Vilniečiai ir toliau iš savo kišenės mokės beveik 1 mln. litų per metus už beglobių gyvūnų marinimą. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė Austrijos fondo „Vier Pfoten“ siūlomos idėjos humaniškais būdais mažinti tokiu gyvūnų populiaciją mieste.
Austrai siūlė beglobius gaudyti, juos paskiepyti, esant būtinybei išgydyti, ženklinti, sterilizuoti ir vėl paleisti į laisvę. Tokie gyvūnai negalėtų daugintis. Šia sėkminga praktika naudojasi kelios Europos šalys. Tačiau miesto savivaldybė mano, kad jos įmonė „Grinda“ su tuo puikiai susitvarko. Valdžia kurčia maištaujančių gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu, kuriuos piktina žiniasklaidoje nuolat mirgantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais, savanorių vagonėlių, kuriuose priglaudžiami gyvūnai ir ieškoma jiems naujų šeimininkų, vijimą iš „Grindos“ teritorijos.
Beje, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą. Šiuo metu bandoma išsiaiškinti, ar žiniasklaidoje pasirodę pranešimai yra pagrįsti. Vilniaus miesto maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat ragino miesto valdžią keisti beglobių gyvūnų priežiūros būdą, kuris dabar yra „Grindoje“.
Tačiau Vilniaus tarptautinio bendradarbiavimo poskyrio vyriausioji specialistė Egle Skeiverytė cituoja mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus pasirašytą laišką dėl fondo „Vier Pfoten“ pasiryžimo gelbėti gyvybes: „Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu neturi galimybių įvykdyti siūlomos sutarties 4.2 punkto, kuriame numatomi Gavėjo įsipareigojimai („Vier Pfoten“ komandai veiklos Vilniuje metu nemokamai skirti patalpas, apmokėti komunalines paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą, kurą transportui). Jei Sutartis būtų siūloma be finansinių įsipareigojimų Gavėjui, ji Vilniaus miesto savivaldybei būtų priimtina“.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė piktinasi priimtu sprendimu: „Vilniaus savivaldybę gąsdina punktas, kad porai žmonių savaitę reikės duoti maisto talonų, kurie nemokamai užsiims visu šiuo reikalu. Tačiau jei savivaldybė gaili tų kuponų, tai Austrijos ambasada žadėjo pavalgydinti pati, galų gale, savanoriai atneš maisto. Dar jiems nepatinka, kad reikės suteikti patalpas, apmokėti už komunalines paslaugas projektui įgyvendinti. Matyt, „Grindai“ pigiau duot milijoną“.
Austrų projektas nėra vienkartinis. Po metų jie buvo pasiryžę vėl atvykti ir tęsti projektą. Gyvūnų globos organizacijos tuo metu ieškotų beglobiams gyvūnams naujų šeimininkų, visi jie nebūtų paleidžiami į laisvę.
„Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas, kuris kadaise pats šaudė beglobius šunis prie savo namų, netiki austrų projektu. Jis teigia: „Nemokamai gali būti tik lašiniai spąstuose. Kodėl turime eiti aborigenų pavyzdžiu? Gyvybes reikia saugoti su protu. Ši tema jau man nusibodo. Turiu ir turėsiu tą milijoną! Tai savanoriai nori prieiti prie valdiškų pinigų“.
Šaltinių teigimu, Vilniui atsisakius „Vier Pfoten“ nemokamų paslaugų, sutartį su austrais bandys pasirašyti Klaipėdos ir Kauno miestų įmonės, atsakingos už beglobių šunų ir kačių priežiūrą.
Iki šių dienų nebuvo priimti jokie sistemingi ar efektyvūs sprendimai, ženkliai mažinantys benamių gyvūnų populiaciją Vilniaus mieste ir duodantys ilgalaikius rezultatus. Šiuo metu taikomais savivaldybės metodais – valkataujančių gyvūnų gaudymu ir naikinimu, pasiekiami simboliniai rezultatai – laikinas benamių skaičiaus sumažėjimas tam tikroje teritorijoje, nežymiai arba visiškai nesprendžiantis pačios problemos esmės.
Užsienio šalių patirtis rodo, jog gyvūnų gaudymas ir tolimesnis migdymas ne tik etiniu, bet ir ekonominių požiūriu yra visiškai neveiksmingas metodas.
Tarp kitko, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje, dabar ruošiami atitinkami dokumentai atitinkamoms Europos sąjungos institucijoms. Taip pat apie veiksmus „Grindoje“ bus informuota didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptautinė organizacija „PETA“. Žadama rengti protestus ir Lietuvoje.
Paulius Tumosa 2011.01.31 ©
