Metams bėgant situacija tik blogėja. Tačiau iki šiol nei vieno Lietuvos miesto savivaldybė nesiėmė spręsti problemos. Tiesa, Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius kartą yra siūlęs patiems gyventojams susimokėti už kiemų platinimą.
Situacija keičiasi tik Vilniuje ir Panevėžyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą dėl automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo.
Konkurso laimėtojas turėtų išanalizuoti esamą automobilių stovėjimą daugiabučių namų kiemuose, atlikti papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizę, pasiūlyti naujų antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą gatvėse ir privažiavimuose, naujų antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą gyvenamųjų namų kiemuose, požeminių, daugiaaukščių antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė teigia: „Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros, laimėtojas turėtų būti nustatytas iki gegužės mėn. pabaigos. Galimybių studijos parengimo kaina paaiškės pabaigus viešųjų pirkimų procedūras. Galimybių studijos pasiūlytas savivaldybei priimtiniausias automobilių stovėjimo vietų didinimo variantas bus įtrauktas į savivaldybės strateginį planą ir įgyvendinamas kaip ir kitos strateginio plano priemonės“.
Kaunas problemą mato kiek kitaip, o galbūt jos apskritai nepastebi. Miesto mero patarėjas Aurimas J. Ramoška sako: „Kauno miegamuosiuose rajonuose yra pakankamai daug automobilių stovėjimo aikštelių, kur tuščių vietų netrūksta. Problema – kad kone kiekvienas vairuotojas nori automobiliu įvažiuoti į savo laiptinę. Todėl tam skirtomis saugomomis aikštelėmis mažai kas tesinaudoja“.
„Dauguma daugiabučių statyti sovietmečiu ir tuomet buvo visai kitokios parkavimo vietų normos, nei dabar. Norint įrengti dabartinius normatyvus atitinkantį automobilių parkavimo vietų skaičių, ko gero tektų kas antrą daugiabutį nugriauti. Kita vertus, daugiabučių namų bendrijos turi galimybę prasiplėsti aikšteles savo sąskaita. Tereikia susitvarkyti detaliuosius sklypų planus. Kiek namų pasinaudojo tokia galimybe? Vienetai. Nes šaukti, kad yra problema, yra lengviau, nei ją spręsti“.
Aurimas J. Ramoška pažymi, kad po gaisro Baltų pr., kai ugniagesiai negalėjo privažiuoti prie degančio namo, Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai automobilių hidrauliniams keltuvams ir specialiam pripučiamam gelbėjimo čiužiniui pirkti.
„Kada bus keičiama situacija? Kai visi suvoksime, kad kartu su techniniu progresu turi progresuoti ir kiekvieno asmeninis supratimas apie įsipareigojimus sau ir aplinkai“, – retoriškai paaiškino Kauno miesto mero patarėjas.
Uostamiesčio savivaldybė tikina, kad daugiabučių namų kiemuose papildomų parkavimo vietų dar greitai neatsiras. Tam trūksta lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia: „Esant dabartinei ekonominei situacijai, artimiausiu laikų lėšų tam nebus skirta. Siekiant harmoningai vystyti gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalus ir suteikti didesnę laisvę privačiai iniciatyvai buvo nutarta rengti detaliuosius planus nustatant pagrindinius tikslus – planuojamoje teritorijoje suformuoti esamų pastatų sklypų ribas, suformuoti naujus žemės sklypus, bendro naudojimo, visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus, pagerinti susisiekimo infrastruktūrą“.
Šiuo metu Klaipėdoje yra patvirtinti tik trys daugiabučių namų kvartalų detalieji planai – tarp Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos pr., tarp Taikos pr., Kauno g., Šilutės pl. ir Paryžiaus Komunos g. ir tarp Taikos pr., Debreceno g. Šilutės pl. ir Statybininkų pr. Tiesa, rengiami dar penki detalieji planai.
Detaliuoju planu suformuoto sklypo savininkas (valdytojas), vadovaudamasis daugiabučio gyvenamo namo bendrijos įstatais bei Civiliniu kodeksu priėmęs sprendimą įrengti automobilių parkavimo aikštelę, gali kreiptis į vietos savivaldybės administraciją dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų ir prisijungimo sąlygų išdavimo. Juos gavęs turi parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Panevėžys – dar vienas miestas, kuris žvelgia problemai tiesiai į akis. Panevėžio miesto savivaldybė pasinaudos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Panevėžyje bus suformuoti industrinės laisvo planavimo statybos daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos žemėnauda, suskirstant teritoriją atskirais sklypais tokiu būdu, kad būtų sudarytos prielaidos „pilnavertei gyvenamajai aplinkai suformuoti“.
Panevėžio architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis pažymėjo, kad tarp šio planavimo uždavinių yra galimybės ne tik išspręsti automobilių statymo problemą prie daugiabučių namų, bet ir prie esamų ugdymo bei gydymo įstaigų, komercinių statinių. Mieste yra numatyta įrengti daugiau želdynų, suplanuota įrengti trūkstamus inžinerius tinklus.
Šiaulių miesto savivaldybė nenorėjo suteikti informacijos kada bus sprendžiama daugeliui miestiečių aktuali problema. Meras Justinas Sartauskas ir miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis atsiribojo tylos siena.
© Paulius Tumosa
2012.05
Dėl visko kaltas zuoka, jeigu nepadarytų mokamus stovėjimus, tai gyventojai neturėtų problemų su automobilių parkavimų. O dabar Centre yra vienintelis kiemelis, kur dalis yra nemokama ir visi grūdasi tenai, o gyventojai (pragyvenę ten daugiau nei po 20 metų) atvažiuoja ir nežino, kur mašiną priparkuoti. Kodėl aš, nuo pat gimimo pragyvenusi tame name, neturiu vietos savo mašinai?
AtsakytiPanaikintiJei automobilių stovėjimas nebūtų mokamas, neaišku, kas būtų išvis. Būtų betvarkė, todėl negalima žiūrėti taip siaurai ir atsižvelgti tik į savo poreikius, reikia mąstyti viso miesto mastu.
AtsakytiPanaikinti