"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": KREPŠININKAS KLEMENSAS PATIEJŪNAS RYTAIS VALGO MĖSĄ

Jau daugiau nei 15 metų profesionaliai krepšinį žaidžiantis Klemensas Patiejūnas daugiausia žaidė ne su savo šalies komandomis. Sportininkas dirbo Slovėnijoje, Turkijoje, Švedijoje, Portugalijoje, o nuo 2004 m. jis žaidžia Prancūzijos krepšinio komandose. Vyras sako, kad tik „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ komandos Lietuvoje gali pasiūlyti jam panašų atlyginimą, kokį siūlo užsieniečiai. Bet prasitaria, kad krepšinį žaidžia ne tik dėl pinigų, bet ir dėl didelės aistros šiai sporto šakai.

Be to, vyras jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje kasmet organizuoja vaikų stovyklas „Athletes In Action“, kurios pritraukia daugybę mergaičių ir berniukų, norinčių ne tik geriau išmokti žaisti krepšinį, bet ir sustiprėti fiziškai, sužinoti daugiau apie sveiką mitybą. O taip pat pabendrauti su kitais vaikais ir žymiais pasaulio krepšininkais ar net NBA treneriais.

Klemensas nėra aukštas palyginti su kitais krepšininkais. „Vos“ 186 cm ūgio vyras sako, kad bėgant metams jam darėsi vis sunkiau konkuruoti su jaunaisiais žaidėjais. „Senstant yra normalu, kad krepšininkams sunkiau judėti aikštelėje, sunkiau išlikti energingiems ilgesnį žaidimo etapą“, – sako K. Patiejūnas. Todėl sportininkas turėjo kažką sugalvoti, kad išliktų ilgiau jaunatviškas ir energingas.

Krepšininkas 2008 m. atkreipė dėmesį, kad treniruotėse ir varžybose jam greičiau baigiasi jėgos, jaunesni žaidėjai „paima viršų“ aikštelėje. „Tada imi mąstyti, kodėl tu neturi energijos. Pradedi domėtis, rinkti informaciją. Aš didžiausią kiekį informacijos pasisėmiau iš pažįstamų krepšininkų, žaidžiančių NBA, fizinio parengimo trenerių“, – tvirtina K. Patiejūnas.

Klemensas pakeitė savo mitybos įpročius. Kaip jis pats sako, toks maitinimasis labiau tinka aktyviau sportuojančiam žmogui, kuris daug energijos išeikvoja sportuodamas ar daug judėdamas. Ir tai veikia.
 „Jei tokių metų aš galiu ilgai lakstyti, tai yra gerai. Po ilgesnių atostogų nuėjęs į aikštelę aš greitai įsilieju ir nejaučiu, kad ilgai nežaidžiau. Be to, daug energijos atima stovyklos vaikams. Tačiau tinkama mityba greitai padeda atgauti jėgas. O ir darbas su vaikais man duoda jėgų ir įkvėpimo“, – atvirauja krepšininkas.

K. Patiejūnas sako, kad jo stovykloje ateina ir apkūnių vaikų. Tačiau tai lemia ne tik maistas, bet ir paveldima iš tėvų. Bet jei prisižiūri, teisingai valgai ir daug judi, tai „gali transformuoti kūną į geresnį lygį“.

Vyras pradėjo rinktis tokį maistą, kuris duoda daugiau energijos. Energija jam reikalinga tam, kad galėtų greičiau judėti aikštelėje bei turėtų tinkamą raumenų masę. „Aš privalau turėti mažiau riebalų, bet daugiau raumenų. Beveik viską valgau, išskyrus duonos gaminius. Makaronai labai gerai, bet reikia žinoti, kokius valgyti, nes yra kokybiškų ir nekokybiškų makaronų. Net ne kaina tai parodo. Lengva makaronus išsirinkti Prancūzijoje, kur gyvenau pastaruosius aštuonerius metus“, – pasakoja Klemensas.

Sportininkas valgo beveik visų rūšių mėsą – avieną, jautieną, net kiaulieną. Tačiau pagrindas yra vištiena, kalakutiena ir žuvis. K. Patiejūnas paaiškina: „Tie, kurie nori numesti svorio, turėtų rinktis vištienos krūtinėlę, o kurie priaugti – šlaunelę. Man pačiam reikėtų jų kuo daugiau valgyti.“

„Ryte dažniausiai valgau mėsą. Dažniausiai tai būna karbonadas su labai daug daržovių ir ryžių. Mėsos su bulvėmis nevalgau. Jei grįžęs į Lietuvą suvalgau kokį cepeliną ar vėdarą, tai iškart po to pasijuntu labai apsunkęs. Sportininkui tai nėra gerai. O jei jų vis tiek norisi valgyti, tai galima tik vakare, kad nebūtų po to treniruočių ar varžybų. Skanu, bet organizmas labai apsunksta, nėra jokių naudingų medžiagų. Tai bevertis maistas. Retai renkuosi lietuvišką virtuvę. Kartais valgau ir košę su džiovintais vaisiais, varškę ir kiaušinius“, – sako krepšininkas. Beje, atsikėlęs iš lovos jis visada išgeria stiklinę šilto vandens.

„Nepamirškite pusryčių! Sotūs pusryčiai yra labai svarbu aktyviai judančiam žmogui. Tačiau nedaugelis mėgsta ryte valgyti, nejaučia apetito. Pažįstu daugybę krepšininkų, kurie taip pat rytais nevalgydavo, bet mano rengiamoje stovykloje jie priprato valgyti gausius pusryčius. Dabar jie negali pradėti dienos nepavalgius. Tai yra tik įpratimas. Iš tikrųjų daug geriau jautiesi, kai ryte gerai užvalgai. Net smegenys visai kitaip funkcionuoja“, – apie pusryčių naudą dėsto K. Patiejūnas.

Jo pietūs nelabai skiriasi nuo pusryčių. Pasirodo, norint palaikyti energiją ir raumenų masę, reikia ir pietums sukirsti karbonadą su daug daržovių. Klemensas atskleidė, kad tik Lietuvoje jis valgo kiaulieną. Čia ji – minkštesnė. O užsienyje jis renkasi jautieną.

„Kasdien suvalgau maždaug po 700 g mėsos. Kai pagalvoji, tai labai daug. Bet jei nuolat visą dieną sportuoji, tai ant pilvo ar šlaunų nesikaupia riebalai. Toks maitinimasis man atsieina brangiau. Per mėnesį maistui išleidžiu apie 2000 Lt. Aš ir vaikams stovykloje sakau, kad, jei jie nori užsiimti sportu rimtai, tai maistui negalima taupyti.“

Daržovės yra ne ką mažiau svarbesnė mitybos dalis nei mėsa. Sportininkas sako: „Daržovėse daug mikroelementų. Todėl lėkštėje turi būti 50 proc. daržovių. 25 proc. turi sudaryti baltymai, o likusius 25 proc. – angliavandeniai.“

„O pavakariams tinka varškė, desertas, vaisiai. Per visą dieną kas tris valandas turi gauti baltymų. Vakarienei renkuosi dažniausiai vištieną, kalakutieną ar žuvį su ryžiais ar makaronais. Prieš naktį turiu užsipildyti maistu. Nes mano krūvis didžiulis. Visą dieną eikvojama energija“, - pasakoja Klemensas.

Tačiau vaisių Klemensas valgo nedažnai. „Vaisių valgau mažiau, nes sunku surasti kokybišką vaisių. Labai skiriasi jų skonis Lietuvoje ir Prancūzijoje. Todėl Lietuvoje valgau tik lietuviškus vaisius – obuolius, kriaušes. Pavyzdžiui, bananus stengiuosi pirkti kuo žalesnius, nes jie būna mažiau „pripumpuoti“ chemijos.“

Atrodytų, kad visą dieną valgyti panašų maistą gali atsibosti. Tačiau K. Patiejūnas tikina, kad jis neturi laiko ruošti vis naujus šedevrus, o ir prie tokio maisto jis jau priprato. „Nesu didelis kulinaras. Tiesiog nėra laiko ruošti maistą. Kai keturis kartus per dieną valgai ir žaidi krepšinį, tai maisto gaminimas užima per daug laiko. Net galvoju pasisamdyti virėją“, – padėtį paaiškino krepšininkas.

Klemensas sako, kad prieš bet kokias treniruotes geriausiai nevalgyti valandą. Tada lengviau judėti ir jaučiama, kad organizmas jau susidorojo su maistu. Anot jo, mes turime rinktis, ką valgome, ir numatyti, kiek mums reikės energijos artėjančiai dienai: „Jei žaidi 40 minučių, tai cukrus energijos duos vos 7-8 min. Jei užvalgai vaisių, tai žaisi apie du kėlinius. O jei mėsos, makaronų ir daržovių, tai energijos užteks keturiems kėliniams. Kai kurie sportininkai prieš varžybas geria energinius gėrimus. Bet tai nėra sveika. Vėliau sunku yra užmigti po krūvio, streso ir dar kofeino.“

„Naudingiausia sportuoti treniruoklių salėje, taip pat plaukioti baseine. Darbas su svoriais atgaivina raumenis, duoda jėgos, o plaukiojant dirba visos raumenų grupės“, – teigia K. Patiejūnas.

Pieno produktų Klemensas privengia, tačiau varškę valgo su malonumu. „Pienas ilgai virškinasi ir visada jį jauti viduje. Keptų bulvių visai nevalgau, tik virtas. Nors labai skanu, bet keptos bulvės yra labai sunkus maistas. Dažniausiai virtas bulves valgau su mėsa. Tik bulvės negerai ryte ir vakare.“

Saldumynus sportininkas kramsnoja vis rečiau. Nors anksčiau jų valgydavo labai daug. Tačiau ir šokoladą jis renkasi tik ypatingais atvejais: „Šokolado daug nevalgau. Anksčiau labai daug valgydavau saldumynų. Bet jei nepavalgai prieš treniruotę, tai labai gerai ir šokoladinis batonėlis, nes tai suteikia trumpalaikės energijos.“

„Metus žaidžiau Turkijoje, todėl mane labai sužavėjo turkų virtuvė. Taip skaniai pagamintos vištienos ar jautienos niekur kitur nevalgiau. Labai skanios turkiškos sriubos. Prancūzų virtuvė taip pat labai gero skonio. Varlės, sraigės iš tikrųjų yra skanu. Bet nuo jų neprisivalgai. Man reikėtų turbūt 50 varlių suvalgyti, kad gaučiau tokį energijos kiekį, kokį gaunu iš dviejų vištienos šlaunelių“, – apie užsienio šalių virtuves kalba K. Patiejūnas.

Alkoholiniais gėrimais Klemensas nepiktnaudžiauja: „Alų geriu tik po varžybų, kartais restorane išgeriu taurę raudonojo vyno. Jei jaučiu, kad pradedu sirguliuoti, tai padeda konjakas. Turiu problemų su gerkle, tai 40 gramų stipresnio gėrimo tikrai padeda.

Aš negeriu jokių sulčių. Geriu tik vandenį, kavą, arbatą. Per dieną išgeriu apie 2 l vandens“, – apie savo mitybą pabaigia pasakoti krepšininkas K. Patiejūnas.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 - Madonna. Atrodo, tai įdomus žmogus. Ji – stipri asmenybė. Daug ko gyvenime pasiekusi neįprastais būdais. Einanti prieš srovę. Patinka jos profesionalumas.

Paulius Tumosa | 2013.05.29 lrytas.lt {foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": MARIJAI AUŠRINEI PAVILIONIENEI DIDŽIAUSIAS KŪNO FORMŲ REGULIUOTOJAS YRA VEIDRODIS

Filologė, profesorė, habilituota mokslų daktarė, politikė ir aktyvi visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė užaugo aktorių šeimoje, tačiau darbo su menu nepasirinko. Ji tapo Vilniaus universiteto dėstytoja, Seimo nare. Dėstytojavimo, mokslinės veiklos, politikės darbo Seime įvairovė formavo ir grūdino ją kaip stiprią asmenybę.

Kelių knygų autorė savo gyvenimo dalį atidavė vyrui Rolandui ir dviem savo sūnums – Šarūnui ir Žygimantui. Dabar ji pradėjo trečiąjį savo gyvenimo etapą: kiek aplinkybės leidžia, gyvena sau – keliauja po pasaulį, mokosi kalbų, rašo. Nepamiršta, kaip ji sako, kelių iš savo gyvenimo misijų – šviesti Lietuvos visuomenę, skatinti lyčių ir socialinių grupių lygybę, ginti žmogaus teises ir laisves, visada remti švietimą ir kultūrą.

Iš kur tiek jėgų ir energijos? Marija Aušrinė stengiasi rytais eiti mankštintis ir pasivaikščioti į Vingio parką. Ar žiema, ar vasara – aktyvus judėjimas yra viena iš jos geros sveikatos priežasčių.

„Visada derindavau mankštą ir vaikščiojimą. Netikiu, kad tik dieta galima reguliuoti svorį. Manau, kad žmogus turi saikingai valgyti ir daug judėti. Kai atsiranda antsvorio problema, privalu mažinti maisto kiekį. Dietų niekada nesilaikiau ir net nebandžiau“, – prisipažįsta politikė.

Marija Aušrinė atskleidė, kad savo gyvenime vos kelias dienas bandė valyti organizmą vandeniu su citrina. Bet tai buvo tikros kančios. Ji sako: „Ištvėriau tris dienas. Po to nusprendžiau, kad eksperimento tęsti neverta. Įsitikinau, kad tik mankšta, vaikščiojimas, maisto mažinimas padeda reguliuoti svorį.“

Marija Aušrinė pasakoja, kad nevaržo savęs ir valgo viską, ką nori. Iš interneto, įvairios spaudos sužino, kas žmogaus organizmui yra naudinga, kas kenkia. „Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną – jei noriu varškės, valgau varškę; jei man stinga vaisių, valgau vaisius. Patariama valgyti penkis kartus per dieną. Valgyti dažniau, bet po mažiau, grįžus iš darbo neprisivalgyti už visą dieną. Taip mėginu gyventi.

Nevalgau žuvies. Man jos nereikia. Mėsą valgau saikingai – du, tris kartus per savaitę. Dažniausiai renkuosi vištieną. Kiaulienos beveik nevalgau. Tačiau tai nereiškia, kad jos nemėgstu. Tiesiog prisiskaičiau informacijos, kad vištiena geriau nei kiauliena. Nėra tokio maisto, kurio aš labai nemėgčiau. Bet jei tenka rinktis patiekalus, žuvies nesirenku“, – sako Marija Aušrinė.

Ji nevalgo riebaus maisto. Jau daug metų nevartoja sviesto. „Man sviesto visai nereikia. Žmogaus organizmas yra puikus gydytojas – pats diktuoja, ko jam stinga. Labai mėgstu juodą duoną. Lietuvoje yra daug rūšių duonos, todėl ją gali valgyti kaip kokį patiekalą.“

Marija Aušrinė maistui nėra išranki. „Nesu maisto fanatikė, ar uoli maisto ruošėja ir dėl maisto negyvenu. Nedarau jokių tragedijų dėl maisto. Man svarbiausia nebūti alkanai, kad nesijausčiau fiziškai silpna, kad galėčiau dirbti. Tai yra mano pagrindinis poreikis“, – tvirtina ji.

Rytais Marija Aušrinė mėgsta valgyti ryžių, grikių košes, varškę su grūdinėmis kultūromis. Po vyro mirties pietų jau neverda. Tiesiog šaldytuve turi pagamintų maisto produktų ar pusfabrikačių. Jai svarbiausia, kad nereikėtų maisto ruošai sugaišti daug laiko. „Niekada nebuvo ir nebus taip, kad parduotuvėje ilgai ieškočiau produktų, juos derinčiau. Vakare stengiuosi vėlai nevalgyti, nes po to būna sunku. Mano vakarienė gali būti sumuštinis, jogurtas arba vaisiai. Dėl vėlyvo valgymo nemėgstu eiti į svečius ar priėmimus – sėdėjimas prie vakarienės stalo man yra kančia. Nešami patiekalai, jų gausa kelia siaubą. Mano organizmas persivalgymo tiesiog nepriima.“ 

„Beje, mano „tarptautinis“ anūkas Gabrielis iš Puerto Riko išmokė mikrobangų krosnelėje pasigaminti spragėsių. Žiūrėdama televizorių kartais mėgstu amerikietiškai sugriaužti kalną spragėsių.“

Vakarais parėjusi iš Seimo Marija Aušrinė, siekdama išsivaduoti iš psichologinės įtampos, išgeria brendžio, konjako, raudonojo vyno taurę ar net lietuviškos degtinės su spanguolėmis. Tuomet ji tampa žvalesnė. Kartais, kai bloga nuotaika, ji taip pat išgeria taurę stipresnio gėrimo. „Viskas priklauso nuo psichologinės būsenos. Esu nuotaikos žmogus. Jei man liūdna, liūdesį stengiuosi vyti šalin. Kai grįžtu iš Seimo labai pavargusi, prislėgta lėkštumo ir absurdo, būtinai išgeriu. Kartais net Seime išgeriu gurkšnį ar du tam, kad ištverčiau žmonių tuštybę ir kvailumą“, – sako ji.

Marija Aušrinė mėgsta cepelinus, bet juos retai valgo. Kai buvo jauna, savo šeimai, svečiams dažnai juos gamindavo. Anksčiau ir pyragus kepdavo! „Bet pradedu pamiršti receptus. Sovietiniais metais nebūdavo galimybės užsakyti maisto į namus, todėl tekdavo daug ką ruošti pačiai. Dabar yra daug maisto ruošimo įmonių. Nusprendžiau neaukoti savo sveikatos ir laiko, kad pasigaminčiau valgio, nes moters gyvenimas nėra vergavimas maisto gaminimui.

Reikia išmokti savo gyvenimą padaryti lengvesnį. Žinoma, nesmerkiu žmonių, kuriems patinka gaminti maistą. Tai jų pasirinkimas. Nuostabu, kai visa šeima dalyvauja maisto ruošime, kai šalia yra žmogus, kuris padeda virtuvėje, kai šalia yra vaikai, kurie tau pagelbėja. Tačiau šiandien aš nepraleidžiu daug laiko virtuvėje, nes gyvenu kitokį gyvenimą.“

„Jaunystėje, iki vaikams suėjo aštuoniolika, kiekvieną dieną ruošdavau maistą. Tada dar ir eilėse tekdavo stovėti tam, kad gautum varškės, dešrelių ar geresnės mėsos. Man nuo tų laikų išliko atgrasumo jausmas virtuvei, todėl šiandien aš tikrai nebenoriu suktis prie puodų.“

„Auginau du mažus vaikus, dirbau, rašiau savo mokslinius darbus – tuomet aš pervargau. Nebenoriu grįžti prie tos būsenos. Dabar esu laisva, kiek leidžia galimybės, darau ką noriu. Maistui niekada nevergausiu. O kai atvažiuoja marti, anūkės, jas nusivedu į kavinę ar restoraną. Mes einame į ukrainiečių, japonų, indų virtuvės restoranus ir, žinoma, ten, kur yra lietuviškų patiekalų.“

„Man žymiai smagiau pačiai išeiti ir kažkur prasiblaškyti, nei sėdėti namuose ir visiems gaminti valgį. Aišku, viskas susiję su pinigais. Ne kiekvienas sau gali leisti vaikščioti po restoranus. Tačiau šiandien aš galiu tai daryti, tai ir naudojuosi ta galimybe. Pinigai yra tam, kad juos leistum.“

Marijos Aušrinės požiūris į lietuvišką maistą yra labai teigiamas. Anot jos, lietuviškas maistas yra natūralus, sveikas, skanus. „Aš nekertu visokių rūkytų dešrų. Jas tik skanauju. Sūriai, duona, kiti gaminiai – juos reikia vertinti. Lietuviška virtuvė man yra miela, aš ją pripažįstu, esu pripratusi valgyti lietuvišką maistą. Keliaudama visada pasiilgstu lietuviško maisto. Mano sūnūs, kai atvyksta iš užsienio, visada mėgaujasi lietuvišku maistu. Ten maisto produktai kitokie“, – atvirauja pašnekovė.

Saldumynų ji vengia. Kartais suvalgo juodojo šokolado plytelę. Marija Aušrinė teigia, kad ji be kančių paklūsta norui suvalgyti šokolado. „Nemanau, kad tai yra savotiška priklausomybė nuo saldumynų, – šypsosi politikė, - nes bet kada galiu šokolado atsisakyti.“

„Aš vartoju maisto papildus, vitaminus, nes suvokiu, jog ne visada valgau reguliariai, negaunu viso spektro maisto medžiagų, todėl jaučiu, kada man stinga kai kurių vitaminų ar mineralų.“

Marija Aušrinė stengiasi laikytis patarimų, kad reikia išgerti apie 2 l vandens per parą. „Tačiau neseniai perskaičiau, kad reikia gerti tiek, kiek norisi. Geriant per daug brinksta paakiai. Per didelis vandens kiekis sunkina organizmo darbą. Todėl dažniausiai išgeriu apie 1,5 l.“

Seimo narei didžiausias kūno formų reguliuotojas yra veidrodis. Kritiškai save įvertinusi veidrodyje ir pagalvojusi, kad laikas šiek tiek numesti svorio, Marija Aušrinė ima mažiau valgyti ir daugiau mankštintis, intensyviau vaikščioti, kuo rečiau važinėti mašina.

Kartą Marija Aušrinė turėjo svarstykles. Tačiau jų atsisakė. „Jos mane varė iš proto. Išmečiau jas, pagalvojus, kodėl turiu save kankinti, žiūrėdama, kiek sveriu. Geriau žiūrėsiu į veidrodį. Veidrodis visada įspėja, kada ateina laikas keistis. Taip pat ir rūbai rodo, kad metas mažiau valgyti ir daugiau mankštintis. Svarstyklės gali tapti manija.“

Labiausiai jai padeda vaikščiojimas ir plaukiojimas. „Per septynias dienas galiu pakeisti savo kūno linijas tai darydama. Per dieną atostogaudama nueinu 3 km. Atostogaudama niekada neleidžiu visos dienos vienoje vietoje – ilgai nesideginu, neguliu viešbučio kambaryje ar prie baseino. Kaimo sodyboje stengiuosi dirbti visus fizinius darbus. Jau seniai supratau, kad žmogus pats gali reguliuoti savo kūno linijas. Nereikia ypatingų dietų. Reikia daugiau judėti. Judėjimas yra sveikata. Tuo įsitikinau.“

Tačiau Marija Aušrinė ne itin mėgsta plaukioti sporto klubo baseine. Ji sako: „Man nepatinka plaukioti minioje. Tai puikiai nusako ir mano individualų požiūrį į gyvenimą – vertinu stiprius ir talentingus vienišius, kurie nepaklūsta minios diktatui. Man geriau plaukioti vienai kaimo upelyje ar ežere. Turiu galimybę gyventi Egipte. Mėgstu eiti prie jūros labai anksti, kai nėra daug žmonių. Renkuosi baseiną, kai jame taip pat nėra daug žmonių.“

„Prieš kurį laiką Žvėryne lankiau vieną sporto grupę. Nuėjau sužinoti naujų kūno treniravimo būdų. Trenerė mokė mane tempimo pratimų. Tik keturis kartus ten apsilankiau ir nusprendžiau, kad geriau mankštinsiuosi viena. Taip reiškiasi mano kaip vienišės charakteris. Nors pripažinsiu, grupėje sportuojant apie valandą, visapusiškai išjudinant kūną, pastebimi akivaizdūs geros savijautos rezultatai. Dabar išmoktus pratimus taikau savo ryto mankštoje.“

Politikė teigia, kad antsvorio turintys žmonės privalo riboti suvalgomo maisto kiekį. Ji mano, kad tokie žmonės turėtų konsultuotis su gydytojais ir bandyti atkurti grakštesnes kūno formas. Pamiršti persivalgymą. „Pažįstu stambių žmonių, kurie sako, jog valgo nedaug. Tačiau aišku viena – svorio priaugo kažkada daug valgydami. Stambių žmonių organizmas blogiau dirba – pavargsta širdis, kamuoja dusulys, tinsta kojos, atsiranda vis naujų sveikatos problemų. Manau, persivalgymas yra šiuolaikinės visuomenės yda. Kai prisimeni iš bado mirštančius vaikus, besaikis maisto vartojimas atrodo kaip nusikaltimas“, – sako Marija Aušrinė.

„Žinau, kad kartais mamos, močiutės suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Tai nėra gerai, nes didėja antsvoris. Žmogus visada turi pasirinkimo laisvę, tačiau ne visada turi valios tą laisvę įgyvendinti. Ir tuomet pasipila kaltinimai – kaltos gyvenimo aplinkybės, darbo sąlygos, šeimos nariai. Tik ne pats asmuo. Tačiau akivaizdu, kad žmogaus išvaizdos priežastys glūdi pačiame žmoguje. Žmogus turi suvokti, kaip formuoti save, kokį maistą ir kiek valgyti. Net ir neturint daug pinigų.“

„Tačiau negalime pamiršti ir genetikos, paveldimumo, kurie gali lemti individo gyvenimą. Mano charakteris ir išvaizda didele dalimi sąlygoti iš tėvų paveldėtų savybių. Tėvas mirė 93 metų. Mamai jau yra 92 metai. Iki šiol ji nepaprastai gražiai atrodė. Tačiau dabar pasiligojo. Kita vertus, negalima viską aiškinti vien genetika. Žmogus privalo puoselėti ir saugoti save ir tai, ką paveldėjo iš tėvų ir protėvių.“

„Taigi persivalgymas žmogui kenkia. Kenkia ir nejudrumas. Daro žalą kenksmingi įpročiai – besaikis alkoholio vartojimas, rūkymas, kurie trumpina žmogaus gyvenimą. Žmogus virsta užvesta mašina – valgo, vartoja alkoholį, valgo dar daugiau. Suranda įvairių savo įpročių pateisinimų. Vis žada keisti gyvenimą, kol suserga. Viso to priežastis - valios stoka. Bet valią galima ugdyti.

Nuo mažens vaikui reikia aiškinti, ką, kiek ir kaip valgyti. Būtina raginti vaiką sportuoti. Taip kuriama valgymo ir sveikos gyvensenos kultūra. Tačiau valgymo ir sveikos gyvensenos pavyzdžiai turėtų būti tėvai, mokytojai, gydytojai. Ar visi jie yra ir gali būti gyvenimo mokytojai? Valia išugdoma, prisiverčiant daryti kažką, kas nepatinka, sunku, nemalonu. Pavyzdžiui, prisiversti daryti mankštą, išeiti pasivaikščioti, tvarkyti butą, atlikti neatliktus darbus. Žmogus yra tingus gyvūnas, todėl valios ugdymo pradžia visada sunki.“ 

„Sveikas gyvenimo būdas yra vienas iš ilgaamžiškumo garantijų. Tačiau kaip besistengtum, nuo senatvės nepabėgsi, žmogaus organizmo griuvimo procesų nesustabdysi. Todėl vienintelį išsigelbėjimą matau žmogaus mąstyme, dvasingume ir jautrume. Žmogus gražus savo vidine šiluma, vidiniais turtais. Kartais gražus, išpuoselėtas kūnas ir lėkštas mąstymas atstumia.“ 

Marija Aušrinė domėjosi anoreksija bei bulimija sergančiomis moterimis, kai studijavo feminizmo literatūrą. „Esu skaičiusi mokslinės medžiagos ir realių asmenybių biografijas, kurios atskleidė moterų aklą paklusimą gražios išvaizdos stereotipams. Minėtos ligos – tai ir tradicinės lyčių psichologijos išdava. Moterys ir mergaitės siekia būti gražios, lieknos, badauja tam, kad patiktų vyrams ir kad kuo ilgiau liktų savo profesijos žvaigždės: įspūdingos aktorės ar manekenės. Taigi, net aptariant valgymo įpročius, galima atskleisti visuomenės dirbtinai sukurtas lyčių bendravimo normas ir tam tikrų profesijų dogmas, tradicijas, kurios žaloja sveikatą ir žmogaus gyvenimą.“

„Anoreksija – nevalgumas ir bulimija – rajumas yra sunkios ligos. Jas gydant, svarbi ir psichologo, psichoterapeuto pagalba žmogui. Sergančiam reikia padėti suprasti, kad nebūtina gyventi pagal kitų reikalavimus. Žmogus, visų pirma, turi patikti pats sau. Na, bent priartėti prie psichologinės būsenos, kai priimi save tokį, koks esi. Mąstantis žmogus visada yra savimi nepatenkintas, iš savęs daug reikalauja, kelia sau naujus siekius.“

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja jaunų žmonių grožio kultas. Per mažai kalbama apie žmogaus vidinį grožį ir gražaus kūno bei dvasios dermę. Apie asmenybių grožį – talentus, profesinę raišką. Juk žmogus labiau prisimenamas dėl jo kūrybiškumo, vidinio pasaulio sudėtingumo, intelekto, o ne vien dėl išvaizdos. Tačiau būna išimčių – nepaprastai gražios, harmoningos išvaizdos žmonių. Jais žavimės. Pavyzdžiui, Marilyn Monroe. Tačiau paminėjus šį vardą, atmintyje iškyla ne vien gražios moters, bet ir asmenybės, aktorės gyvenimo ir vidinio pasaulio tragizmas.“

„Iš tikrųjų gamta sukuria fizinio grožio pavyzdžius. Norėtųsi, kad tokie individai pasižymėtų ir dvasiniu grožiu. Stebiu mergaites, jaunas moteris Lietuvoje ir užsienyje. Kartais mane stebina jų lėkštumas, vidinė nebranda, primityvi kalba. Ir pagalvoju, ar jos skaito knygas, ar lankosi muziejuose, ar supranta, kas yra vidinis žmogaus grožis. Ar žino, kas yra savęs ugdymas, kuris turi tęstis visą gyvenimą.“

„Žmogus gražus savo vidine šviesa. Jis turi saugoti savo fizinį apvalkalą, nes tai yra jo dvasios šventovė. Tačiau žmogų gali netikėtai pakirsti liga net ir tuo atveju, kai jis gyveno laikydamasis visų teisingo gyvenimo taisyklių, sveikai maitinosi, neturėjo žalingų įpročių. Gal liga atskleidžia paveldimumą ar įspėja apie per didelę gyvenimo įtampą, per didelį nuovargį ir nemokėjimą ilsėtis?“
Abu Marijos Aušrinės sūnūs daug laiko skiria sportui. Šarūnas savo sūnų skatina lankyti plaukimo treniruotes. Tris Žygimanto sūnus yra pasižymėję Rytų sporto šakose. Žygimantas sportuoja kartu su savo vaikais, vyksta su visa šeima slidinėti.

„Dabar kai likau viena, turiu daugiau laiko pagalvoti apie save – savo kūną ir dvasią. Mano šeima tai – mane supančios knygos. Grįžtu namo, uždarau duris, ir namai tampa mano dvasios tvirtove. Kartais vienatvėje būna sunku. Pasigendu žmogiškosios šilumos ir supratimo. Tačiau jau supratau, kad šiame gyvenime tikrai nerasiu to, ko norėčiau. Ir vėl mokausi būti viena, nes būti vienai yra geriau, nei būti šalia dvasiškai nepabudusio žmogaus. Lieka įdomios kelionės ir mano, tik mano dvasios laisvė.“

- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

- Barack Obama. Įdomus, išsilavinęs, protingas ir jautrus žmogus. Gražiai mąsto. Spalvinga asmenybė.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras

Maisto ruošimas būtina kasdienybės dalis, negalime to laikyti vergavimu. Tai būtina mūsų gerai savijautai. Sveikai su meile namuose paruoštas maistas yra gražios figūros pagrindas.

Marija savo komentare mini, kad dažnai moterys suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Šiuo metu visko turime perteklių, todėl nereikia kaupti likučių. Geriau išmesti, nei nešiotis kiekvieną dieną ant šonų vakarienės likučius.

Kodėl negalime būti kaip išrankios katės, kurios bet kokio maisto nevalgo, šiek tiek pasisotinusios palieka puspilnę lėkštę ir pabrukusios uodegas išeina? Jeigu poros likusių kąsnių nesuvalgysime, nuo to neliksime alkani, kaip tik išvengsime persivalgymo.

Paulius Tumosa | 2013.05.27 lrytas.lt (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LAVIJA ŠURNAITĖ DIETOMIS PRADĖJO DOMĖTIS VOS BAIGUSI MOKYKLĄ

2007 m. ji nuoga pasirodė ant žurnalo „MM“ birželio numerio viršelio. Dėl šios fotosesijos ją svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos komisija. Tačiau skandalistės kelio Lavija Šurnaitė – Kairienė nesirinko ir šis dirbtinai išpūstas skandalas padėjo nebent jos vedamai LTV laidai. Ji tikina, kad skandalai ir skandalėliai – ne jai. Žurnalistei, TV laidų bei renginių vedėjai svarbiau yra malonus darbas, būti gera mama ir žmona, gerai praleisti laiką su artimaisiais ir draugais bei skaniai, bet sveikai pavalgyti.

Sočiai pavalgyti Lavija mėgo dar jaunystėje. Žiūrėdama į savo išleistuvių nuotraukas, ji dažnai pagalvoja, kad žandukai galėjo būti ir mažiau apvalūs. Tačiau ji tikina, kad, kai ji dar mokėsi mokykloje, Lietuvos nebuvo apėmusi „kūdinimosi“ manija. „Visą dėmesį galėjau skirti mokslams ir draugams, kitai įdomiai veiklai, o ne sukti galvą, kaip numesti vieną kitą kilogramą, kaip tai jau tapo įprasta šiuolaikinėms moksleivėms“, – prisimena TV laidų L. Šurnaitė – Kairienė.

Lavijai, vos baigusiai mokyklą, kažkas įjungė tą vadinamą „kūdinimosi“ mygtuką“. Ji vis sparčiau ėmė domėtis nuolat plūstančia informacija apie svorio metimą ir dietas. Nors ji niekada nebuvo apkūni, tačiau pasidarė smalsu išbandyti kažką naujo savo gyvenime ir tuo pačiu pamatyti save be keleto kilogramų.

„Aptikau knygelę apie kalorijų skaičiavimą su išsamia maisto produktų kalorijų lentele ir ėmiausi kasdienės „aukštosios matematikos“. Stengiausi neviršyti 1000 kalorijų ribos. Skaičiavau kone kiekvieną kąsnį, o jei nežinodavau jo kaloringumo, tiesiog nesidėdavau jo į burną. Buvau taip įvaldžiusi tą lentelę, kad galėjau atmintinai išvardyti daugelio produktų maistingumą“, – pasakoja Lavija.

„Iš pradžių, mane buvo apėmęs toks azartas šiuo nauju užsiėmimu, kad net nejaučiau jokio diskomforto ar savęs ribojimo. Pirmą savaitę atsikračiau vieno kilogramo ir tai dar labiau paskatino tęsti šį kalorijų žaidimą. Tačiau...“.

Vėliau tai ją ėmė varginti, įgrįsti, reikalavo vis daugiau pastangų ir valios. Būdavo dienų, kai Lavija  elgdavosi neracionaliai. Pavyzdžiui, pagal kalorijų kiekį Lavija galėjo suvalgyti dvi šokolado plyteles arbą tik vieną bulvių traškučių pakelį per dieną. Taip ir ji darydavo – suvalgydavo šokoladą arba traškučius, o kito maisto net nesidėdavo į burną. Lavija dalijasi savo išgyvenimus: „Būdavo įvairių dienų. Nuo to laiko esu keleto produktų „atsivalgius“, kad net negaliu į juos žiūrėti: liesa varškė, liesi jogurtai, virti kiaušiniai, virta vištos krūtinėlė. Vis dėlto šis svorio metimo būdas yra labai veiksmingas – per 2,5 mėnesio atsikračiau 10 kg“.

„Kai skaičiavau kalorijas, nesportavau, kažkaip tas visas susikoncentravimas, kada ir kiek suvalgau taip buvo uzurpavęs smegenis, kad net nesusimąsčiau, kad galima mitybą derinti su sportu. Juolab, tada man dar viskas buvo labai nauja, buvau ką tik po mokyklos, žinių daug apie sveiką gyvenimo būdą nebuvo, mokykloje to nemokė. Šiuo metu bėgioti nemėgstu, vandens sportas irgi manęs netraukia. Už tai pastaruoju metu susižavėjau pilates ir kalanetikos užsiėmimais“.

Lavija laikydamasi šios dietos niekada nesiėmė kažkokių labai drastiškų priemonių. Ji tiesiog nemėgsta griežtos disciplinos: „Tai ne man. Man net tokiuose dalykuose, kaip dietos ar panašiai, reikia laisvės. Todėl ir patiko tas kalorijų skaičiavimas, kad galima buvo varijuoti su įvairiu maistu, net ir vadinamuoju „nesveiku“.
Tai buvo vienintelis kartas L. Šurnaitės – Kairienės gyvenime, kai liekninimosi programos laikėsi taip nuosekliai.

Kitas jos bandymas buvo numesti 2 – 3 kg, tačiau šis būdas iki šiol jai sukelia juoką. „Apie 2004-uosius metus nutariau išbandyti trijų dienų pomidorų dietą. Nelabai gerai pamenu tikslios jos programos. Berods, reikėjo valgyti vien pomidorus, gal dar truputį ryžių. Pomidorų valgymą ištvėriau tik vieną dieną, o kitos rytą jau lėkiau į artimiausią degalinę ir automobilyje šlamščiau šokoladą. Juokinga ir tai, kad nesu smaližė ir retai valgau šokoladą, bet matyt dietos, keistai veikią žmogų“, – šypsosi moteris.

„Pažįstu žmogų, kuris skundžiasi antsvoriu, tačiau nepraleidžia progos pabaigti net ir draugų lėkštėse paliktų gruzdintų bulvyčių. Taip pat iš aplinkinių pastebėjau, kad žmogų blogai veikia ir rezultatų neduoda vien tik mintys apie tai, kaip ir ką suvalgyti, o suvalgius kažką neleistino ilgai save graužti. Manau, kad net tokiame su fiziologija surištame dalyke, labai veikia žmogaus psichika. Mesti svorį gali trukdyti ne suvalgytas maistas, o savigrauža dėl jo“, - pasakoja L. Šurnaitė – Kairienė.

Griežto valgymo grafiko Lavija neturi, stengiasi vadovautis intuityviu valgymu – kai pajunta alkio jausmą. Jai nėra priimtinas mitybos režimas, kai reikia valgyti griežtai nustatytomis valandomis ir nurodytą kiekį kartų per dieną.

„Valgau įvairiai – stengiuosi, kad maistas būtų visavertis, bet kartais nebijau ir „nuodėmių“. Pavyzdžiui tokių, kaip greitas maistas ar desertai. Pastebėjau, kad geriau jaučiuosi, kai nevalgau miltinių produktų: duonos, makaronų“.

„Labai mėgstu jautienos steiką, drąsiai galiu sakyti, kad esu mėsėdė. Bet renkuosi tik jautieną ir paukštieną, nemėgstu kiaulienos. Taip pat mėgstu ir žuvį, jos stengiuosi ypač daug valgyti, kai atostogauju „jūrinėse“ šalyse. Žinoma, renkuosi daržoves, labai mėgstu įvairias salotų versijas – vien iš daržovių arba paskanintas, sūriu, vytinta ar kepta mėsa, žuvimi. Jas galėčiau valgyti ištisą dieną. Perku ir vaisius, tik nemėgstu obuolių. Labiau linkstu į aštrų, sūrų maistą nei į saldų. Tortų ir pyragų dėl manęs šiam pasaulyje galėtų ir nebūti“, - savo racioną vardija Lavija.

Lavijai labai svarbu maisto kokybė, tačiau ji nelaksto po ekologiškus turgelius. „Man nesuprantama, kai žmogus visą savo laiką skiria vieninteliam dalykui – maisto paieškai, atrankai. Maisto nesureikšminu, bet malonu, kad jo pagalba galima sukurti šventę, patirti naujų pojūčių“, – pasakoja žurnalistė. Jai valgyti atsitiktinėje užeigoje ar kavinėje nėra malonu, jai turi kelti pasitikėjimą tos vietos aplinka ir kvapai.

„Visgi, nesam gyvūnai, todėl valgyti vien tam, kad išgyventum, būtų pernelyg primityvu. Valgymas, skanus maistas – vienas didžiausių malonumų pasaulyje. Kita vertus, maistas negali tapti vienintele vertybe ar kultu, valgymo džiaugsmas neturėtų užgožti kitų vertybių ar siekių. Nepatinka, kai maistas pernelyg sureikšminamas kasdieniame gyvenime, man labiau patinka kai skani gurmaniška vakarienė tampa pramoga, o ne kasdienybe“.

Būdama svečioje šalyje Lavija būtinai paragauja bent vieną kitą nacionalinį patiekalą, bet į kraštutinumus nesileidžia – skorpionų „šašlyku“ dar neteko susigundyti.

Lavija nedaug laiko praleidžia savo virtuvėje. Tačiau pasigyrė, kad ką pagamina – stebuklingai puikiai pavyksta. Na, bent jau taip sako ragaujantys. O kai nori nudžiuginti vyrą, žavioji šviesiaplaukė gamina tailandietišką vištieną, kurios receptą atkūrė pati, paragavusi vienoje kavinutėje. Kaskart šį receptą Lavija tobulina ir keičia. Nepaisant improvizacijų, šis patiekalas kaskart išeina puikus.

Bet tradicinė lietuviška virtuvė ją ne itin žavi. L. Šurnaitė – Kairienė pasakoja: „Esu gana skeptiškai nusiteikusi galvodama apie cepelinus, kugelius. Toks sunkus ir krakmolingas maistas tinka tik šaltuoju metu laiku ir, žinoma, tik „prie progos“. Man patinka bulvinių patiekalų skonis, bet po jų apninkantis sunkumas nėra malonus“.

„Visgi, labai smagu būna kokį šaltą žiemos sekmadienį nuvažiuoti pas mamą sukirsti porą garuojančių cepelinų ar gabalą kugelio, o po to porą valandų tysoti ant sofos stengiantis „susidoroti“ su pietumis“.

Moteris sutinka, kad sveikesnis, kokybiškesnis maistas atsieina brangiau. Tačiau kaip daugiau tai atsiliepia kišenei ji pati niekada neskaičiavo. „Natūralu, kad šviežios daržovės, gera mėsa, pieno produktai kainuoja brangiau nei batonas su sviestu ir uogiene ar žirnių sriuba su kiaulės karka. Kai atsirenki, kas tau priimtina, sveika, tinka tavo organizmui – tai parduotuvėse negaišti, žinai, tiksliai į kokius maisto skyrius keliausi. Bet juk visko būna, kartais grįžtu namo su maišeliu ne pačių geriausių lieknos figūros draugų – rūkytos dešros, traškučių, kolos ar riebių prancūziškų sūrių“.

„Maistas Lietuvoje apskritai yra brangus, todėl sunku būtų sakyti, kad tik sveiki produktai brangesni. Beje, viena garsi Lietuvos moteris kažkada pasakojo apie savo mitybos įpročius, kurie tikrai nekerta per kišenę, bet atitinka sveikos mitybos standartus: lietuviškos daržovės ir daug kruopų. Deja, aš kruopų nemėgstu, todėl maistui sutaupyti nepavyksta“, – teigia Lavija.

Lavija teigia, kad neįmanoma pasirinkti arba tik nevalgymo ir gražios figūros, ar tik besaikį maisto rijimą ir antsvorio problemą. „Arba apsirijęs ir storas, arba badaujantis ir liesas. Gražią figūrą kiekvienas supranta savaip, bet, žinoma, egzistuoja tam tikri estetikos standartai, kuriuos atitikti galima ir be itin radikalių priemonių. Juk nedaugeliui reikia demonstruoti madas ant podiumo. Todėl tas „modelis“ nebūtinai privalo egzistuoti paprasto žmogaus kasdienybėje“.

„Tikiu, kad galima laviruoti tarp gražios figūros išlaikymo ir valgymo malonumo. Palikime skanesnius kąsnelius savaitgaliams ar šventėms, o kasdien valgykime mažiau“.

„Kraštutinumai valgyme arba nevalgyme, manau tai yra labai nesveika. Vieną dieną kemši, kitą – pasninkauji. Visur turi būti balansas. Nukrypimas nuo normos yra gerai ir nenuobodu, bet taip „šokinėti“ nuolatos, nemenka žala organizmui, tuo pačiu ir psichikai“, – pridūrė Lavija.

SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Su Jamie Oliveriu. Ir būtinai ragauti jo pagamintų patiekalų. Manau, kad pietūs su šia įžymybe taptu maloniu, jaukiu, smagiu ir sočiu pasisėdėjimu ir pašnekesiu ne tik apie Jamie kulinarinį talentą, bet ir daugelį kitų dalykų. Būtų įdomu sužinoti, kokios muzikos klausosi šis malonaus veido britas, kokius filmus renkasi, ar kokie jo mėgstamiausi tapytojai. Ir dar būtinai iškaulyčiau iš jo keletą britiškų anekdotų.

SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Tikrosios graikiškos salotos

Agurkai, pomidorai , mėlynieji svogūnai, žaliosios alyvuogės be kauliukų, rausvosios alyvuogės be kauliukų, fetos sūris, džiovinti smulkinti raudonėliai, dosniai alyvuogių aliejaus, druskos. Ir jokių salotų lapų ar graikiškų riešutų!

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Tenka pripažinti, kad kalorijų skaičiavimas yra gana efektyvus norint sulieknėti. Lavijos pasakota istorija yra sėkminga. Tokiu būdu buvo numesta nemažai kilogramų. Tačiau retas sugeba laikytis 1000 kalorijų per dieną režimo ilgą laiko tarpą. O pagalvojus apie nuolatinį galvojimą, ką čia liesiau suvalgius - galima ir išprotėti.

Paranojiškai kiekvieno suvalgyto kąsnio nereikia sekti. Jeigu žinosime vidutinį kaloringumą valgomų produktų ir kiek kalorijų per dieną mums reikia, to visiškai užteks. Svarbiausia laikytis bazinių sveikos mitybos pagrindų ir turėti valgymo režimą.

Suvalgius „blogojo“ maisto negalima savęs teisti. Jeigu šiandien nepavyko laikytis norimo rėžimo, persivalgėte, nieko tokio. Ateis nauja diena ir nauja pradžia. Kitą dieną galima pasitaisyti ir toliau laikytis sveikos mitybos principų.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.23 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LINAS ADOMAITIS VISADA GALVOJA, KĄ VALGO, KĄ GERIA IR KUO KVĖPUOJA

Dainininkas, kompozitorius, muzikos prodiuseris Linas Adomaitis šlovės pradžią gali drąsiai sieti su savo suburto kolektyvo „L+“ debiutu. Hitas „Ar tu ją matei?“ 1997 m. iškart šoko į visų Lietuvos radijo stočių topų viršūnes. O grupei iširus Linas nesustojo – ėmė vesti radijo laidą tuomet vienoje populiariausių radijo stočių „Laba’s FM“, sukūrė naują kolektyvą „UAB Music“, to paties vardo įrašų studiją, dainavo ir solo, galų gale 2004 m. kartu su Simona Jakubėnaite atstovai Lietuvai „Eurovision“ dainų konkurse.

Nuo pat mokyklos laikų atlikėjas mėgo keliauti po margą pasaulį, pažinti kitų šalių kultūrą, muziką, virtuvę, papročius. Vaikystėje Linas Adomaitis labai mėgo eksperimentuoti prie puodų. Būdamas šešerių jis iškepė pirmąjį savo patiekalą – tai buvo kiaušinienė.

Linas, regis, niekada nesiskundė antsvoriu. Tačiau paauglystėje jis net ketverius metus laikėsi dietos, visai nevartojo cukraus, daug sportavo. Be to, atlikėjas, priešingai nei daugelis paauglių, tuo metu visai nevartojo alkoholio ir nerūkė. Vėliau gyvenimo tempas ir aplinka suformavo kitokius vaikino įpročius. Tačiau, kaip jis pats tvirtina, visada galvoja, ką valgo, geria ir kuo kvėpuoja.

Linas atskleidė, kad dabar jis neturi itin daug laiko sukiotis virtuvėje. Daugiausiai laiko jam atima muzikinė kūryba bei laikas su šeima. Tačiau paprašytas jis mielai paruošia pagrindinį vakarienės patiekalą. Visgi jis pripažįsta, kad mylimos moters paruoštas maistas jam mieliausias – tai tiesiausias kelias į vyro skrandį.

Prodiuseris per dieną stengiasi rinktis kuo įvairesnį maistą. Tiesa, kažkada jis buvo vegetaras: „Tai truko apie dvejus metus, tačiau vėliau vėl nusprendžiau valgyti mėsos produktus – esu įsitikinęs, kad man nepakako baltymų iš to vegetariško maisto kurį tada valgiau“.

„Maistui skiriu didelį dėmesį. Man svarbiausia, kad jis būtų šviežias. Už gerą, kokybišką maistą negaila išleisti daugiau pinigų. Ir pagrindinis dalykas, ko gero, yra nepersivalgyti. Reikia pavalgyti tiek kiek prašo organizmas. Stengiuosi išmokti įsiklausyti į jo balsą“.

Linas Adomaitis turi tvirtą nuomonę apie nesveiką mitybą ir stengiasi tokio maisto vengti. Jis tvirtina: „Visi žino, kad nesveika yra pusfabrikačiai, riebalai, ypač seni, ir greitas maistas. Taip pat nevalia miksuoti maisto su alkoholiu. Bet kokiu atveju esu tvirtai įsitikinęs, kad viskam reikia saiko. Ir nesveikiausia yra netgi ne tai ką, bet kiek valgai. Suvalgęs per daug maisto apsunkini organizmą ir eikvoji energiją virškinimo procesui. Per mažai pavalgyti taip pat yra negerai, nes su alkio jausmu taip pat nereikia žaisti“.

Atlikėjas labai mėgsta jūros gerybes. Jo mėgstamiausias sriuba – pomidorinė, su jūros gėrybėmis. „Be galo mėgstu žuvies produktus“, – priduria vyras. „Viešėdamas Azijoje tikrai daug ko paragavau. Kai kada net nežinojau pavadinimo tai, ką valgiau. O štai pas indėnus valgiau nepakartojamą plačiakaktį omarą bei milžiniškų jūros sraigių“, – įspūdžiais apie svečių šalių virtuvę dalijasi Linas.

Kai atlikėjas viešėjo Tailande, jį sužavėjo tenykštis būdas gaminti žuvį. Jis atskleidė: „Norint gardžiai pagaminti žuvį reikia išimti jos vidurius, gerai išvalyti ir prikimšti česnako, imbiero bei citrinžolės. Cintrinžolė tai nepaprasto skonio prieskonis, kurį tailandiečiai net gėrimus gardina“.

„Man patinka ir tradiciniai lietuvių patiekalai. Senelis daug pasakojo, kad yra begalės receptų, kuriuos lietuviai jau baigia pamiršti. Tiesa, anot jo, cepelinai – nėra lietuviškas patiekalas. Kalbant apie tradicinę virtuvę maloniau pristatyti patiekalą Šiupinys“, – apie lietuvišką virtuvę kalba Linas Adomaitis. Beje, jo šaldytuve visada galima rasti paprastų kaimiškų lašinių. „Lašiniai gelbsti ekstremaliomis situacijomis. Spirgučiai puikiai tinka košei ar prie bulvių“, – pridūrė jis.

Garsenybė mano, kad geriausia ir sveikiausia žmogui yra japonų virtuvė. Anot Lino, nuo Europos virtuvės greit tunkama. To priežastis – per daug apdorotas ir per daug kaloringas maistas. Japonų sveikiausia dėl to, kad japonų maistas mažiausiai apdorojamas karštyje. Tai neapsunkina organizmo.

Linas Adomaitis savo dieną pradeda su puodeliu arbatos. Be jos jis nepradeda nei vieno ryto. Pietums prodiuseris mėgsta užkąsti rimčiau. Taip pat Linas mėgsta kavą, o šviežiai išspaustos apelsinų sultys – jo pats mėgstamiausias gėrimas.

Pats Linas Adomaitis nėra išrankus maistui. Jis mėgsta daug ką, tačiau maistas, kurį jis valgo, turi būti ką tik pagamintas, šviežias ir, pageidautina, ekologiškas. Todėl jis retai kada vyksta papietauti į kavinę. „Dažniausiai valgau savo pagamintą maistą, o ir savo šeimyną, draugus pavaišinu. Visi lieka sotūs ir dėkingi“, – šypsosi dainininkas.

Pomidorinė Lino sriuba:

Mums reikės 6 pomidorų, supjaustytų į keturias dalis, pusės stiklinės ryžių, sviesto, 500 gramų karališkų krevečių, 3 supjaustytų morkų, 1 supjaustyto ir truputį pakepinto svogūno, pipirų, druskos, įvairių prieskonių. 2 litruose vandens virti ryžius ir daržoves, krevetes sudėti prieš pat baigiant virti.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 -  Norėčiau papietauti su Chuck Norris. Pasikalbėčiau apie tai, kaip jis pasiekė ilgaamžiškumo ir nenugalimo kovotojo statusą, sindromą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Keliaujant po Europos šalis, Ameriką tenka susidurti su padidintų porcijų fenomenu. Kai daugiau gauni, daugiau ir suvalgai. Būkime pastabesni. Nusipirkę įprastą ar didesnio dydžio šokoladuką - jį visą suvalgome, nepriklausomai nuo dydžio.

Tai kam tie papildomi kąsniai, jeigu pasisotinti galima ir nuo mažesnių porcijų. Japonijoje dar yra išlaikyti mažų porcijų standartai. Nėra didelių, super didelių, karališko dydžio porcijų. Galiausiai, skrandį ištampyti labai lengva, o sutraukti sunku. Laikui bėganti pasisotinti gali tapti vis sunkiau ir reikės daugiau maisto.

L. Adomaičio sprendimas nevalgyti kavinėse yra pagirtinas. Daug naudingiau namuose pagamintas maistas. Naudojami kokybiški, švieži produktai, gaminama su meile. Retas restoranas gali tuo pasigirti.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.15 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": ANDRĖJUS ZADNEPROVSKIS IŠDUODA, KAIP APGAUTI ALKĮ

Sportininko šeimoje gimęs Andrejus Zadneprovskis pasirinko tėvo propaguojamą sporto šaką. Ir jis neapsiriko. Penkiakovininko sąskaitoje – du Olimpiniai medaliai, keturi pasaulio čempionatų medaliai, dar du – iš Europos čempionatų.

Kurį laiką jis dirbo Vilniaus raitojoje policijoje. Tačiau dėl traumų, patirtų siekiant pergalių sporto varžybose, jis tapo netinkamas tokiam darbui. „Veikla policijoje man niekada nebuvo tokia svarbi kaip sportas“, – kartą yra pasakęs Andrejus.

Iš tikrųjų, jį visur suka sportas. Penkiakovininkas yra ne tik A. Zandeprovskio tėvas Viačeslavas, bet ir jo žmona Laura, 2012 m. Olimpinėse žaidynėse iškovojusi auksą, su kuria Andrejus turi dukrą. Taip pat jis treniruoja kitus penkiakovininkus.

Sportinę karjerą Andrejus metė dėl traumų. 2005 – 2010 m. traumos itin atsiliepė sveikatai. Jis turėjo kremzlių uždegimus, sąnarių problemas. „Auga nauja karta, dabar pats treniruoju kitus. Šiuo metu treniruoju vieną jauną vaikinuką, kuris jau tapo Europos penkiakovės čempionu iki 21 m. Manau tai jau neblogas pasiekimas jaunimo tarpe. Net aš neturėjau tokio gero pasiekimo būdamas jaunas“, – sako Andrejus, pasirinkęs trenerio kelią.

A. Zadneprovskis profesionaliai sportavo apie 20 metų, todėl niekada problemų su svoriu neturėjo. „Sportuojant 7 val. per dieną visi riebalai sudega. Vėliau svoris šiek tiek augo, bet su amžiumi tai yra normalu. Idealiausias mano svoris prieš rimtas varžybas būdavo 69-71 kg. Dabar sveriu 78 kg. Tačiau jaučiu, kad galėčiau sverti ir šiek tiek mažiau“, – atviravo sportininkas.

Pats Olimpinis čempionas sako, kad neturi daug laiko ir galimybių aktyviai judėti. Anksčiau jis daug važinėdavo su dviračiu. Tačiau, kaip jis pats sako, su dviračiu turi važinėtis mažiausiai dvi valandas, kad pradėtų kažkas keistis su tavo kūnu – kitaip nėra reikalo ant jo net sėstis. „Juk bėgioti krosą užtenka bėgti apie valandą, o pedalus minti tiek jau neužteks. Dviratininkų treniruotė tik prasideda po dvejų valandų. Kas nori numesti svorį tikrai rekomenduočiau minti dviratį. Bėgti ne visi gali, o be to, antsvorį turintiems žmonėms, didesnis krūvis kojoms, kojų sąnariams, kurie dyla, yra negerai, prasideda skausmingos ligos“, – sako Andrejus.

„Tačiau daugelis miestų turi problemą su dviračių takais. Jų yra, bet trasų kokybė labai prasta. Lietuvoje geriausi dviračių takai nutiesti nuo Palangos iki Klaipėdos. Net mano tėvukas, kuriam jau apie 60 metų, dažnai mina šia trasa į abi puses“.

Penkiakovininkas sako, kad žiemą jis visada sverdavo daugiau, net jei ir aktyviai sportuodavo. Gydytojai, sporto specialistai jam rekomenduodavo šiek tiek prisiauginti riebalinį sluoksnį.

Kartais jis bandydavo keisti savo mitybą. Tačiau tai darė ne dėl svorio, o dėl energijos. Jis pasakoja: „Sportuojant nereikėdavo svorio, nes reikėdavo ir plaukti, ir bėgti, o papildoma masė tikrai nepadeda tai padaryti greičiau. Tačiau jei esi per daug lengvas, sporto rezultatai taip pat nebūna geri. Bėgime labai jaučiasi, kai turi papildomus kelis kilogramus antsvorio. Kasdienybėje tie papildomi kilogramai nesijaučia, tačiau dalyvaujant varžybose, kai reikia siekti gerų rezultatų, tas jaučiasi ir yra aktualu“.

Pamatęs, kad sveria šiek tiek daugiau nei įprastai, iš to didelės tragedijos A. Zadneprovskis nedaro. Jis žino – jei ryte svers 70,5 kg, tai per pietus svoris nukris iki 69 kg. „Sveriant 69 kg jausdavausi komfortiškai ir galėjau sėkmingai dalyvauti varžybose. Žinoma, sudeginti tą 1,5 kg man padėdavo sportas“, - šypsosi sportininkas.

Andrejus pasakoja, kad jam nuolat kildavo problemų dėl išgeriamo skysčio kiekio, kas yra labai svarbu jaustis gerai ir turėti gražią figūrą. „Mano kraujyje hemoglobino ir hemotokrito rodikliai būdavo nuolat padidėję, todėl gydytojai rekomenduodavo išgerti daug vandens. Sakydavo, per treniruotes išgerti net 3 ar 5 litrus. Jau metus sportininko karjerą teko vėl lankytis pas gydytojus ir jie pastebėjo per daug tirštą kraują, todėl galiausiai atkreipiau į tai dėmesį. Juk gali nevalgyti, bet vanduo tai būtinas“, - apie vandens naudą pasakoja A. Zadneprovskis.

„Mano silpnoji pusė – saldumynai. Net, kai profesionaliai sportuodavau, po kiekvienos treniruotės organizmas pradėdavo reikalauti kažko saldaus. Tačiau aktyvus sportas greitai sudegindavo tuos šokoladukus ir spurgas“, - saldžius laikus prisimena vyras.

Tačiau dabar, mažiau sportuojant, viskas pradeda kauptis ant taip vadinamo „gelbėjimosi rato“. Kartais Andrejus atsistoja prieš veidrodį ir mato, kad jau gerokai šis ratas padidėjęs. Tuomet porą dienų jis bando riboti saldumynų skaičių – vietoj keturių saldainių vyrukas suvalgo vieną, vietoj trijų šaukštelių cukraus į kavą, susiberia pusantro. Bando jis eiti ir į sporto salę, tačiau didelių rezultatų ten jau sunkiau pasiekia.

Sportininko organizmas buvo pripratęs prie didelių krūvių, todėl dabar jis silpnai reaguoja į 2-3 apsilankymus sporto salėje per savaitę. „Reikėtų save suimti ir kasdien po dvi valandas aktyviai sportuoti. Tada žinau, kad bus teigiamas rezultatas. Kelias dienas susiimi, galvoje įsijungia sportininko varikliukas, o po to galvoji, kad ir taip atrodai neblogai. Nežinau vardan ko turiu save taip riboti. Jau nebėra tikslo – varžybų“, – pridūrė Andrejus.

Baigus profesionalaus sportininko karjerą, kažkur su draugais ar savo auklėtiniais pasportavus aktyviai, Andrejus tiesiog užsidega vėl aktyviai sportuoti. Po kelių savaičių ši psichinė būsena nurimsta ir vėl atsipalaiduoja – mažiau sportuoja, valgo mažiau rinkdamasis produktus. Bet apsileisti irgi jam nesinori, nes po to bus tik sunkiau. „Grįžti į tobulas arba arti tobulumo formas yra didelis stresas organizmui“, – sako jis. „Be to, tai atima daugiau laiko ir jėgų“.

Susitikus buvusius sportininkus, kurie jau turi pilvukus, jam dažnai jie pataria, kad geriau valgyti dažniau, bet po mažiau. Andrejus tikina, kad tai tiesa, tas tikrai veikia. Tačiau ir tai daryti jis negali lengvai. A. Zadneprovskis atvirauja: „Ryte pavalgai pusryčius ir išeini į treniruotę, kiti – į darbus. Pavalgai per pietus ir vėl grįžti į treniruotę ar ofisą. Po to – tik vakarienė. Dažniau valgyti ir neišeina. Kurie sąžiningai tai daro, privalo nešiotis indelius ar termosus su maistu. Atėjus reikiamai valandai jie turi skubėti pavalgyti“.

„Kartais žiūrint senas nuotraukas ar vaizdo įrašus pamatau save su tobulomis kūno linijomis, su pilvo presu, pagalvoju, kad neblogai atrodžiau ir norėčiau vėl taip pat atrodyti. Tačiau nežinau kas turi įvykti, kad vėl pradėčiau taip aktyviai sportuoti“, – prisiminimais dalinasi Andrejus.

„Kiekvienas žmogus turi turėti savo svorį. Tai svoris, kuomet jis jaučiasi komfortabiliai, turi daug energijos, nesijaučia mieguistas, pavargęs. Meluosiu, jei sakysiu, kad visai nevalgau mėsainių, dešrainių ir kito greito maisto. Valgau. Galiu mėnesį nesuvalgyti mėsainio ar gruzdintos bulvytės. Tačiau kartais į greito maisto restoranus važiuoju net kelis kartus per savaitę. Visas pasaulis tai valgo, nors daugelis ir žino, kad tai nesveika. Nežinau, ko jie ten įdeda, bet man labai skanu šviežias minkštutis mėsainis su kola“, – mažomis nuodėmėmis dalinasi Lietuvos sporto pažiba.

Andrejus nėra labai išrankus maistui. Jis gyvena šeimoje ir lėkštėje nerankioja „gerus“ ar „blogus“ ingredientus. Tiesa, kiaulienos Zadneprovskių šeima vengia. Dažniau jie renkasi jautieną ir vištieną bei kalakutieną. „Anksčiau žmonės masiškai valgydavo kiaulieną ir nieko blogo neatsitiko. Nors dabar, kai pasiklausai televizijos, tai pieną gamina iš miltelių, morkas, salotas ir pomidorus augina tik su milžiniškais kiekiais nitratų, tai nežinia ir kaip ta kiaulė užauginama. Atėjus į parduotuvę ir nebežinai, ką pirkti, kad būtų tikrai sveika. Daug žmonių neturi savo daržų, todėl ir perka prekybos centruose“, – sveiko maisto problemas vardina Andrejus.

Penkiakovininkas daržovių neatsisako. Jis jas valgo noriai. „Ląsteliena labai naudinga organizmui. Tačiau nemėgstu salierų“, – sako jis. „Buvo netgi linksma istorija, kai draugas pasikvietęs paruošė salotas su begalę daug salierų. O šalia vaikui padavė kiaušinienės. Vos ne vos sužiaumojau raukydamasis tuos salierus ir su pavydu žiūrėjau į vaiko lėkštę“.

Andrejui pats neskaniausias gėrimas yra želmenų sulčių. Cinamono jis irgi vengia. Obuolių pyrago ar bandelių su cinamonu tiesiog geriau nesiūlyti.

„Esu girdėjęs mitą, kad nuo 18 val. geriau nevalgyti. Kartais tai išbandau. Bet jei vakare negaliu užmigti dėl minčių apie maistą, tuomet išgeriu kefyro stiklinę su sėmenimis. Po 15 min. ateina sotumo jausmas ir užmiegu kaip kūdikis“.

„Jei privalgai prieš miegą, tai iš tiesų daug sunkiau užmigti. Manau, kad blogiau neužmigti nuo prisivalgymo nei nuo nepavalgymo“, – užbaigia A. Zadneprovskis.

Kokį receptą rekomenduotumėte mūsų skaitytojams?

- Virtinukai su vyšniomis. Tešlai reikės 1 stiklinės vandens, 1 kiaušinio, miltų, druskos. Įdarui 1 litrą vyšnių be kauliukų, o padažui – vyšnių kauliukų bei 2 didelių šaukštų medaus.

Sumaišome miltus, vandenį, kiaušinį ir druską. Suformuojame virtinukus, į kiekvieną įdedant po maždaug 5 vyšnias. Likusius kauliukus ir sultis užpilame medumi ir paliekame kurį laiką, kad medus ištirptų ir perimtų vyšnių kauliukų aromatą. Tuomet padažą perkošiame, kad nebeliktų kauliukų. Išverdame virtinus, o juos išvirusius apliejame medaus ir vyšnių padažu.

Su kokia įžymybe norėtumėte papietauti?

- Su Robert De Niro. Žaviuosi jo vaidyba. Kone visi filmai su juo mane pakeri.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Sportininkams išlaikyti savo liekną figūrą, ypač vėlesniame amžiuje sunku. Kūnas pripratęs prie didelių krūvių sportuojant. Nutraukus treniruotes ir neprižiūrint kasdienės mitybos galima ir sustorėti.

Norint turėti dailų kūną važiuoti vien dviračiu nepakanka. Sportas su dviračiu - yra kardio treniruotė. Kad gautume geriausią efektą reikėtų daryti kardio treniruotę, po to dirbti su raumenynu ir sporto valandėlę užbaigti kardio treniruote. Taip pataria geriausi sportininkai.

Didelį antsvorį turintiems žmonėms nepatarčiau bėgioti. Dėl didelio svorio galima stipriai pakenkti sąnariams. Pradėti sportuoti galima nuo pasivaiksčiojimų, vėliau galima ilginti atstumus ir ėjimo greitį.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.14 (foto: "Lietuvos Ryto").

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": JURGIUI DIDŽIULIUI IR ERICAI JENNINGS SUREGULIUOTI MITYBĄ PADĖJO ALERGIJOS TESTAS

Iš Kolumbijos kilęs Jurgis Didžiulis Lietuvos muzikos pasaulyje padarė tikrą sprogimą. 2003 m. jis įkūrė  kultinę grupę „InCulto“, kuri 2010 m. prasiveržė ir į didžiausią Europos dainų konkursą „Eurovision“. Jurgis vedė ir lietuviškosios MTV laidą, prisidėjo prie klubinio projekto „TWNKL“ sukūrimo, o 2012 m. vasarą pristatė savo fotografijų parodą.

Vyrukas 2008 m. tapo vegetaru. Tačiau, kaip jis pats sako, tiesiog jo organizmas sunkiai virškina mėsą. „Tikrai nėra jokių filosofinių ar religinių įsitikinimų. Jaučiuosi geriau, kai nevalgau mėsos. Iš tikrųjų, raudonos mėsos, ypač jautienos, aš atsisakiau dar seniau. Jau tada pastebėjau, kad ją sunkiai virškinu. Tačiau atsisakius ir paukštienos, kuri dažniausiai būna privaryta hormonų, pasijutau kur kas geriau“, – mintis dėsto J. Didžiulis. Nevalgo jis ir žuvies.

„Mitas, kad visą proteiną gali gauti tik iš mėsos produktų. Tai visiška netiesa“, – pridūrė muzikantas. Jis sako, kad dar viena nesąmonė, jog pagrindinis žmogaus kalcio šaltinis – pieno produktai. „Juk net gyvūnai pieną geria tik pirmosiomis savo gyvenimo dienomis, vėliau niekas negeria pieno. Žmogaus organizmas nėra linkęs labai gerai toleruoti pieno produktus“, – teigia Jurgis.

Dainininkas atvirauja, kad problemų dėl savo svorio turi dar nuo vaikystės. Jis sako: „Turiu polinkį kaupti riebalus ant kūno. Todėl, kai valgau, visada bandau į tai atkreipti dėmesį. Kai sveikai maitiniesi, tai būna daug lengviau“.

„Paauglystėje dažnas mūsų valgėme daug „šlamšto“. Mūsų namuose buvo labai daug maisto. Viską taip ir griebdavai, kas po ranka papuola“, – jaunystę prisimena Jurgis. Penkiolikos metų jis svėrė apie 80 kg. Kai persikėlė gyventi į Europą, jo svoris pradėjo kristi labai greitai. Nustojo valgyti vakarais. „Dabar šiek tiek valgau vakare, bet nedaug. Galų gale yra socialiniai įsipareigojimai – susitikimai, vakarienės, priėmimai“, – sako atlikėjas.

Jurgis nemano, kad tokį teigiamą rezultatą padėjo pasiekti meniu pokytis. Anot jo, prie to prisidėjo valgymo grafiko pakeitimas. Dainininkas pradėjo valgyti du kartus per dieną, kartais vakare nugriebdavo kokių salotų ar vaisių. Vėliau jis ėmė valgyti dažniau, bet po mažiau.

„Aplinkui mūsų yra per daug maisto, kuris mums yra netinkamas. Po Ericos nėštumo apsilankėme pas žinomą dietologę, kuri mums atliko alergijos testus. Aš nelabai tikėjau tuo. Tačiau norėjau žmonai palaikyti kompaniją, kad jai būtų lengviau mesti svorį“, – pasakoja Jurgis, kartu su žmona dainininke, grupės „Skamp“ lydere Erica Jennings 2007 metų paskutinę dieną susilaukęs pirmojo berniuko.

Jurgio nuostabai kilogramai iš tikrųjų pradėjo kristi, jo veide nebeliko putlumo, tapo daug energingesnis. Rytais jam keltis pasidarė daug lengviau. „Galvojau, kad 8 val. ryto keltis yra sudėtinga, tačiau, pasirodo, – ne“, – šypsosi muzikantas.

O atsikėlęs J. Didžiulis prie pusryčių stalo renkasi salotas, avižinę košę ar ruginę duoną. O jei po pietų lieka maisto, tai jį suvalgo priešvakariams ar vakarienei. „Mėgstame su šeima apsilankyti žaliavalgių restoranuose. Sakyčiau, Vilniuje jų yra labai daug. Ten skanu, bet nesotu“, – pridūrė jis. Vakarieniauti su šeima jis stengiasi išeiti bent kartą per savaitę.

Ericai Jennings po nėštumo sunkiai sekėsi mesti priaugtus papildomus kilogramus. Iš pradžių ji atsikratė vos kelių kilogramų. Į paniką puolusi dainininkė kreipėsi pagalbos į dietologus, kurie ir atliko alergijos testą. Po to kilogramai pradėjo tirpti – 1 kg per 7 dienas. Viename moterų žurnale Erica atskleidė, kad jei vieną dieną valgai žuvį ir bulves, tai kitas tris dienas to paties valgyti negalima. Mergina patarė po to rinktis pupeles, ryžius.

Beje, J. Didžiulio tėvas taip pat atliko dietologės rekomenduojamą alergijos testą. Atsisakęs tam tikrų jam netinkančių maisto produktų muzikanto tėvas atsikratė 12 kg per tris mėnesius. O taip pat Jurgio nebekamuoja sunki šienligės forma: „Kiekvienais metais mano kamuoja sezoninė alergija – šienligė. Kai iš savo meniu išmečiau tam tikrus maisto produktus, kuriuos rekomendavo atlikus alergijos testą, šienligė tapo daug lengvesnė“.

Jurgis iš savo raciono išbraukė patiekalus iš kvietinių miltų, pieno produktus. „Niekada neįsivaizdavau, kad man taip netinka produktai iš kvietinių miltų. Kai suvalgau gabaliuką kvietinės duonos, mano organizmas tarytum man pasako „Ne“. Kažkas pasikeičia organizme, būna bloga, pradedi jaustis negerai“, – sako dainininkas.

„Daugelis vaikų nevalgo tam tikrų dalykų. Daugiausiai jų nemėgsta brokolių. Tačiau tėvai juos verčia tai valgyti. Kodėl nepagalvojama, jog vaikai nevalgo todėl, kad šis maisto produktas netinka jų organizmui?“.
„Įmanoma nebrangiai valgyti sveikai. Nebūtina rinktis pomidorą iš Komorų salų. Pirk paprasčiausią pomidorą, kartais patiekalą pagardink saulėje džiovintais pomidorais. Per savaitę vidutiniškai vienas vegetaras neišleis daugiau 100 litų. Mėsa apskritai yra brangus dalykas, o sojų mėsa daug pigesnė. Daržovės, kruopos, avinžirniai – taip pat“, – apie sveiką mitybą pasakoja Jurgis.

Privengia jis ir saldumynų. Tačiau druską jis vartoja. Ir, kaip jis pats sako, gal net per daug. Jurgio namuose galima rasti tik jūros druską.

Atlikėjas sako, kad kartas nuo karto kiekvienam iš mūsų reikėtų „tvarkingai“ pabadauti, be jokių drastiškų priemonių. Anot vyro, tik taip galima išvalyti organizmą nuo blogo maisto sukeltų pasekmių.

Taip pat jis, norintiems turėti gražią figūrą, pataria lankyti sporto užsiėmimus. Be plaukiojimo Jurgis aktyviai užsiima joga – tiek jogos užsiėmimuose, tiek namuose. Rytais stengiasi bėgioti: „Žinoma, ne kiekvieną rytą išeina. Bet į savaitę bent kelis kartus nubėgu po 3 km. Bandžiau lankyti ir treniruoklių salę, bet man nepatiko. Be to, šokiai labai padeda palaikyti gerą kūno formą. Šoki visą naktį klube, išprakaituoji ne tik visą alkoholį, bet ir papildomus kilogramus. Kitą rytą savijauta būna visai kita – būna daug geriau“.

J. Didžiulis sutinka daugelio nuomonei, kad norint pasikeisti išorėje pirmiausiai reikia pakeisti vidų. „Taip kaip atrodo tavo kūnas šiandien yra tavo darbo įrodymas. Problema nėra tavo kūnas, problema yra tavo įpročiai. Aš manau, kad neverta sau kartoti, jog būti storuliu yra likimas ir neverta nieko keisti. Reikia tiesiog gerinti savo mitybos įpročius“.

„Kai kurie antsvorį turintys žmonės galvoja, jog numetus papildomus kilogramus, turi būti kaip Kate Moss, tačiau tikrai ne. Tu numesk bent 10 kg ir jau pasijusi visai kitu žmogumi. Tau bus lengviau gyventi. Yra du faktai – žmonija per daug valgo ir per mažai juda. Žmogus turi kompensuoti tuos du dalykus, tačiau neturi vadovautis žurnalų viršelių merginomis ar vaikinais“.

„Žinojau daug žmonių iš mados, muzikos pasaulių, sergančių anoreksija ir bulimija. Tai yra labai rimtas psichologinis sutrikimas. Tai susiję su visuomenės spaudimu ir savimeile, gali būti traumų vaikystėje. Svarbiausia, kad pačios šeimos, patys artimiausi sergančiojo žmogaus asmenys suvoktų tą problemą ir kreiptųsi pagalbos pas specialistus. Labiausiai šioje problemoje reikia šeimos palaikymo“.

Kol kas J. Didžiulio ir E. Jennings šeimoje auga du maži berniukai. Nei vienas jų problemų dėl apetito ar antsvorio tikrai neturi. O tėvai jiems nedraudžia valgyti mėsos. Tėvas atvirauja: „Nebandome jiems įpiršti vegetarizmo. Jei užaugę norės nevalgyti mėsos, tebūnie. Bet prievarta tikai nenorime iš jų maisto raciono išbraukti mėsos“.

Todėl dažnai maistą Jurgis ir Erica gamina atskirai jiems ir sau. „Man nėra sunku gaminti jiems mėsos patiekalą ir neparagauti mėsos. Aš jos tiesiog nenoriu. Kartą svečiuose valgėme patiekalą, kurio viduje buvo lašinukai. Įpusėjus tai pajutau ir pradėjau tinti. Puolėme ieškoti stipraus alkoholio, kad visą tai išvalyti“, – sako Jurgis. Iš vaikų neatima ir saldžios vaikystės – saldainius jie noriai valgo.

Tiek Jurgis, tiek Erica dažnai sukasi prie puodų. Labiausiai Jurgis virtuvėje mėgsta eksperimentuoti: „Gaminu tol, kol patiekalas pavyksta. Bent keturis penkis kartus per savaitę pasisukioju virtuvėje. Aš labai džiaugiuosi, kad namuose mes labai skaniai valgome“.

Gėrimams atlikėjas nėra labai išrankus. Jis mėgsta žalią, baltą, Pu-erh arbatą. Per dieną dainininkas išgeria apie 1,5 l vandens. „Aš bandau negerti alkoholio. Kartais nepavyksta neprisigerti. Mano šeimoje yra alkoholizmo problema. Aš bandau mažinti alkoholio suvartojimą. Užtenka išgerti bent vieną alaus bokalą ir aš kitą dieną jau jaučiuosi nekaip. Kitą dieną nebūnu 100 proc. pajėgus“, – apie stipriuosius gėrimus pasakoja kolumbietis.

Anot Jurgio, alkoholis – tai pats baisiausias narkotikas pasaulyje. Jis priimtas mūsų gyvenime, nėra draudžiamas, gali nusipirkti bet kur. „Net darbo įstaigose iki tam tikros ribos alkoholio vartojimas yra priimtinas. Jaunimas galvoja, jei negeri, tai negali gerai praleisti laisvalaikio. Pamato geriančius tėvus, ima pavyzdį ir elgiasi taip pat. Alkoholio vartojimas yra didelė problema“, – nūdienas pasakoja J. Didžiulis.

Skaitytojams J. Didžiulis rekomenduoja šį receptą:

Paimame labai didelį svogūną (arba du mažus), susmulkiname jį ir kepame keptuvėje. Supjaustome pusę galvutės česnako (apie 4 skiltelės), čili pipirą, morką, papriką, cukiniją, mažą imbierą, tris pomidorus ir viską sudedame į keptuvę kartu su svogūnais. Įberiame kmyninio kumino, kalendros. Supilame į keptuvę 300 g raudonų lęšių. Keptuvėje troškiname apie 15 minučių. Jei trūksta natūralių skysčių iš daržovių, tuomet įpilame šiek tiek vandens.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 - Norėčiau papietauti su Jonu Meku. Patinka jo sukurti darbai ir tai, kaip jis mato gyvenimą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras

Mėsą organizmas virškina iki 20 valandų, o tai - didelė apkrova kūnui. Mėsos dažnai atsisakoma dėl blogos savijautos ar blogo virškinimo. Jurgis taip pat nusprendė nebevalgyti mėsos dėl šių problemų. Valgant lengvesnį maistą eikvojama mažiau energijos virškinimui, likusi energija gali būti panaudota prasmingesniems darbams.

Valgymo režimas yra labai svarbus. Reikia paisyti gamtos bioritmo. Vakare suvalgyto maisto energija nėra panaudojama, ji kaupiama miego metu. Mano patarimas sočių vakarienių mėgėjams - atsisakyti pusryčių, kad būtų išlaikytas balansas, arba sumažinti vakarienės porciją, rinktis lengvesnius patiekalus.

Įprastą druską patartina pakeisti vertingesne - Himalajų druska. Ji naudingesnė, papildo reikiamais mikroelementais. Tačiau per didelis druskos kiekis gali sulaikyti skysčius organizme. Kartais vizualus putlumas yra ne dėl riebalinio sluoksnio pertekliaus, o dėl susikaupusių skysčių organizme. Todėl vartoti druską reikia su saiku.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.09 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LAIMA LAPKAUSKAITĖ LAIKYDAMASI DRASTIŠKOS DIETOS SVĖRĖ 45 KG

Scenos senbuvė iš Marijampolės, kultinio vaikų pop choro „Olialia“ įkūrėja ir vadovė, vaikų pop chorų festivalio „Laumės Juosta“ autorė, grupių „Mokinukės“ ir „Studentės“ vadybininkė, prodiuserė. Tiek ir dar daugiau titulų galima priskirti Laimai Lapkauskaitei. Negalima ginčytis dėl fakto, kad ši moteris yra lietuviškos vaikų pop scenos pradininkė ir puikiai vaikus ugdo dainuoti net iki šiol.


Laima visą save atiduoda scenai ir jos užkulisiniai veiklai. Griežta, bet teisinga – taip ją apibūdina ne tik jos auklėtiniai, bet ir ne vienas žymus atlikėjas, dirbęs kartu. Pati ji tikina, kad per darbus nelieka daug laiko skirti sau. Bet kas liečia jos mitybą, tai griežtumas ir čia jai padeda.

„Specialių dietų niekada nesilaikiau, tiesiog pradėjau derinti maistą ir atsisakiau riebalų. Naudoju tik alyvuogių arba kokoso aliejų, nevalgau kiaulienos. Tiesa, retkarčiais ją valgau, bet tik naminę. Stengiuosi nevalgyti nieko kepto ant keptuvės, labai mažais kiekiais ir retai valgau desertus. Jei valgau bulves, tai tik su kitomis daržovėmis, mėsą be bulvių ir netgi ryžių“, – atvirauja L. Lapkauskaitė.

Dainininkė ir muzikos prodiuserė visada stengiasi valgyti sveiką maistą, derinti produktus. „Tai man suteikia daugiau jėgų, žvalumo, energijos! Valgau labai daug vaisių ir daržovių. Be abejonės tai stiprina ir mano imunitetą. Žiemą visai nesergu. Matyt, visus reikiamus vitaminus ir mineralus gaunu iš maisto, todėl imunitetas ir nenusilpsta“, – sveikos mitybos naudą vardija moteris.

Tačiau 2009-aisiais Laima bandė laikytis gana drastiškos dietos. Apsilankiusi pas Reinholdo Folio metodikos (elektropunktūrinė diagnostika) specialistą atlikėja sulaukė patarimo kaip sustiprinti savo sveikatą. Laima pasakoja: „Tada atsisakiau daug ko savo mityboje – duonos gaminių, aštraus maisto, alkoholio, saldėsių. Valgyti galėjau tik šviežias daržoves, paukštieną iš ūkių, ežerų žuvį. Buvo be galo sunku. Svoris krito – svėriau 45 kg, bet suvokiau, kad sveriu per mažai. Pradėjau susigrąžinti prarastus kilogramus“.

Didelio svorio skirtumo Laima niekada neturėjo. Mažiausiai ji yra svėrusi 45 kg, o daugiausiai – 53 kg. Idealų svorį ir nepriekaištingą figūrą dabar jai padeda išlaikyti ne tik suderinta mityba, bet sporto salė. „Sportuoju labai dažnai. Jei tik turiu galimybę neatsisakau sporto salės. Anksčiau sportuodavau kone kasdien. Dabar per darbus dažnai iki jos nenueinu“.

L. Lapkauskaitė tikina, kad „pasigauti“ papildomus kilogramus galima labai lengva. Tereikia „maisto kulto“. Ji sako: „Blogiausia, kai namuose įsigalioja maisto kultas ir, kai maistas darosi pagrindinis gyvenimo prioritetas bei norisi pavalgyti labai skaniai ir daug. Tada ir iškyla pavojus antsvoriui“.

Moteris įprastai valgo penkis kartus per dieną. Dažnai, bet po mažai. Rytais ji renkasi košę, priešpiet – vaisius, pietums žuvis arba paukštienos krūtinėlė su daržovėmis. Priešvakariams Laima čiumpa kokį vaisių arba nekaloringą javainį, o vakarienei – dribsniai su sojos pienu arba labai mažais kiekiais tai, kas liko nuo pietų. Neatsisako ji vakare ir daržovių.

„Gėrybėms“ iš už Atlanto Laima taip pat sako „Ne“ ir į greito maisto restoranuose siūlomus mėsainius ji žiūri nepatikimai. „Privengiu visų tų „bandelinių“ patiekalų iš už vandenyno. Manau, kad labai didelis nuodas bandelėje majonezas, kečupas, kažkokia neaiški mėsa... Kitaip sakant aš labai nusistačiusi prieš mėsainius“.

„Neišsižadu lietuviškos virtuvės gardėsių. Tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be cepelinų ir vėdarų. Šiuo maistu lepinuosi kas mėnesį“, – atvirauja Laima. Tačiau ji cepelinus vistiek stengiasi daryti kuo mažiau riebius – vietoj įprastos kiaulienos ji renkasi kalakutieną.

Laima Lapkauskaitė visiems išduoda ne tik kaip sveikai maitintis, bet ir kaip gražiai, jaunatviškai atrodyti. Visų pirma, sako ji, reikia pradėti mylėti save ir viską aplink. „Bet vien to tikrai neužteks“, – šypsosi ji. „Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas ir alkoholis labai kenkia odai, plaukams, nagams. Svarbu kaip atrodo jūsų apranga. Jei moterys užsideda dalykinį kostiumėlį, tai atrodo dešimčia metu senesnė“.

„Kiekvienai moteriai labai padeda SPA procedūros. Jei negalite dažnai sau to leisti, paprašykite savo antrųjų pusių, kad jums padarytų atpalaiduojantį masažą. Tas tikrai veikia! Stenkitės kartais pakeisti aplinką – išvykti trumpų atostogų“.

Taip pat L. Lapkauskaitė atskleidė, kad norint būti jaunatviškiems, reikia nuolat bendrauti su jaunimu. Tikra tiesa, kad Laima tai daro kone kasdien. Jos darbas su vaikais ir jaunimu. Ir, kaip teigia ji, ji daug ko pasisemia – svarbiausia jaunatviško polėkio.

- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?


- Neturiu noro pietauti su įžymybe. Maloniausia man papietauti su artimiausiais žmonėmis.

Skaitytojams L. Lapkauskaitė rekomenduoja šį receptą:

Kalakutienos krūtinėlės faršą sumaišome su paprastu kalakutienos faršu. Įmušame 1 kiaušinį, kad masė suminkštėtų. Įtarkuojame morką ar kopūsto. Galima įtarkuoti ir vieną bulvę. Įberiame cukraus pagal skonį, natūralių prieskonių. Į masę įberiame razinų arba džiovintų slyvų. Viską gerai išmaišome ir išminkome. Suformuojame pailgą ovalų netikrą zuikį. Įdedame į indą, įpilame obuolių arba kriaušių sulčių ir kepame orkaitėje 220 laipsnių temperatūroje. Kepame, kol parunda.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Nesubalansuota mityba lemia papildomus kilogramus. L. Lapkauskaitė turi puikiai išugdytą disciplinos jausmą. Kas yra bandęs valgyti pagal griežtą rėžimą – penki kartai per dieną, žino, kad tai nėra lengva. Reikia nuolat save sekti. Tyrimai rodo, kad žmonių, valgančių mažomis porcijomis, organizme išsiskiria mažiau insulino, palyginti su tais, kurie valgo daug vieno valgymo metu. Insulinas skatina kauptis riebalus, kuo daugiau jo išsiskiria, tuo labiau kūnas linkęs kaupti riebalus.

Keptas mastas nėra geriausias pasirinkimas. Pakeisti kepimą galima virimu arba gaminimu garuose. Žinoma, skaniausia yra apskrudęs maistas. Daugelis iš mūsų mėgsta apskrudusį vištos sparnelį, keptas bulves ir pan. Tačiau apskrudusiose vietose susidaro kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų. Kuo tamsesnė kepto maisto spalva, tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų. Užtenka, kad patiekalai lengvai pagelstų. Dažnai vartojant degėsius galima sau pakenkti. Piktnaudžiaujant keptu maistu būtina suvalgyti daržovių ar vaisių, tai apsaugos nuo neigiamo kepto maisto poveikio.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.06 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": DEIVIDAS MEŠKAUSKAS MAŽIAUSIAI YRA SVĖRĘS 68 KG

Lietuviškasis mačo – taip spauda buvo praminusi šokėją Deividą Meškauską. Jaunas, gražus, energingas ir seksualus Deividas nuolat šmėžuoja populiariausiose TV laidose ir skaitomiausiuose žurnaluose. Regis, toks didelis dėmesys vaikino netrikdo. Priešingai, jis juo mėgaujasi. Ir turi tam pagrindą – merginų numylėtinis skina laurus įvairiuose tarptautiniuose sportinių šokių konkursuose, TV šokių projektuose. Net jo buto koridoriaus svarbiausios akcentas – virš lauko durų įrengta lentyna, ant kurios puikuojasi didžiulė trofėjų kolekcija.


TV3 šokių projekte „Šok su manimi“ Deividas Meškauskas dalyvavo daugybę kartų. Jo pora užimdavo aukštas vietas, net du kartus jie laimėjo. „Tai nuostabi galimybė kurti tai, kas tau labiausiai patinka. Tai tarsi ne tik šokių, bet ir teatro scena“, – sako šokėjas bei aktorius.

Profesionalus šokėjas šokti pradėjo nuo pirmos klasės. Dažnai jį galima išvysti ir Jurijaus Smorigino spektakliuose, Lietuvos operos ir baleto teatro operose. Jis net kartu su šokėja Karinos Jeremian įkūrė šokių studiją „Soul Lounge“. „Apie savo šokių studiją svajojau nuo mokyklos laikų!“, – atviravo Deividas. Atrodo, tokios sėkmės galėtų pavydėti bet kuris jaunuolis!

Tačiau nebūna namų be dūmų. 2008 m. Deividas kartu su tuometine drauge, garsia dainininke Rūta Ščiogolovaite susilaukė sūnaus Adomo. Tuoj po to pora pasuko skirtingais keliais. Pikti liežuviai net kalbėjo, jog šokėjas su Rūta buvo tik dėl „garbės“. Po skaudaus išsiskyrimo vienam žurnalui D. Meškauskas atskleidė, jog jam „gaila, kad taip greitai viskas nutrūko“.

Tačiau vaikinas atsitiesė ir žengė toliau. Toliau dalyvavo šokių projektuose bei konkursuose, rado naują merginą ir džiaugėsi gyvenimu. Vienas jo džiaugsmų, kaip ir daugeliui žmonių, – skaniai pavalgyti. Tačiau Deividas nėra didelis kulinaras. Jis mėgaujasi kitų pagamintu maistu, nors nėra labai išrankus.

Bėdų su antsvoriu D. Meškauskas niekada neturėjo. Sako, jo genai geri, giminėje nėra apkūnių žmonių. Mažiausiai jis yra svėręs 69 kg. Tuomet jis intensyviai šoko ir studijavo. „Labai retai yra tokių dienų, kad nešokčiau. Šoku kone kasdien. O šokis man atstoja sportą. Iš šokių aikštelės išeinu visas šlapias. Tai kur čia papildomiems kilogramams augti!“, – teigia šokėjas.

Anot Deivido, žmogus, kuris nesirūpina savo mityba, o dėl to svarstyklės rodo aukštas padalas, kaltas tik jis pats. Vaikinas teigia: „Pagrindinė to priežastis – tai gyvenimo būdas, mąstysena. Manau, jog turint antsvorį, nėra nieko baisaus dažniau jausti alkį. Tik po ilgų mėnesių pradės matytis rezultatas“.

Tačiau pats D. Meškauskas tarsi sau prieštarauja. Pats jis ne itin atidžiai renkasi ką valgyti, o ko – ne. Vėlgi, reikia padėkoti genams ir nuolatiniam judėjimui – šokiui. „Maisto nederinu, valgau kas skanu“, – pasakoja Deividas. „Valgau labai nepastoviai. Žinau, kad tai negerai, bet pavalgęs aš aptingstu, sumažėja darbingumas, o ir darbo grafikas nuolat keičiasi. Todėl rytais valgau nedaug, o prisikertu vakarais. Per pietus užtenka mažo užkandžio“.

„Nesveika yra persivalgyti. Nors aš valgau viską, ko akys geidžia, bet tik tiek, kiek skrandis reikalauja. Man labai svarbu skaniai pavalgyti. Mano kūnas tikrai daug labiau džiaugtųsi, jei didesnį dėmesį skirsčiau sveikesnei mitybai“.

Viršsvoris ir sotus, skanus bei neribotas maistas, ar graži figūra ir griežta dieta? Deividas rinktųsi antrą variantą: „Net dietinis maistas gali būti labai skanus!“.

Patrauklusis šokėjas laikas nuo laiko lepinasi ir lietuviška virtuve. Nors ir jis pripažįsta, kad lietuviški patiekalai yra labai sunkūs ir riebūs. „Aš mėgstu cepelinus, čeburekus. Lietuviška virtuvė man labai patinka. Be abejo, jei kulinaras nepadaugina taukų. Bet gal mieliau rinkčiausi steiką su vyno ir čiobrelių padažu, o garnyrui bulvių košę su alyvuogių aliejumi ir permezamo sūriu“, – šypsosi Deividas.

„Nedaug gaminu, tačiau mėgstu išsikepti mėsą ant grotelių“, – pasakoja D. Meškauskas. Šokėjas 2011 m. nuošaliame sostinės rajone įsigijo butą. Milžiniškame balkone vasarą kartu su draugais jis pasidaro tikrą barbeque vakarėlį – jaukiame kieme, kurį supa aukšta krūmų tvora, jis kepa kepsnius, o mėgaujasi jais balkone-verandoje.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:


Deividas nesudaro progos kauptis papildomiems kilogramams. Valanda intensyvaus šokio sudegina apie 650 kalorijų. Taigi, sočių pietų kaip nebūta. O jeigu šokama visą dieną, dėl maisto kaloringumo ir papildomų kilogramų net neverta jaudintis.

Kaip ir pats šokėjas mano, dietinis maistas tikrai gali būti skanus! Lietuviškos virtuvės riebius padažus galima pakeisti liesu jogurto ar grietinės padažu. Populiariuosius šokoladus – javainių batonėliais. Gruzdintas bulvytes - orkaitėje keptomis bulvėmis su lupenomis. Tai tik keletas pasiūlymų, nenuskriausiančių skonio receptorių, bet padailinančių kūno linijas.

Nustojus intensyviai judėti, gali atsirasti papildomų kilogramų. Tuomet šokėjas galės atidžiau pradėti rinktis savo maisto racioną.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.04.29 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": IRENA STAROŠAITĖ LAIKĖSI JAPONIŠKOS DIETOS

Scenos veteranė Irena Starošaitė dainuoja jau virš 20 metų. Charizmatiško balso savininkė – taip ją apibūdina daugelis žurnalų ir TV laidų. Cirko profesionalų šeimoje užaugusi atlikėja nuo pat mažų dienų matė kaip reikia bendrauti su žiūrovais, juos prisijaukinti ir jiems patikti. Šį sėkmingą receptą Irena pritaikė ir savo dainininkės karjeroje.


1988 m. I. Starošaitė įsiliejo į grupės „Panorama“ sudėtį. Su grupe ji aplankė visą Tarybų Sąjungą, o taip pat koncertavo Vokietijoje, Islandijoje, Arabų Emyratuose. Tačiau sėkmingiausia jos karjera su grupe buvo 1992 – 1997 m., kuomet ji priklausė kolektyvui „Studija“. Nuo 1998 m. ji koncertuoja kaip solo atlikėja ir iki šiol džiaugiasi didele sėkme.

Be scenos I. Starošaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo. „Koncertai man suteikia tik laimę. Yra jaudulys, bet tai atsakingumo jausmas, kad viskas pasisektų gerai. Kuo pilnesnė salė, tuo sunkiau suvaldyti jaudulį. Bet jei koncertuojame kavinėje ar įmonės šventėje, tada būnu labai atsipalaidavusi. Manau, jei esi scenoje, tai estetinis žmogaus vaizdas privalo būti geras“, – sako I. Starošaitė.

Nuolatinis žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesys Ireną visada vertė atrodyti pasitempusia ir demonstruoti tobulą kūną. Tačiau moteris visada buvo linkusi į antsvorį, todėl ji išbandė ne vieną drastišką būdą sulieknėti.

Visgi, dainininkė pripažįsta, kad nė viena jos išbandyta dieta nebuvo sėkminga. Dėl to ji dietų nepataria laikytis ypač jauniems žmonėms, nes tai gali atsiliepti jų sveikatai. „Aš visada buvau linkusi į papildomus kilogramus. Mane „valdžia“ net nubaudė finansiškai. Tada pagalvojau, kad reikia susitvarkyti savo kūno linijas. Tuomet pradėjau nieko nevalgyti, išskyrus riekelę juodos duonos. Gėriau tik vandenį. Taip pat sučiulpdavau dvi vitamino C tabletes. Iškenčiau 8 dienas“, – apie drastiškiausią dietą kalba Irena.

„Dabar, prisiminus šią dietą, man pasidaro labai juokinga. Atsibudus paskutinę dietos dieną man drebėjo rankos, kojos. Negalėjau net pasikelti iš lovos. Mama, išeidama į parduotuvę, paklausė, ko man nupirkti valgyti. Aš atsakiau, kad geriau ji niekur neitų, nes gal manęs jau nesuras gyvos. Kažkiek numečiau svorio, bet nepasakyčiau, kad daug. Po to viskas grįžo. Aišku, ne taip greitai, nes mano darbas aktyvus – repeticijos, koncertai, šokiai. Tai buvo tie laikai, kai visi laikėsi dietos pagal Polį Bregą. Daugiau tokių kvailų žingsnių nedarau“.

Su grupe „Studija“ keliaudama po Europą I. Starošaitė valgė tikrai nesveikai. Prisiminus Bulgariją apie 1990-uosius, kuomet ten daugelis žmonių neturėjo ką valgyti, dainininkė sako, kad jie dažnai valgydavo batoną su majonezu. „Dabar aš tokių dalykų niekada nesugalvočiau valgyti. Jei Bulgarijoje kas pakviesdavo vakarienės, tai duodavo bulvių, neskanios avienos. Vakarais mieste nusipirkdavome kokį blyną ar kukurūzo burbuolę. Valgėme bet ką. Gerdavome pigų saldų vyną. O dabar geriu tik raudoną sausą vyną. Stengiuosi pirkti subrandintą vyną, ne jaunesnį nei ketverių metų“, – prisimena dainininkė.

Du kartus Irena laikėsi japoniškos dietos. Ji pasakoja: „Reikėjo kiekvieną dieną valgyti skirtingą maistą. Po savaitės viską kartoti. Ši dieta man padėjo – numečiau apie 6 kg. Bet šios dietos reikia laikytis vieną kartą per metus. Ne dažniau. O aš padariau klaidą“.

Ta klaida Irenai kainavo brangiai. „Pamačius, kad grįžo 1 kg, nutariau po mėnesio laikytis šios dietos dar kartą. Tada ir prasidėjo nemalonumai – pradėjo kilti votys. Į tuometinį “Metamorfozių“ koncertą važiavau tiesiai iš chirurgo. Pažastyse iškilo didžiulės votys. Taip atsitiko dėl to, kad šios baltyminės dietos laikiausi ne taip, kaip buvo reikalaujama – vieną kartą per metus. Bet po to vistiek numesti kilogramai sugrįžo. Todėl nusprendžiau, kad dietos padeda tik laikinai. Po paskutinės dietos aš pagalvojau, o kas bus paskui? Ką aš turėsiu valgyti kitą dieną pasibaigus dietai?“, – pridūrė ji.

„Dar laikiausi dietos, kai reikėjo ruoštis atsakingam filmavimui televizijoje. Tris dienas valgiau vien tik ryžius, kitas tris – vištieną, o dar tris – keptus obuolius. Visai patiko ši dieta. Numečiau 3 kg per savaitę. Bet vėliau svoris grįžo“, – tvirtina dainininkė.

2010 m. žiemą grįžusi iš atostogų Irena svėrė 64 kg. Neaukštai moteriai antsvoris itin išryškėjo. „Išmečiau visas nuotraukas iš kelionės. Visi drabužiai buvo nemieli. Norėjosi rengtis kaip Alai Pugačiovai – su maišais“, – nemalonius laikus prisimena I. Starošaitė. Tada ji ir nutarė valgyti dažniau, bet po mažiau, pakoregavo maisto racioną

„Paprasčiausiai reikia pažinti savo organizmą, sutvarkyti savo mitybą, mitybos laikymosi tvarką ir jos laikytis. Rekomenduoju valgyti visada panašiu metu. Kad organizmas priprastų. Reikia valgyti nedideliais kiekiais, bet dažnai. Man daugiausiai kilogramų nukrito, kai pradėjau valgyti penkis kartus per dieną. Kai valgai dažniau, tai įprastos porcijos kartais gali pasirodyti net per daug“, – apie sėkmingą būdą sulieknėti kalba atlikėja.

I. Starošaitė kardinaliai pakeitė mitybos įpročius. Pradėjo sportuoti. Įžymybių treneris Karolis Šarkauskas jai patarė valgyti penkis kartus per dieną. Surašė ką valgyti, ką po ko ir kiek. Pradėjo to laikytis. „Kasdien ateina vis naujos žinios. Anksčiau galvojau, kad vaisius galiu valgyti visą dieną. O pasirodo, link vakaro ir vakare nepatartina jų visai valgyti. Kai sužinai vis daugiau panašių dalykų, tai koreguoji savo įpročius ir bandai jų laikytis“, – teigia Irena.

Ne visada jai išeina valgyti penkis kartus per dieną. Kai būna koncertai sunku laikytis tokio režimo, todėl dažniausiai tada Irena valgo tik tris kartus. Jei atlikėja dainuoja naktį, tai stengiasi kažką įsimesti į burną ir vėliau nei 19 val. Žinoma, ne anksčiau nei vieną valandą prieš išėjimą į sceną – dainininkai su pilnu skrandžiu gali ir neišdainuoti tam tikrų natų, sunku judėti. „Jei išeina, tai geriau ir dvi valandas nevalgyti prieš koncertą. Kai dainavau „Studijoje“, tai Stepas Januška koncerto dieną stengėsi visai nevalgyti ir negerti“, – užkulisius atskleidžia I. Starošaitė.

„Tačiau tinkamai maitinantis nereikia pamiršti judėti. Geriausią rezultatą atneša judesys. Aš sportuoju sporto salėje. Būna ir lieknų žmonių, tačiau jie negražūs savo lieknumu. Taip atsitinka, kai žmonės nesportuoja, nes suglemba oda, pradingsta raumenukai. O jei antsvorį turintis žmogus pradės tik tinkamai maitintis, o aktyviai nejudės, tai vėliau kūnas bus lieknas, bet labai negražus. Šiek tiek raumeningos masės tikrai reikia. Labai padeda šokiai. Aš net manau, kad gražiausias figūras turi šokėjai ir šokėjos“, – neslepia judėjimo reikšmės Irena.

„Judėti galima ir kitais būdais. Jei važiuojate į darbą autobusu, juk galima išlipti viena stotele anksčiau ir paeiti. Vėliau norėsis išlipti trimis stotelėmis anksčiau. Tai tarsi valios ugdymas. Šiuolaikinis žmogaus gyvenimas yra labai pasyvus – mašina, liftas. Visa tai gadina mūsų sveikatą“.

Irena atsisakė kiaulienos, bulvių, batono gaminių. Tačiau ji pridūrė: „Bet nėra taip lyg kirviu nukirsta. Jei kažkas svečiuose pasiūlo patiekalų su tokiais produktais, tai nepradedu rankioti iš lėkštės. Vieną, kitą kartą galima to suvalgyti, bet tai nėra kasdienis maistas. Nevalgau ir rūkytų dešrų. Tiesiog jų atsisakiau ir dabar manęs tai netraukia“.

Jei neužpuola tingulys, Irena pusryčiams mėgsta sukirsti košę. O jei patingi – varškę su medumi. Pietums dažniausiai renkasi sriubą: „Mane mama užaugino sakydama, kad sriuba yra pagrindinis dienos patiekalas. Antro patiekalo gali ir nebūti. Verdu sriubą pati arba nueinu į jau atsirinktas kavines. Kartais tose kavinėse sriubą išverda skaniau nei pati būčiau tai padariusi namuose“.

„Taip pat išmokau prieš pusvalandį išgerti vandens stiklinę prieš maistą. Dar seniau atsisakiau kramtomosiosggumos. Nes kramtant gumą išsiskiria skrandžio sultys, pradedamas jausti alkis“, – pridūrė Irena.

I. Starošaitė stebisi, kuomet žmonės gula ant operacijų stalo, dedasi skrandžio žiedus, o po to kaltina gydytojus, kad nepadeda. „Jei normalų svorį viršija 5 kg, tai tada jau reikia pradėti mąstyti, ką daryti, o ne tada, kai antsvoris pasiekia 50 ar 100 kg. Reikia laiku susiimti. Aš žinau, kad esu linkusi storėti. Todėl ant svarstyklių lipu kas antrą dieną. Jei pamatau, kad priaugau kilogramą, tai žinau – tą vakarą praleisiu vakarienę, pasistengsiu daugiau vandens išgerti, kažką pamažinsiu. Reaguoju tą pačią dieną. Bet nelaukiu, kol priaugs 10 kg. Save turi stebėti, jei tai įdomu. Jei žmogui visiškai neįdomu, tai tegul jis ir nekreipia į tai dėmesio“, – atvirauja artistė.

Dainininkė neypatingai mėgsta saldumynus. Kartais suvalgo kažką saldaus prie kavos. Ji teigia, kad nėra linkusi savęs kankinti visko atsisakant. „Tikrai nekramtysiu vien ryžių ir grikių Man kietos juodos duonos riekelė yra kaip šokoladas. Labai skanu. Mėgstu džiovintą duoną“, – tvirtina moteris.

Be vandens – nė per žingsnį. Vasarą su ja visada yra buteliukas vandens. „O štai kavos labai nemėgstu, bet ją būtinai geriu. Neatsibundu be jos. Ekstra atveju išgeriu energetinių gėrimų. Bet tai būna labai retai, tiesiog, kai pamatau, jog lūžtu prie vairo“, – sako I. Starošaitė.

Irena didelė kulinarė nėra, bet dėl savęs, savo vyro ir vaikų sveikatos stengiasi gaminti maistą namuose. Ji sako: „Tiesiog taip apsaugau, kad jie nevalgytų bet ko. Aišku, ne kiekvieną dieną. O kai būna vakarienė su svečiais, tai mano šeima puola man pagelbėti“.

„Labai mėgstu jautieną, avieną ir kalakutieną. Vištienos ne itin valgau, galbūt kažkada atsivalgiau. Kai nuvažiuoju į Ameriką ir pamatau stambias moteriškes, tai pasidaro nejauku. Jos sako, kad beveik nieko nevalgo. O juk toje vištienoje yra privaryta hormonų. Viščiukai užauga per tris dienas. Nuo hormonų ir storėjama. Parduotuvėje neperku lašišos. Mėgstu tik šviežią, ką tik pagautą žuvį“, – apie pasirinkimą nevalgyti vištienos kalba I. Starošaitė.

Žinoma, Irena renkasi ir daržoves bei vaisius. Bet žiemą jų valgo rečiau: „Kol į Lietuvą atkeliauja daugelis vaisių ir daržovių, tai pasikeičia ne tik jų išvaizda, bet ir skonis. Geriausia žmogui valgyti tas daržoves ir vaisius, kurie auga jo šalyje“.

Irena labiausiai mėgsta ką tik nuo obels nuskintus obuolius. „Žiemą aš net nežiūriu į obuolius parduotuvėse. O vasarą nuperku juos iš kokių senučių turguje, bet skaniausi man yra nuo obels, kai nusiskinu pati“.

„Mano vyro močiutės sodyboje, amžiną jai atilsį, auga trys obelys. Nuvažiuojame ten prisiskinti obuolių. Bet būna kuriozų, kai net važiuodami iš koncertų sustojame prisiskinti laukinių obuolių. Žinoma, ne prie kokios autostrados. Važiuodama naktį iš koncertų tiesiog akimis ieškau tų obelų. Pastatau mašiną, kad jos šviesos apšviestų obelį ir einam su kitom dainininkėm jų skinti. Paragaujam, ar skanūs ir prisirenkam didžiulį glėbį obuolių. Po to nuvažiuojam prie kitos obels ir vėl skinam“, – šypsosi Irena.

Bet dainininkė prisipažįsta, kad jos ir jos vyro Žilvino Žvagulio mityba labai skiriasi. Moteris sako, kad iš pradžių dėl to buvo kilę bėdų. Tačiau vėliau Irena priprato, jog ji valgo sau, o vyras su sūnum Vakariu – sau. „Žilvinas visiškai negali be bulvių. Jis mielai pats gamina valgį. Tačiau kartais būna, kad su Vakariu paprašo iškepti bulvių, nes aš jas jiems labai skaniai kepu, tai ir iškepu, bet pati nevalgau. O būna ir taip, kad paruošiu vakarienę šeimai, bet pati jos nevalgau. Žilvinas prieš miegą mėgsta atsinešti daug užkandžių ir kramsnoti lovoje“, – šeimos virtuvės paslaptis išduoda Irena.

Dainininkės mama, buvusi cirko artistė moteris – gyvatė, mėgsta eksperimentuoti su maistu. Dažnai ji gamina vis kitokius patiekalus. Tačiau tik iš sveikų, kokybiškų maisto produktų. Irenos mama mėgsta ką nors iškepti ar išvirti ir pasidalinti su dukros šeima. Atlikėja pasakoja: „Ji nuolat mums ką nors atneša. Mama visai netoliese gyvena. Ji galėtų būti gera dietologė, nes apie maistą daug išmano. Kai ką esu perėmusi iš jos“.

Bet ne viską Irena valgo, ką paruošia mama. Skaniuosius mamos koldūnus iš plonos tešlos ji skanauja gal tik kartą per du mėnesius. O Žilvinas su sūnum labai tai mėgsta.

I. Starošaitei nėra sunku stebėti iš šalies, kai jos sūnus ir vyras smaguriauja jos mamos paruoštu maistu. Atlikėja tiesiog išmoko maisto nevertinti skanumais. „Man maistas – reikalinga arba nereikalinga. Juk valgome tik tam, kad gyventume, o ne atvirkščiai“, – tvirtina Irena.

O lietuviškos virtuvės patiekalus Irena valgo labai retai. Ji net neatsimena, kada paskutinį kartą valgė cepelinus. „Jei keptą duoną galime pavadinti lietuviškos virtuvės patiekalu, tai ją tikrai valgau. Be to, yra daug skanių lietuviškų sriubų, kurias su malonumu renkuosi. Šaltibarščiai mūsų namuose būna ruošiami taip pat labai dažnai – ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tai turbūt vienas iš mėgstamiausių Žilvino patiekalų. Jis puikiai juos pasidaro pats. O jei grįžtame iš tolimos kelionės, tai mano mama žino, kad pasitinkant mus šaltibarščiai tiesiog būtini. Lietuvių virtuvėje šaltibarščiai turbūt pats dietiškiausias maistas“, – apie sunkų lietuvišką maistą kalba I. Starošaitė.

Jai taip pat patinka ispanų, arabų, japonų virtuvės. O grįžus iš Japonijos, kur I. Starošaitė dirbo pusę metų, suprato, kad ryžius skaniai gali išvirti tik japonai. „Kai laikiausi ryžių, vištienos ir keptų obuolių dietos, ryžius užsakinėdavau japoniškame restorane Vilniuje. Parsiveždavau juos namo ir valgydavau. Buvo labai skanu. Galbūt dėl neskanių ryžių kiti ir neiškenčia „ryžių“ etapo šioje dietoje. Beje, iš Japonijos grįžau netekus 10 kg. Ten bėgiojau krosą, plaukiojau baseine, daug vaikščiojau ir valgiau kitokį, sveikesnį maistą“, – įspūdžius prisimena atlikėja.

„Kuo toliau, tuo labiau reikia prižiūrėti savo kūną, nes tai tiesiogiai susiję su sveikata. Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau jam viršsvoris atneš bėdų. Aš suderinau mitybą, daugiau judu, todėl noriu taip gyventi ir likusį savo gyvenimą. Ir labai linkiu sau, kad taip būtų ir ateity. Nes nežinia kaip gali viskas pasikeisti. Juk, kartais žmonės, kai praranda darbą ar nutinka kita nelaimė, atsiranda daug streso, tada jie pradeda valgyti ir storėti“.

„Man kartais sako, kad anksčiau, pilnesnė atrodžiau geriau. Tačiau aš sau patinku tokia, kokia esu dabar. Man tiesiog lengviau. Žinau, kad seni žmonės, kurie neturi antsvorio daug lengviau gyvena. O storulis puškuoja, jam sunku atsisėst, atsikelt. Antsvoris atsiliepia sąnariams, širdžiai. Anksčiau prasideda ligos“.

Anot Irenos, norint sveikai gyventi, labai svarbu vartoti maisto papildus. „Su maisto papildais gauname medžiagų, kurių negauname su įprasta mityba. Manau, kad Lietuvoje pardavinėjamos daržovės ir vaisiai su pesticidais negali mums suteikti visų reikalingų vitaminų ir mineralų. Omega 3 riebalų rūgštis žmogui būtina. Bet jei jis dažnai valgo gerą, švariuose vandenyse pagautą žuvį, tai gali ir negerti Omegos 3“.

„Mes galvojame, kad savo organizmą šiukšlinsime ilgai ir viskas mums praeis. Bet iš tikrųjų niekas nepraeis, viskas atsilieps vėliau. Bet jei geri maisto papildus nuolat, tai organizmas labai daug ir neužsiteršia, jautiesi darbingas, nepuola ligos“, – tikina I. Starošaitė.
SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Supjaustome triušieną gabalėliais. Ištriname mėsą garstyčiomis ir medumi. Nereikia vandens, padažų. Viską sudedame į kepimo indą ir uždengiame. Orkaitėje kepame 170 laipsnių temperatūroje apie 1 val. Tol, kol mėsa iškeps. Valgome su „Iceberg“ salotomis.

SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Sting. Jis man atrodo dvasiškas, sveikas ir protingas žmogus. Labai patinka jo muzika, pažiūros į gyvenimą, gyvenseną, šeimą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsaonaitės komentaras:


Laikantis sveikos mitybos plano ypatingai svarbu maistą gaminti namuose. Naudosime kokybiškus ingredientus, žinosime kiek ir ko įdedame į patiekalą. Didelė klaida pirkti paruoštą maistą prekybos centruose. Atidžiau patyrinėjus parduotuvių lentynas liksite nustebę. Paruoštos mišrainės indelyje gali slėptis 800 kcal. ir daugiau. Jeigu pridėsime pietums duonos riekę ir desertą gausime beveik visos dienos normos kalorijų skaičių.

Restoranuose gaminamas maistas irgi nėra šventas. Verslui reikia, kad jūs grįžtumėt ir kitą kartą, todėl imamasi priemonių patiekalams skaninti. Į patiekalus negailima riebalų, padažų, dažnai viskas skrudinama. Tai žaidimas su ugnimi, o gyvenant greitą gyvenimo būdą papildomų kilogramų galima ir nepastebėti. Tik priaugus penketą kilogramų nustebsite - iš kur?

Automobilis, vienas didžiausių lieknos figūros priešų. Daugelis skuba į sporto salę šia transporto priemone. Vasarą galima sumažinti kelionių skaičių ir rinktis dviratį ar ėjimą pėstute. Irenai patarčiau nepasikliauti maisto papildais. Farmacijos pramonės, dirbtinai sukurti preparatai organizmui gali atnešti ne tik naudos bet ir neigiamų pasekmių. Bet kokiu atveju geriau išgerti šviežiai spaustų sulčių ar suvalgyti dar vieną salotų porciją, nei rinktis spalvotą piliulę.
  Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.01 (foto: "Lietuvos Ryto")