – skandinavai tikrai su pasigerėjimu kalba apie politikos ar verslo karjeros galimybės būtent Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse. Daugeliui mano sutiktų švedų, turinčių Lietuvos gyvenimo ar verslo patyrimą, mūsų šalis asocijuojasi su veržlumu, sprendimų priėmimų greičių, potencija ar pan.
Kokius matote socialinius skirtumus? Požiūrį į darbą, į šalia esantį žmogų, bendruomeniškumą? Ar tie skirtumai gali turėti įtakos geresniam Lietuvos gyvenimui?
Pradėsiu nuo paskutinės klausimo dalies – įtaka geresniam Lietuvos gyvenimui. Mintis, kuriai pritariu visokeriopai. Taip, privalome pasinaudoti Šiaurės šalių patyrimu.
Viena, matau tai kasdieniniame gyvenime. Ambasadoriaus veikla leidžia matyti daug pavyzdžių, kai būtent iš Švedijos institucijų lietuviai semiasi patyrimo, kai švediško kapitalo įmonės Lietuvoje diegia naują supratimą į žmogų, darbo santykius, darbo etiką, vyro ir moterų santykius. Šie dalykai Švedijoje kaip ir kitose Skandinavijos šalyse yra pastatyti į aukštą lygį, todėl tikrai yra ko pasimokyti.
Kitas dalykas – politinė kryptis. Matome ne tik atskirų individų ar įmonių ir įstaigų siekį semtis patyrimo, bet ir aiškią Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Vyriausybės aiškiai suformuluotą siekį sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis.
Ir tai nėra savitikslis siekis. Jis pagrįsta gana aiškiu supratimu: Šiaurės šalys yra pačios artimiausios ne tik geografiškai, bet ir kultūriškai, istoriškai mums šalys. Šalys, kurios ne tik pirmos ištiesė pagalbos ranką siekiant pripažinimo, bet ir vėliau – integruojantis į ES ir NATO. Svarbiausia, Šiaurės šalys yra aukščiausių socialinių standartų šalys, šalys, pasižyminčios konkurencingiausiomis ir inovatyviausiomis ekonomikomis. O šiame laikotarpyje, kai nemažai ES šalių narių susiduria su ekonominėmis ir finansinėmis problemoms, Šiaurės šalys yra tiesiog ekonominio ir fiskalinio stabilumo „oazės“.
Taigi, manyčiau gana natūralus Lietuvos siekis tapti šios „oazės“ dalimi. Lietuvos siekis stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą dar labiau bus artikuliuojamas šiais metais, kai Lietuva koordinuoja Šiaurės ir Baltijos aštuoniukės (angl. Nordic-Baltic, NB8) veiklą.
Taip, tai siekiamybė. O realybė yra kiek kita. Skirtumai socialinių aktorių santykiuose, požiūryje į darbą, žmogų vis dar akivaizdūs. Bet aš nedramatizuočiau. Juk čia irgi procesas.
Skandinavijos šalys kūrė savo visuomenės, socialinius santykius šimtmečiais. Švedijoje iš viso jau apie 200 metų nebuvo karo, okupacijų. Jie patys galėjo ieškoti to modelio, kuris geriausiai atitinka skandinavišką mentalitetą. Taip išsivystė, tai, kad kas mums, nepriklausomybę atgavusioms šalims, tapo žinoma kaip „skandinaviškas modelis“. Didelės ir įvairialypės socialinės išmokos, stiprios profsąjungos, dideli mokesčiai – tai, ką nuolatos girdėdavome apie Skandinavijos šalis. Įstojus į ES, kai kuriuos šiuos socialinius standartus teko priderinti prie europinių normų.
Aišku, globalizacija, migrantų skaičiaus didėjimas, visuomenės senėjimas ir kitos išsivysčiusioms Vakarų visuomenėms žinomos tendencijos verčia ir Skandinavijos šalis adaptuoti savo socialinius standartus, juos keisti.
Švedijoje, na bet manau ir kitos Šiaurės šalys čia neatsilieka, yra didžiulis akcentas į lyčių lygybę, seksualinių ir kitų mažumų teises, į žmogaus ir individo teises bendrai. Čia tikrai aš įžiūriu daugiau panašumų, nei skirtumų.
Ar matote išskirtinę Lietuvos savybę, kuri leistų greitu metu pavyti Švediją?
Manau, yra nemažai mūsų ir skandinavų mentaliteto panašumų. Manau kalbos apie „Šiaurės-Baltijos“ arba kaip prieškario Lietuvos mokslininkas A.Pakštas įvardino – Baltoskandijos – bendruomenę tikrai nėra bergždžios. Priešingai, gyvenimas parodo, kad net šiuo metu socialiniai ar finansiškai skirtingos šalys turi gana daug panašumų. Juk kodėl Skandinavijos bankai ar telekomunikacijų įmonės taip lengvai įsitvirtino būtent Baltijos šalių bankiniame sektoriuje. Matomai, rado panašumų tiek darbo kultūroje, tiek verslo supratime. Atvirkščiai, kodėl tiek mūsų tautiečių taip lengvai įsitvirtina, pavyzdžiui, Švedijos versle, bankuose?
Juk ne kas kitas, o Baltijos valstybės, Lietuva į finansinę-ekonominę krizę pasižiūrėjo „skandinaviškai“. T.y., nepuolė ir toliau skolintis, taip stengiantis išlaikyti ekonominę gerovę, vartojimą, o susiveržė diržus ir per ekonomines priemones (kartais – drastiškas) vėl privertė ekonomikas veikti. Ne veltui Stokholme tenka klausytis pagyrimus mūsų vadovams. Būtent šia savo savybe mes tikrai parodėme, kad priklausome Šiaurės, o ne Pietų Europos klubui.
Kaip Lietuvą dabar mato Švedijos piliečiai?
2011 metais buvo gana išskirtiniai metais mūsų santykių istorijoje. Buvo iškilmingai paminėtas Baltijos valstybių diplomatinių santykių užmezgimo su Švedija 20-metis. Atsižvelgiant į tai, Švedija 2011 metus paskelbė „Baltijos šalių metais“. Šia proga Švedijos pusė bendradarbiaudama su Baltijos valstybių diplomatinėmis atstovybėmis, organizavo eilę renginių.
Didžiausias iš jų vyko pernai metų rugpjūčio 15 d. Stokholme, kur buvo paminėti „Pirmadienio mitingai". Čia vertėtų padaryti istorinę referenciją. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, nuo 1990 metų kovo iki 1991 metų rugsėjo mėnesio kiekvieną pirmadienį 12 valandą Stokholme, Norrmalmstorg aikštėje (ji yra centrinėje Stokholmo dalyje) vykdavo mitingai Baltijos šalims paremti jų kovoje už laisvę. Į šį judėjimą spontaniškai įsijungė tūkstančiai žmonių apie 50-tyje Švedijos miestų. Po 1991 metų sausio 13 dienos tokie mitingai paplito po visą Švediją. Juose dalyvaudavo ir pasisakydavo švedų politikai, visuomenės veikėjai ir išeiviai iš Baltijos šalių.
Pernai metų „Pirmadienio mitingų" minėjime dalyvavo Baltijos valstybių ir Švedijos premjerai bei parlamentų vadovai, kiti garbingi svečiai. Vyko ir kiti iškilmingi renginiai. Rugpjūčio mėnesį, prisimenant „Baltijos kelią“, Stokholme buvo suorganizuota gyva žmonių „Laisvės grandinė“, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis lietuvių, latvių, estų ir švedų.
Taigi, simpatijų Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, netrūko. Švedija buvo pirmoji užsienio valstybė, ištiesusi Lietuvai visapusišką pagalbos ranką po nepriklausomybės atkūrimo. Savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenės atstovai taip pat teikė visokeriopą paramą sveikatos apsaugos įstaigoms, universitetams, mokykloms, vaikų globos namams, religinėms bendrijoms, kultūros organizacijoms ir centrams. Švedijos gynybos ministerija teikė paramą besikuriančiai Lietuvos kariuomenei, aprūpinant ją uniformomis, transporto priemonėmis ir kai kuria įranga, organizuojant mokymus.
Švedija, 1995 metais tapusi ES nare, labai rėmė Baltijos valstybių narystę ES. Paskaičiavome, kad vien per 1991-1999 metus Švedijos vyriausybė suteikė Lietuvai pagalbos už 1,03 mlrd. Švedijos kronų (daugiau kaip 111,58 mln. JAV dolerių). Didžioji jos dalis teko Ignalinos AE saugumui užtikrinti.
Švedija tapo viena svarbiausių Lietuvos verslo partnerių, daugiausiai į Lietuvą investuojanti valstybė. Daug investuota finansų ir telekomunikacijų srityse.
Aišku, dar nemažai reikia padaryti propaguojant Lietuvą Švedijoje. Auga nauja karta, negirdėjusi apie 1990-1991 metų įvykius. Švedai, kaip ir lietuviai, turi galimybes važinėti po visą pasaulį, todėl kartais neužtenka laiko pasigilinti į tai, kad vyksta kaimyninėse valstybėse. Lietuvos sostinė, skirtingai nuo Talino ar Rygos, nėra pasiekiama keltais. Žinome, kad Vilniaus aerouostas ilgą laiką buvo bene mažiausiai pasiekiamas aerouostas Europoje. Taigi, reikia papildomų pastangų siekiant sudominti švedus mūsų šalimi. Bet simpatijų netrūksta.
Ar teisingas Lietuvos sprendimas statyti atominę elektrinę?
Vėl vertintume iš formalaus taško, tai vargu kada išgirsite vertinimą gerai ar blogai daro Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalims ir, vis dar tikimės, Lenkija, imdamosi statyti naują atominę elektrinę. Taip, energijos saugumas ir energijos tiekimo diversifikacija yra svarbi energetinės politikos dalis, bet sprendimas statyti ar nestatyti konkrečius energijos generavimo įrengimus yra kiekvienos šalies reikalas.
Švedai čia turi savo patyrimą. Dar anksčiau buvo referendumu patvirtintas sprendimas atsisakyti atominės energijos. Vėliau šis sprendimas buvo kiek adaptuotas. Šiuo metu laikomasi kiek platesnio požiūrio – ir toliau veikia anksčiau pradėti eksploatuoti atominiai reaktoriai, bet Švedijos vyriausybė neprisidės prie naujų statybos, palikdama tai privačiam kapitalui. Bendra valstybės politika yra nukreipta į „žaliąją“ energiją, atsinaujinančius energijos šaltinius.
Bet negalima sakyti, kad Švedija abejinga energetinei situacijai Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių Lietuvos ir Švedijos dvišalio bendradarbiavimo politinių-ekonominių prioritetų jau kuris laikas tapo energetinių sistemų sujungimas. Po kelerių metų intensyvių diskusijų ir diplomatinių derybų dėl elektros jungties tiesimo vietos, energetikos sistemų sujungimo apimties 2010 metais tarp visų suinteresuotų šalių pasiektas susitarimas dėl NordBalt projekto įgyvendinimo. Tai elektros jungtis, kuri nuo Klaipėdos iki pietų Švedijos sujungs mūsų elektros rinkas. Europos Komisija elektros jungčiai skyrė 131 mln. eurų paramą. Projektas yra įtrauktas į Švedijos vyriausybės prioritetinių strateginių investicinių projektų sąrašą. Įgyvendinus NordBalt projektą (planuojama – iki 2015 metų), bus sujungtos Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkos.
Kalbėti apie išsimylėjimą reiškia kalbėti apie meilę. O su meile sunkumų ir problemų neturėtų būti. Įsivaizduokite mylintį žmogų – jis džiaugiasi, dalinasi šiuo džiaugsmu su aplinkiniais, atranda džiaugsmą aplinkoje – mato pasaulį per „rožinius akinius“ ir pan. Tačiau neretai atsitinka taip, kad jauti meilę „į vienus vartus“.
Koks galėtų būti situacijos scenarijus? Pirmiausiai gimsta meilės jausmas. Po to žmogus nukreipia šį jausmą į mylimą žmogų, tačiau nieko nevyksta, nėra atgalinio ryšio. Būna pauzė. Tuo metu bėga laikas, meilė niekur nedingsta, ji kaupiasi, perpildo „širdį“, ji pakyla, užvaldo protą (žmogus keliasi su ta mintimi), išsiveržia per ašaras; per tą laiką žmogus daro pavienius žingsnius mylimo link, flirtuoja ir mylimasis jo neatstumia, elgiasi draugiškai, bet nemyli. Kartais įsimylėtas asmuo net neįtaria, kad jį kažkas įsimylėjo. Žmogus, norėdamas išstumti šį jausmą, dažnai kreipiasi pas psichologą, išsiaiškina, kad geriausias būdas meilės jausmui atsikratyti – išgyventi jį. Kartais nutinka ir blogesnių atvejų, kuomet žmogus žaloja save ar renkasi savižudybę.
Psichologas Tadeuš Chaleckij pakomentuoja šią sunkią būklę ir pateikia kelis patarimus kaip ištrinti iš širdies meilę žmogui, kuris nejaučia to paties jam, o galbūt net nežino, kad kažkas jį myli. „Pirmiausia, reikėtų atsakyti sau į klausimą: ar mylimas žmogus nepriklausomas, ar jis jūsų nuosavybė? Ir jei jis nepriklausomas, tai jis gali elgtis taip, kaip jis nori, tame tarpe ir nemylėti jūsų! Antras dalykas apie kurį reikėtų pagalvoti: o kas yra meilė? Atsakymų gali būti daug, jie individualūs, jų pagrindą sudaro egoistinis noras turėti įsimylėtą žmogų šalia, dėl ko ir kyla sunkumų – įsimylėtas žmogus nesuteikia man to paties“, – problemą aiškina Tadeuš Chaleckij.
Kai žmogus įsisąmonina, kas yra meilė, jam kyla klausimas: kaip elgtis? Čia mums puikiai pasitarnaus J. V. Getės posakis: „Elkitės su žmonėmis kaip su tais, kokiais jie galėtų būti, ir jie taps tokiais, kokiais jie gali būti“. Tai veikimo vektorius. „Yra dar viena kliūtis, kurią reikės įveikti – gėda. Žinote kada suaugę pradeda pasitikėti vaiku? Tuomet, kai pas vaiką susiformuoja gėda. Ši psichologinė būsena užtikrina, kad vaikas elgsis taip, kaip norės suaugę. Penkerių metų vaikui gėdos jausmas labai gerai žinomas. Taigi, gėda reguliuoja mūsų elgesį – patirtis ilgametė. Kuomet žmogus pradeda elgtis su mylimu kaip su mylimuoju, tai pradeda jausti ir tas mylimasis, pastebi aplinkiniai, plinta kalbos, net pats mylimasis liežuvauja – žmogų užvaldo gėda. Būtina iš anksto žinoti kaip suvaldyti šią psichologinę būseną“, – sako psichologas.
Pradėkime nuo sąvokos. Gėda – tai mano elgesio neatitikimas manosios „Aš-koncepcijos“ elgesio modeliui, t.y. neatitikimas mano žinojimui kaip aš turiu elgtis. Iš čia kyla klausimas: kaip aš turiu elgtis... (konkrečioje situacijoje)? Nustatome konkretų elgesį ir po to klausiame savęs: kas įrodo, kad turiu elgtis būtent taip? Būtent nenuginčijami įrodymai mano žinojimo teisingumo, tarsi kitaip aš pražūčiau. Jeigu jūs suradote tokius įrodymus, tai dar paklauskite savęs: o teisia kas?
„Jeigu jūs atliksite šią įsisąmoninimo procedūrą, tai gėda atliks savo funkciją – būti žmogaus elgesio reguliatoriumi, taip prisidedant prie jo gerovės lyginant „Aš-koncepcijos“ turinį su realybe ir pašalinant nefunkcionalius elgesio modelius“, – pridūrė psichologas Tadeuš Chaleckij.
Pabaigai Tadeuš Chaleckij pateikė vieną metaforą: „ Galima stebėtis, grožėtis, domėtis prabangiais namais, na tai įdomu, bet jei jūs nežinote kaip tokį namą nusipirkti – tai jokios naudos. Pasivaikščiokite prabangių namų kvartale – pakils nuotaika. Puiku! Taip ir su išsimylėjimu. Ne taip svarbu kaip „stogą rauna“ dėl įsimylėjimo, kaip svarbu žinoti kaip „jį išlaikyti siaučiant uraganui Meilė“.
Los Angeles-Vilnius. Paris Hilton (26) davė išskirtinį interviu European Hit Radio.
Labas Paris. Ką šiuo metu veiki? Gal įrašinėji naują albumą ar kuri drabužių mados liniją, o gal filmuojies kine?
Taip, tik ką išleidau savo mados liniją ir dabar esu užsiėmusi jos reklamavimu. Įrašinėju kitą albumą ir į jį stengsiuosi sudėti visą save, dievinu dainavimą. Nesifilmuoju… bent jau šiuo metu... gaila laiko visą dieną praleisti filmavimo aikštelėje ir šiuo metu esu per daug užsiėmusi.
Girdėjom, kad po pirmojo albumo galvoji apie antrą. Tai tiesa? Jei taip, koks bus kitas albumas?
Taip, tai tiesa. Pradėjau dirbti prie dainų ir vėl lankytis pas savo dainavimo mokytoją. Stengiuosi, kad šis albumas būtų labiau pop/dance stiliaus, kurį visi šiuo metu taip mėgsta. Būsiu labai laiminga, jeigu mano dainos skambės klubuose ir radijo stotyse… užimti gerą vietą populiariausių įrašų sąrašuose yra dar vienas pliusas.
Taip pat žinom, kad aktorystės nemetei. Kokiame filme žadi filmuotis? Ką ten vaidinsi?
Mano reikalai su vaidyba šiuo metu yra paviršutiniški. Esu sudariusi sutartį dėl muzikinio vaidmens, bet kaip jau sakiau prieš tai… dabar esu susikoncentravusi ties dainavimu ir drabužių linija, nes tai man sekasi puikiai.
Kaip reagavai į žinią, kad tavo gera draugė Nicole Richie laukiasi?
Aš dėl jos taip džiaugiuosi, ji nusipelnė būti laiminga ir dėl to esu labai sujaudinta.
O pati ar negalvoji apie šeimą?
Žinoma, kuo greičiau noriu susilaukti savo atžalų… galbūt metų bėgyje... Manau, būčiau nuostabi mama.
Kodėl įsigijai naują namą? Ar dėl nuolatinio žmonių dėmesio prie tavo rezidencijos?
Labai daug žmonių sakė tą patį. Ir kad į rajoną pritraukiu per daug dėmesio, bet mano namo nuoma pasibaigė, todėl turėjau pasirinkti, arba išsikelti ir nesulaužyti kontrakto, arba pasirašyti kitą sutikimą ir pasilikti. Nusipirkau naują namą Malibu, kuris man labai patinka ir tai yra tiesiog tobula vieta turėti draugų aplink.
Ar tiesa, kad tavo senelis nusprendė neduoti palikimo?
Tikrai labai nemėgstu kalbėti apie pinigus. Ir atvirai kalbant, nesuku galvos dėl to, kiek pinigų gausiu. Pati užsidirbau daug pinigų ir dėl to savimi labai didžiuojuosi.
Kaip reagavai, kai sužinojai, jog "The Simple Life" bus nutrauktas?
Tai buvo bendras mano ir Nichole sprendimas. Abi nusprendėme, jog būtų pats laikas tai užbaigti.
Ar dalyvausi Donald Trump (61) rengiamame realybės šou su Britney Spears (25) ir Lindsay Lohan (21)?
Nekomentuosiu :)
Ar su Britney Spears nebendrauji tik dėl to, kad Britney vadybininkai liepė su tavimi nebesusitikinėti? Juolab girdėjom gandų, kad jūs dar kartais susitinkat...
Aš visada žavėjausi Britney, ji nuostabi ir aš dievinu jos muziką. Taip, mes vis dar esame draugėmis, bet dėl didžiulio abiejų užimtumo neturime laiko susitikinėti. Juk negali tiesiog paskambinti ir pasakyti: "O, labas, gal nori šįvakar pasiausti klube?", nes visi yra labai užsiėmę... Jeigu atsitiktinai susitinki klube, tai jau visai kas kita. Taip, visai neseniai mačiau Britney klube. Mes vis dar bendraujam.
Lietuvos laikraščiuose pasirodė žinių, kad "Hilton" viešbutis atsidarys ir Vilniuje. Tai tiesa?
Tiesą sakant, nežinau. Tai mano tėčio sritis, cha cha.
Ką žadi veikti toliau?
Manęs laukia daugybė fotosesijų ir reklamuoju begales visokių niekų, o tai reiškia, kad teks daug keliauti aplink pasaulį.
Kokią muziką pati mėgsti? Kokios mėgstamiausios tavo grupės?
Dievinu Britney Spears, Beyonce (25), Christina Aguilera (25) ir “Spice Girls”. Taip džiaugiuosi dėl pastarųjų susivienijimo, tikiuosi jas išvysti, kai koncertuos Los Angeles.
Gal kelionėje po Europą žadi aplankyti ir Lietuvą?
Nesu dėl to tikra… Nežinau visų šalių, kurias mano vadybininkai yra įtraukę į kelionių po Europą sąrašą.
Ko palinkėtum Paris Hilton fanams Lietuvoje?
Tiesiog norėčiau pasakyti, kad jūs visi esate nuostabūs ir ačiū už palaikymą... karštos kalės! Mua xoxo.
Los Angeles-Vilnius. Los Angeles-Vilnius. Nicole Richie (25) davė išskirtinį interviu European Hit Radio.
Mes taip džiaugiamės, kad tavo gyvenimas susiklostė būtent taip - turi nuostabų vyrą ir laukiesi mažylio. Kaip jautiesi, žinodama, kad netrukus tapsi motina?
Ačiū. Taip, aš laukiuosi kūdikėlio ir esu labai sujaudinta. Aš taip pat jau pradėjau planuoti mūsų su Joel vestuves, labai noriu ištekėti, kol dar pilvukas matosi ne taip ryškiai.
Kokia buvo Joel reakcija, kai sužinojo, jog taps tėvu?
Jeigu atvirai, jis buvo truputį šokiruotas, kaip ir aš pati... Dariausi 5 nėštumo testus, kol sulaukiau teigiamo atsakymo, jog laukiuosi. Bet jis buvo ir yra labai laimingas.
Ar jis ketina apleisti muzikinę karjerą, kad galėtų geriau pasirūpinti tavimi ir mažyliu?
Ne, jis neplanuoja atsisakyti to, ką daro. Turiu omenyje, žinoma, kuriam laikui jis pasitrauks, bet visi tėvai privalo pilnai aprūpinti savo atžalas.
Man įdomu, kokia buvo tavo geros draugės Paris Hilton (26) reakcija?
Paris labai apsidžiaugė, ji taip pat sujaudinta.
Ar tiesa, jog “The Simple Life” jau nebebus filmuojamas? Kokia buvo tavo reakcija į šią žinią? Ką planuoji veikti toliau?
Taip, tai paskutinis sezonas. Manau, jog dabar labai tinkamas laikas tai nutraukti, nes tęsinys jau niekada nebebus geresnis, ar ne? Ir manau, jog laikas viskam užbaigti parinktas tikrai geras, kai aš ir Paris ir vėl esame draugėmis… Bet taip, filmuodamos šio sezono serijas mes patyrėme visko, ir gero, ir blogo. Mes sutikome tiek daug nuostabių žmonių.
Kokią muziką mėgsti? Kokios tavo mėgstamiausios grupės?
Man patinka visi muzikos stiliai. Aš nesu iš tų, kurie klauso kažkokio konkretaus žanro. Aš mėgstu pop, rock, rep - jie visi nuostabūs. Aš labai žaviuosi Amy Winehouse (23), jos balsas ir muzikos stilius yra unikalūs ir išsiskiria iš šiuo metu kuriamos muzikos.
Nenorėtum pabandyti dainuoti? Ypač dabar, kai Paris Hilton tai jau išbandė?
Tiesą sakant, kurį laiką įrašinėjau albumą. Aš turiu gana nemažai sukurtų dainų, bet jos kolkas atidėtos šalin dėl pastarųjų dalykų, vykstančių mano gyvenime. Taigi, taip.
Ko palinkėtum Nicole Richie fanams Lietuvoje?
Aš tiesiog norėčiau visiems padėkoti už palaikymą ir, žinoma, ir toliau mane palaikyti. Be fanų esi niekas, todėl aš esu tikrai labai dėkinga.
Apie penkerius metus pilnos koncertų salės, dideli parduodamų įrašų skaičiai, kasmetiniai muzikiniai festivaliai „Pop Art“, turnė „Pop Šou“ per visą Lietuvą, turas ant plaukiančios baržos Nemunu „Žemyn Upe“, TV laida „POP TV“ vienoje populiariausių Lietuvos televizijų, savaitinė laida „Pop Radijas“ per Lietuvos nacionalinę radijo I-ąją programą. Milžiniška sėkme mėgavosi daugybė leidybinės kompanijos „Pop Centro“ jaunųjų atlikėjų, tačiau prieš maždaug 12 metų viskas baigėsi ir kiekvienas jų pasuko skirtingu keliu.
Už kapitono vairo – Alvidas Tautkus
„Pop Centro“ kapitonas neabejotinai buvo legendinis muzikantas Alvidas Tautkus (58). Tai jis kartu su broliu Gintautu prieš maždaug 30 metų įkūrė kompaniją „Pop Centras“, kuri ieškojo muzikalių talentų ir kėlė juos į viešumą. Tuometinės televizijos „Tele-3“ savaitgalinė laida „POP TV“ buvo viena populiariausių to metų laidų. Kiekvieną savaitę ji apžvelgdavo svarbiausias muzikines naujienas bei rodydavo daugiausiai „Pop Centro“ grupių – tuomet populiariausios buvo būtent šios leidybinės kompanijos muzika – video klipus bei vaizdo įrašus iš koncertų. Ją vedė A. Tautkaus dukra Indrė Tautkutė – Stankuvienė (35) bei Ramūnas Zilnys (33), šiuo metu dienraščio „Lietuvos Rytas“ pramogų apžvalgininkas.
Natūralu, kad apie 1999-2000 m. pradėjo steigtis naujų konkurentų, į Lietuvą plūdo užsienio įrašai, televizijos kūrė muzikinius šou, sparčiai populiarėjo internetas. „Pop Centrui“ teko užleisti vienvaldžio šou rinkos lyderio pozicijas.
Alvidas Tautkus tikina, kad šiuo metu jo gyvenimas teka ramia vaga, o nostalgijos praeitam laikotarpiui nejaučia. Jis sako: „Kam nors jausti nostalgiją galima tuomet, jei neturi ką veikti arba ką nors perdėtai vertini. Tas būdinga daugeliui žmonių išsidėliojusių savo vertybes taip, jog jas labai sureikšmina. Deja, aš neturiu tiek laiko, kad galėčiau užsiimti nostalgijomis ar jaustis užmirštam“.
Popkaraliumi anksčiau tituluotas muzikos profesionalas dabar vadovauja įmonei „ATM Kompanija“. Tai – koncertinė agentūra, kuri rūpinasi koncertų organizavimu. „Šios veiklos tikslas iš vienos pusės užmegzti kontaktus su Lietuvos ir užsienio atlikėjais, iš kitos pusės – pateikti jų pasirodymus įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse bei arenose“, – teigia A. Tautkus.
„Šiuo metu prodiuserinės veiklos esu atsisakęs, nes – visų pirma, manau, jog tai yra mano praeitas etapas ir ženkliai siauresnė veikla, negu dabar tenka darbuotis. Taip pat manau, jog nemaža dalis šiandieninių prodiuserių sėkmingai darbuojasi remdamiesi ankstesniąja „Pop Centro“ patirtimi šioje srityje. Man pakanka ir to, kad galime save laikyti šio darbo pradininkais mūsų krašte“, – džiaugiasi jis. Beje, jo sūnus Raigardas Tautkus (30) yra vienas žymiausių Lietuvos muzikos prodiuserių, kuris būdamas dar moksleiviu kūrė dainas tuometinėms garsioms grupėms, tokioms, kaip „Mink Taką“, „Aitra“, „Amplua“ ir kt.
„Mink Taką“
Tikriausiai garsiausia „Pop Centro“ klestėjimo metu buvusi grupė – jaunų, energingų merginų ir vaikinų kompanija „Mink Taką“. Kolektyve dainavo trys žavios panelės ir vienas vaikinukas. Nuolat už jų šoko keturi šokėjai, tarp jų – Kristina Navickaitė (34), šokių studijos „Tina Dance“ įkūrėja ir vadovė, kuri šokėjos karjerą pradėjo grupėse „Stiprus Smūgis“ ir „Aura & Diva“.
Lietuva nuo 1996 m. buvo tiesiog apsėsta grupės „Mink Taką“ dainų. Grupė buvo kviečiama kone į visus svarbiausius šalies koncertus. Kolektyvas pasirodė ir kultinio Kazimiero Šiaulio (67) bei LTV rengiamo dainų konkurso „Jaunimo Estrada '96“ finale, į kurį patekti būdavo labai sunku. Grupės hitai sukosi visose radijo stotyse ir užėmė aukščiausias pozicijas jų topuose.
Viena iš dainavusių – Jurgita Petrovienė (30), grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko (53) dukra, į grupę „Mink Taką“ įsiliejo būdama 15-os. Dabar paklausta, ar nesijaučia užmiršta, ji tikina, kad pati to norėjo: „Žinoma, kad kartais nostalgiją tiems laikams jaučiu, tačiau nepergyvenu, kad buvau užmiršta – pati to labai norėjau“.
„Mane vargino labai intensyvios repeticijos, daug koncertų ir laisvo laiko nebuvimas. Tačiau šalia to buvo ir daug nuostabių koncertinių kelionių, šaunių grupės draugų ir, žinoma, daug gerbėjų visoje Lietuvoje“, – sako Jurgita. Šiuo me
tu Jurgita Petrovienė augina du vaikus – Patriką (12) ir Lėją (2). Kaip pati ji sako, turi „puikų vyrą ir nuostabią šeimą“.
Jurgitą nuo sausio mėnesio galima išvysti TV3 laidoje „Chorų Karai“. Ji dainuoja kartu su Kauno choru „Božolė“ ir bando apginti geriausio Lietuvoje choro vardą!
Kartu su Jurgita grupėje „Mink Taką“ dainavo ir Rūta Jurkevičiūtė (33). Ji dalijasi tik gerais prisiminimais apie populiarumo viršūnėje praleistus metus. „Pasiilgstu tik žmonių, kuriuos sutikau tuo laikotarpiu ir smagių akimirkų praleistų kartu. Populiarumas man nėra svarbiausia gyvenime, – galima jaustis pakankamai laimingu, išskirtiniu ir svarbiu nesirodant TV ekranuose“.
„Patiko mintis, kad vaikiškos svajonės apie sceną ir populiarumą staiga tapo realybe. Patiko ir gyvenimas „ant ratų“ su būriu draugų, muzika, gerbėjais, repeticijomis, koncertais, maloniu fiziniu ir emociniu nuovargiu. Tačiau finansinis nestabilumas išties baugino“, – pridūrė Rūta.
R. Jurkevičiūtė apgailestauja, kad muzikos lygis Lietuvoje yra mažai pakitęs: „Lietuvos pop muzika nelabai domiuosi pastaraisiais metais. Tačiau iš to, ką pamatau ir išgirstu, rodos, jog lygis yra likęs visiškai tas pats, t.y., – geri muzikantai nedominuoja, nors jų tikrai yra“.
Po „Pop Centro“ žlugimo Rūta dainavo grupėje „Cappuccino“ kartu su Gražina Pūkaite (29) iš „Amplua“ ir kolege iš „Mink Taką“ Andra Narkūnaite – AlQadhi (31). Vėliau mergina profesionaliai nedainavo: „Kažkodėl nesiekiau tobulėti vokalo srityje, nusprendžiau – arba imuosi rimtai, arba palieku viską ir renkuosi kitą kelią, kuris tuo metu man pasirodė labiau užtikrintas“.
„Septinti metai gyvenu Atėnuose. Lietuvą palikau „netyčia“. Prieš gerą dešimtmetį prasidėjo lietuvių migracija, o aš buvau iš tų, kurie sakė „Lietuvos nepaliksiu, turi juk kažkas likti ir čia“. Deja, atostogų romanas pakeitė visus mano planus ir, vedama jaunatviško polėkio, atsidūriau Graikijoje“.
„Kuriu reklamas žymiems žurnalams „Vogue“, „Life & Style“, truputį dirbu modeliu, bendradarbiauju su tarptautine vokiečių kompanija „Constantin Entertainment“, kuri kuria muzikinį projektą Graikijos TV kanalui – „Greek Idol“, – apie dabartinę veiklą pasakoja laimingai ištekėjusi ir vaikučio neseniai susilaukusi Rūta. Beje, 2006 m. „Eurovizijoje“ grupei „LT United“ Atėnuose padėjo būtent Rūta. 10 viešnagės dienų ji buvo vyrukų gidė, o graikų „Eurovizijos“ rengimo komandoje – viena iš nedaugelio šiame dainų konkurse dirbusių savanorių.
Tarp kitko, R. Jurkevičiūtė gali įvardinti, jos nuomone, įrašų kompanijos milžinės „Pop Centro“ žlugimo priežastis: „Tik gerai pagalvojusi prisimenu, kaip po „Mink Taką“ laimėjimo „Pop Art“ festivalyje pradėjo viskas byrėti. Laimėję Grand Prix negavome žadėtos kelionės į Tailandą. Prasidėjo kaltinimai apie grupės merginų apkūnumą, kai buvo paskelbta jog tai ir yra priežastis, kodėl iširo grupė...“.
„Lietuvos žmonėms, pravėrusiems duris į pasaulį, į kurį daug dešimtmečių jos buvo užrakintos, staiga pradėjo kisti ir supratimas apie muziką, o ypač apie pop muziką. Mano nuomone, „Pop Centras“ žlugo, nes nesugebėjo “prisitaikyti” prie ateinančios naujos pop muzikos kultūros bangos, nors iš esmės turėjo tam ir galimybes, ir tinkamus žmones. Reikėjo tik truputį pakeisti mąstymą“.
Trečioji populiariausios to metų grupės „Mink Taką“ vokalistė – Andra Narkūnaitė – AlQadhi muzikinę karjerą pradėjo žymiai anksčiau – nuo šešerių dalyvaudama „Dainų dainelės“ konkursuose, kur ją lydėjo sėkmė. „Mano pirmasis muzikinis projektas buvo, kai suėjo 14-ka. Tada išleidau savo pirmąjį albumą „Vaivorykštė“. Taip ir įsivėliau į tą užburtą muzikinį pasaulį. „Pop Centre“ pradėjau dainuoti 1996 m., tuomet man buvo 16-ka“, – prisiminimais dalinasi Andra, dvylika metų gyvenanti Didžiojoje Britanijoje.
„Pop Centro“ metu studijavau Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Šiuo metu intensyviai nedainuoju, kartais turiu vokalo pamokas su vietiniu operos dainininku. Nors kirba kirminėlis muzikinę karjerą tęsti ir jaučiu, kad greitu metu taip ir bus, nors dabar studijuoju ir dirbu kitoje srityje – esu plastinės chirurgijos klinikos terapeutė, dėstytoja. Tęsiu bendrosios medicinos mokslus, greitu metu planuoju atsidaryti savo kliniką“, – savo nūdienas pasakoja Andra.
Rytietiškų bruožų mergina pati prieš 11 metų ištekėjo už rytiečio irakiečio iš garsiosios AlQadhi teisininkų šeimos. Jos anyta – gerai žinoma politikė, Irako kultūros ministrė bei rašytoja, todėl ir pati Andra dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose, kur pačiai tenka dalyvauti su garsiais politikais, muzikos bei kino žvaigždėmis, šou pasaulio atstovais.
Andra kartu su vyru susilaukė dukrytės Aven (7). „Tai – mano ir mano vyro pats didžiausias džiaugsmas. Dukrytė kalba trimis užsienio kalbomis. Beje, vyras laisvai kalba lietuviškai, dievina Lietuvą, tiesiog „kaifuoja“ mano tėvų sodyboje Kulautuvoje. Jis man prasitarė, kad didžiausias jo troškimas – senatvėje gyventi Lietuvoje“.
Marius Jampolskis (33) – pirmasis grupės „Mink Taką“ vokalistas vaikinas. Šiuo metu jis puikiai žinomas LNK televizijos žiūrovams iš vedamų laidų ir šou. Išleidęs pirmąjį albumą su grupe, Marius pasitraukė iš „Pop Centro“. Pats Marius labai nenoriai prisimena tuos laikus. Viename interviu jis teigia, kad tuomet jis „persirgo žvaigždžių liga“.
18-metis Marius po repeticijų skubėdavo mokytis – tuomet jis KTU studijavo inžineriją. Vėliau vaikinas metė mokslus ir įstojo į vieną Vilniaus akademiją.
Jeigu stringa vaizdas, tuomet spauskite ant ekrane atsiradusios nuorodos ir žiūrėkite vaizdo įrašą be trikdžių tiesiai iš YouTube svetainės!
„Amplua“
Koverių grupėje „Amplua“ nariai keitėsi su kiekvienu albumu. Gražina Pūkaitė pirmaisiais metais „Pop Centre“ dainavo būtent šioje grupėje. Vėliau ji perėjo į merginų kolektyvą „Aitra“.
Gražina „Amplua“ karjerą pradėjo 14 metų. Paklausta, ar nepasiilgsta lietuviškos žvaigždės gyvenimo, mergina atsakė: „Visiškai ne. Nesijaučiau jokia žvaigžde tais laikais. Man net juokas, o kartais ir pyktis paima, kai žmonės vartoja šį žodį ne vietoje. Buvom jauni ir norėjosi kurti, griauti, būti kitokiais. Manau, tokia esu iš prigimties – nepastovi, neramaus būdo, nesibaigiantys ieškojimai erdvių išreikšt save“.
Mergina paliko Lietuvą prieš aštuonerius metus ir išvyko į Dubliną. Viena priežasčių – meilė. Gražina baigė verslo vadybą, aktyviai mokosi operinio dainavimo, dirba stiliste.
Prisimindama „Pop Centrą“, Gražina Pūkaitė gali įvardinti kelias imperijos griuvimo priežastis, viena jų – paprasčiausi verslo dėsniai: „Prekė nebebuvo paklausi, žmonės nebevaikščiojo į koncertus. Buvo išleidžiama ir investuojama daug daugiau pinigų į nelabai talentingus ar charizmatiškas asmenybes. Viskas žlugo, nes trūko novatoriškumo, paprasčiausio talento. Žmonės ant scenos atsidurdavo „tiesiai iš gatvės“, o toks požiūris, mano manymu, anksčiau ar vėliau žlunga. Grupės, grupelės suklijuojamos tik iš komercinės pusės, kur nėra polėkio, neturi išliekamosios vertės“.
Jeigu stringa vaizdas, tuomet spauskite ant ekrane atsiradusios nuorodos ir žiūrėkite vaizdo įrašą be trikdžių tiesiai iš YouTube svetainės!
„Kvint'M“
Visos merginos iki 1999 m. ėjo iš proto dėl penkių žavių vaikinukų iš Marijampolės. Grupėje „Kvint'M“ dainavo ir Mindaugas Remeikis (29). Kai susikūrė kvintetas, jam tebuvo 15-ka.
Mindaugas dabar dainuoja grupėje „Mexicano“, o su buvusiais nariais draugystė taip ir neatsinaujino. Nutrūkus grupės „Kvint'M“ veiklai, Mindaugas išvyko į Italiją, kur su muzika neturėjo nieko bendro. „Grįžęs pradėjau muzikuoti. Pradžioje buvau vestuvių muzikantas, vėliau su amžiną Atilsį broliu Egidijumi (†26), kuris buvo grupės „Kvint'M“ įkūrėjas ir lyderis, sukūrėme grupę „Mexicano“. Koncertuojame iki šių dienų“, – sako muzikantas.
„Tais laikais niekas nevargino, net minties tokios nebuvo. Buvo viskas įdomu, visiems patikome, daug koncertavome, visą Lietuvą du kartus skersai išilgai apvažiavome. Jautėmės gerbiami, mylimi ir visur labai laukiami. Buvo nerealūs laikai“, – apie smagias akimirkas kalba Mindaugas Remeikis.
„Visais mūsų reikalais rūpinosi Egidijus. Tai jo iniciatyva visi nuvažiavome į „Pop Centrą“, drąsiai užėjome pas Alvidą Tautkų į kabinetą ir garsiai uždainavome penkiais balsais. Iš ten jau mūsų pats Tautkus nebeišleido. Buvom pristatyti visam „Pop Centrui“. Toliau jau mumis rūpinosi tų dienų profesionalai. Grupės pavadinimą sugalvojome mes patys. Kvint' – tai penki, M – tai mūsų miesto pavadinimo pirmoji raidė“.
„Skandalų didelių irgi neatsimenu. Pamenu, būdavo tokie vadinami „žali“ koncertai. Koncertų metu naujai susikūrusiai, „žaliai“ grupei būdavo daromos kvailystės. Pavyzdžiui, koncerto metu, vidury dainos didžėjus perjungdavo kitą dainą“, – išdaigas prisimena vyras.
Grįžęs iš Italijos Mindaugas sutiko „nuostabią moterį Šarūnę (27)“. Vedė ją, susilaukė sūnaus Domanto (3).
Jeigu stringa vaizdas, tuomet spauskite ant ekrane atsiradusios nuorodos ir žiūrėkite vaizdo įrašą be trikdžių tiesiai iš YouTube svetainės!
„Aitra“
Grupėje „Aitra“, kuriai pavadinimą davė Lietuvos upė, dainavo penkios žavios merginos. Lyderės buvo dvi – Kristina Gervytė (32) ir „Amplua“ palikusi Gražina Pūkaitė.
Kristina pasiilgsta grupės „Aitra“: „Kadangi jaučiu beprotišką nostalgiją „Pop Centro“ turams per Lietuvą, neretai jaučiuosi vis dar tenai. Dažnai užplūsta begalinis noras dainuoti ir imtis kūrybos. Tuomet mane pagauna vidinis jausmas lyg nieko daugiau nenorėčiau daryti. Eilės užrašytos ir saugiai padėtos į taip vadinamą „nostalgijų skrynelę“ ateičiai“.
„Esu vis dar stipriai apkrauta studijomis lipant medicininės karjeros laiptais čia, Amerikoje. 2010 m. gavau mokslinės karjeros laipsnį. Likus daugiau laisvo laiko ateityje norėčiau išleisti bent vieną solinį albumą. Tačiau produkto paklausos atžvilgiu viskas turėtų būti įrašyta anglų kalba. Esu išvertusi ir pritaikiusi kelis lietuviškus tekstus“, – ateities planus vardina Kristina.
„Grupę „Aitra“ ne visi pamiršo. Gyvenant daugiau nei 10 metų ne Lietuvoje, draugų draugai neretai atpažindavo mane, o tie kas domėjosi lietuviška estrada, vis dar tebeatpažįsta“ , – kalba Kristina Gervytė, auginanti sūnų Augustą (7).
Jeigu stringa vaizdas, tuomet spauskite ant ekrane atsiradusios nuorodos ir žiūrėkite vaizdo įrašą be trikdžių tiesiai iš YouTube svetainės!
„Stiprus Smūgis“
Mažeikiškis Viktoras Martusevičius (35) ir jo grupė „Stiprus Smūgis“ buvo tikra pažiba „Pop Centre“. Dėl jo iš proto eidavo daugelis merginų, o vaikinai norėdavo būti tokie pat kieti, kaip ir jis.
Viktoras šiuo metu Vilniuje turi savo renginių techninio aptarnavimo įmonę ir laikas nuo laiko jam pačiam tenka matytis su ano meto atlikėjais ir techniniu personalu. „Nostalgiją jaučiu tik dėl to laiko tarpsnio, kai buvo galima nemąstyti ką veiksi rytoj, gyventi šia diena. Dar iki šiol vyksta linksmų prisiminimų aptarimai, pajuokavimai ar draugiški pasišaipymai vienas iš kito – dažnai pats bendrauju su žmonėmis, kurie tuo metu dirbo „Pop Centre“, – tikina Viktoras.
„Po „Pop Centro“ epochos griūties metus ar pusantrų vyko aktyvi mano koncertinė veikla, bet po to viskas nurimo – trūko reklaminio ir finansinio palaikymo, o gal ir tokio jaunatviško užsidegimo. Tai ir paskatino imtis rimtesnės veiklos“.
Viktoras Martusevičius prisimena ir ne itin gerus dalykus: „Labai vargino dėmesys. Pirmus dvejus metus patiko, paskui norėjosi būti tiesiog paprastu vaikinu. Siekti merginų dėmesio ar draugystės ne dėl žinomumo, o tiesiog dėl to, koks tu esi“.
Muzikinį Lietuvos gyvenimą buvęs dainininkas vertina atsargiai: „Nesiimu spręsti konkrečiai, kas pagerėjo ar suprastėjo nuo „Pop Centro“ žlugimo laikų. Technikos ir galimybių ribos nenusakomai pagerėjo. Atsirado nepalyginamai daugiau galimybių ir laisvės kūrybai“.
„Suprastėti muzikai nėra kur, tiesiog ano meto muzikiniai kūriniai turėjo ir turi daugiau išliekamosios vertės, nes jų tiesiog nebuvo tiek daug. Šiuo metu muzikiniame pasaulyje atsirado įdomių pakraipų, stilių, saviraiškos elementų, ko tada nebuvo. Anksčiau didžiajai daliai visuomenės nepriimtina muzikos forma būdavo vadinama „nekomercine“, todėl daugelis ano meto „keistų stilių“ kūrinių net nepasiekė dienos šviesos. Dabar riba tarp „komercinės“ ir „nekomercinės“ kūrybos nebėra tokia ryški, net galėčiau pasakyti – beveik nematoma“, – muzikos pokyčius vardina „Stiprus Smūgis“ legenda.
„Pop Centro“ žlugimo priežastis Viktoras Martusevičius įvardija kelias: „Atlikėjai ir kompanija pradėjo pyktis dėl pinigų. Muzikantai norėjo daugiau, prasidėjo svarstymai apie leidybinės kompanijos pakeitimą. O svarbiausia priežastis – sutarties su TV3 nutraukimu. Televizijos eteris ir „Pop Centro“ laida „POP TV“ buvo vienas didžiausių visos imperijos varikliu. O visi kiti rodikliai – nesutarimai su muzikantais, interneto populiarėjimas tik padidino blogus įmonės rodiklius“.
Jeigu stringa vaizdas, tuomet spauskite ant ekrane atsiradusios nuorodos ir žiūrėkite vaizdo įrašą be trikdžių tiesiai iš YouTube svetainės!
„Pilnatis“
„Pop Centre“ dažnai keisdavosi grupių sudėtis. Turbūt labiausiai keitėsi „Pilnatis“ nariai. Vaida Vyžintaitė (36) prisimena, kad jai teko pabuvoti ne tik „Pilnatyje“, bet ir „16 Hz“ „Amplua“ bei „Aitroje“.
„Daugiausiai laiko praleidau grupėje „Pilnatis“. Buvo linksmi grupės nariai, su kuriais buvo labai malonu dirbti. „Aitroje“ teko mažiausiai pabuvoti, pakeičiau vieną merginą, o „Amplua“ šiek tiek ilgiau užsibuvau, buvome dvi Vaidos (kita „Amplua“ narė buvo Vaida Pozniakovaitė – Schauer (32) – red. past.) ir net labai panašios!“, – prisimena Vaida.
„Turbūt gražiausi prisiminimai buvo su grupe „16 Hz“. Su šia grupe prasidėjo mano „didžiojo“ kelio pradžia. Iki šių dienų išliko mūsų šilti, draugiški ryšiai su šios grupės nariais. Vėliau vaikinai pakeitė leidybinę kompaniją ir aš su kita mergina perėjau į „Pilnatį“.
„Muzika man užima labai svarbią vietą gyvenime, tad taip vadinamų „Pop Centro“ laikų nostalgija jaučiama iki šių dienų. Tai buvo labai nuostabus laiko tarpsnis mano gyvenime. Labiausiai pasiilgau gerų laikų, smagių koncertų ir šiaip visų, kurie tuo metu buvo kartu. Mes visi buvome, tarsi, viena komanda. Labai norėčiau pakartoti praėjusį laikmetį, bet su dabartiniu „ gyvenimo“ bagažu, su dabartine patirtimi ir įvaizdžiu“.
„Kadangi negaliu gyventi be muzikos ir dainų, visas mano tikslas buvo toliau tęsti muzikinę karjerą. Šiuo metu dainuoju vestuvėse, pobūviuose, kavinėse“.
Apie vargus buvusi „Pilnatis“ vokalistė nekalba: „Kas galėjo varginti, kai buvai žinomas muzikiniame pasaulyje?! Na taip, galbūt dėmesys, galbūt pavydūs žvilgsniai, nes visi galvoja, jei esi šiek tiek žymesnis, vadinasi esi „pasikėlęs“, nežiūrint, kad ir kokias vertybes gyvenime turi ir kokiomis vadovaujies bei gyveni. Buvo sunku draugams įrodyti, kad niekas nepasikeitė, kad aš kokia buvau, tokia ir likau. „Pop Šou“ turai buvo ypatingai laukiami. Vasara, šiluma, gera nuotaika – ko daugiau reikėjo!“.
Šiuo metu Vaida augina dukrą (16) ir turi širdies draugą.
„POP TV“ laidoje nuolat sukosi „Karališkos Erdvės“ muzikiniai vaizdo įrašai. Tačiau, kaip teigia buvusi grupės vokalistė Neringa Levulienė (32), niekada „Pop Centrui“ grupė nepriklausiusi. „Karališka Erdvė“ niekada nedirbo „Pop Centrui“. Taip, klipus ir video įrašus rodydavo bei interviu imdavo, taip pat grupė net laimėjo jų festivalį „Pop Art '97“. Bet jokių priklausomybių tikrai nebuvo! Tiesiog gražiai draugavome ir kažkuria prasme buvome vieni kitiems naudingi“, – pasakoja buvusi grupės vokalistė. Neringa savo ateitį susiejo su vienu iš grupės „Karališka Erdvė“ nariu.
Kurį laiką su „Pop Centru“ dirbo ir grupė „Sekmadienis“. Buvusi lyderė Jūratė Miliauskaitė (46) ir iki šiol pasinėrusi į muzikinį gyvenimą, po grupės iširimo yra išleidusi ne vieną hitą. Muzikantė turi net tris vaikų pop chorus – „Linksmasis Do“, „Saulės Vaikai“ ir „CaCa“. Viename jų dainavo ir Lina Joy (greitai 19), kuri su Jūratės Miliauskaitės pagalba 2007 m. laimėjo nacionalinę vaikų „Eurovizijos“ atranką.
Grupės „Aura & Diva” vienas iš šokėjų Darius Zuokas (34) taip pat savo gyvenimą susiejo su muzika. Jis yra dirbęs radijo stotyse „Saulės Radijas“, „Super FM“, „European Hit Radio“. Pastarojoje dar ir dabar kasdien skamba Dariaus balsu įrašyti radijo šaukiniai ir laidų anonsai. Šiuo metu Darius Zuokas yra „Laisvoji Banga“ muzikos redaktorius. „Didelės nostalgijos nejaučiu tiems laikams, bet ta veikla man padėjo užsiimti tuo ką dabar darau“, – sako Darius Zuokas.
Jeigu stringa vaizdas, tuomet spauskite ant ekrane atsiradusios nuorodos ir žiūrėkite vaizdo įrašą be trikdžių tiesiai iš YouTube svetainės!
