"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": MODESTAS PITRĖNAS PER KIEKVIENĄ KONCERTĄ NETENKA POROS KILOGRAMŲ

Vienas žymiausių Lietuvos choro ir orkestro dirigentų Modestas Pitrėnas yra pasižymėjęs įvairiuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose. Ne vieną kartą jis tapo pirmosios vietos laimėtoju svarbiausiuose konkursuose visoje Europoje. Kūryba jam – tai lyg rusenantis dagtis. Ir muzika jam – tai ne natos, o skambanti emocija.

M. Pitrėnas yra prisipažinęs, kad mokykloje jis nebuvo linkęs „prie meno“. Baigęs mokyklą jis planavo studijuoti mediciną ir tapti... chirurgu. Tačiau vis dėlto pasuko, atrodytų, visiškai priešingu keliu. Ir nesuklydo. Dabar Modestas liaupsinamas Lietuvos ir Europos koncertų salėse. Jo diriguojami koncertai sutraukia minias žmonių.

Galbūt dėl to dirigentas pamėgo vienatvę. Modestas sako, kad nuolatinis buvimas žmonių apsuptyje priverčia jį vis dažniau patraukti į savo sodybą, rinktis kitas, ramesnes vietas. M. Pitrėnas prisipažino, kad net naktimis jis sapnuoja diriguojąs minioms, todėl aštuonių valandų miego jam ne visada pakanka atsipalaiduoti. Tačiau jis tikrai tuo nesiskundžia, nes dirigavimas Modestui iki sukuriant šeimą yra daugiausia laimės akimirkų atnešęs dalykas.

Puikus maestro M. Pitrėnas yra ir virtuvėje. Tik čia jis diriguoja ne muzikantams ir ne savo žmonai, o maisto produktams, iš kurių pagamina nepakartojamo skonio patiekalų!

Modestas yra tradicinio maisto šalininkas. „Mėgstu mūsų regiono virtuvę. Nostalgiškai, nes man tai dieviškai skanu ir primena vaikystę. O juk vaikystėje viskas atrodydavo ryškiau, jautriau, gardžiau, kai ne visko gaudavai kiekvieną dieną ant pietų stalo. Ne viską iš to nostalgiško valgiaraščio mano organizmas virškina, ir ačiū Dievui, todėl itin vertinu klasikinę paprastai genialią itališką virtuvę“, – sako M. Pitrėnas.

Vyras itin mėgsta sriubas. Jų jis verda ir valgo daug. Tačiau nei sriubose, nei kituose patiekaluose Modestas beveik nevartoja prieskonių mišinių, tik prieskonines žoleles, druską, pipirus ir česnaką. M. Pitrėnas pridūrė: „Nesimaivydamas prisipažinsiu, kad vienas skaniausių, bet nebūtinai sveikų patiekalų gali būti šiltos duonos kriaukšlė su medumi ar pienu.“

Mėgstamiausia egzotinė maestro virtuvė – tailandiečių ir japonų. Priežastis – aštrumas. Juodieji pipirai jam jau yra įprasti, bet aitriosios paprikos arba čili pipirų atmaina piri piri – patys mylimiausi aštrūs prieskoniai.

Vis dėlto M. Pitrėnas mano, kad virtuvė nėra pati puikiausia savęs realizavimo terpė. Jis labiau gaminti mėgsta, kai tam yra priežastis – atvažiuoja draugai ar giminės. „Pradžiuginti skaniu maistu ir pasikalbėti prie gražios muzikos – man daug maloniau“, – šypsosi Modestas.

Modesto dieta – tai jo profesija. „Taip jau susiklostė, kad dirbu fiziškai ir emociškai alinantį darbą, krūviu prilyginamą angliakasių pramonės darbininko veiklai. Per vieną operos spektaklį ar simfoninės muzikos koncertą netenku poros kilogramų, o kur dar repeticijos!“ – sako jis.

„Per vieną pasirodymą pakeičiu dvejus-trejus marškinius, o kartais ir švarkus, kurie permirksta kiaurai. Todėl savo profesiją laikau šiek tiek sportiška. Iš čia – ir tirpstantys kilogramai.“ 

Taip pat prie viso to prisideda ne visada reguliarus, „pripuolamasis“ maitinimas, kuris tampa dar vienu išbandymu Modesto organizmui. Be to, jis pastebėjo, jog kiekvienas papildomas kilogramas po trisdešimties krenta vis sunkiau: „Todėl galvoje vis įkyriau sukasi mintys apie šablonus, kuriuos kiekvienas statistinis žmogus naktį gali išvardinti kaip poterius: nepersivalgyk, ribok maistą vakarais, valgyk daugiau daržovių, vaisių, mažiau riebios mėsos su bulvėmis ir batonu.“

M. Pitrėnas atskleidė, kad per vieną nedarbingą pusmetį jis buvo priaugęs apie 10 kg. 196 cm ūgio vyrui tai galbūt ir nebuvo daug, tačiau, kaip jis pats pripažino, papildomi kilogramai matėsi ant jo veido ir pilvo. Maestro juos numetė aktyviai dirbdamas – daug diriguodamas. 

„Nesu idealios figūros, todėl mano pamokslavimai apie ilgalaikes perspektyvas gali pasirodyti juokingi. Kita vertus, akims visada malonu matyti sveiką, neliulantį kūną, kuris mums signalizuoja apie bendrą to individo sveikatos būklę ir galimybę pratęsti giminę, – tokie gamtos dėsniai, kur nutukę gyvūnai neišlieka. Žmogus šią sistemą pakoregavo ne savo naudai ir todėl kenčia nuo viršsvorio ar dar baisiau – nuo bulimijos ar anoreksijos“, – mąsto Modestas.

„Manau, kad besaikis ir nesuderinto maisto kimšimas į burną nėra gerai. Negaliu klausytis storulių skundų ar užuojautą bandančių sulaukti pagraudenimų apie augantį svorį, kai matau jų gerklėje nykstantį nekokybišką nedozuotą maistą, prisidengiant bet kokiu pretekstu: skanu, noriu, reikia „išvalyti šaldytuvą“ ir pan.“, – teigia M. Pitrėnas.

Nesveika mityba Modestui – visų pirma, tai nesaikingumas. „Persivalgymas ir persigėrimas sukelia daug bėdų, ne veltui tai įtraukta net į bažnytinį nedorybių sąrašą. Juk net pora cepelinų nepadarys tiek bėdos, kiek neribotais kiekiais kemšamas sveikas „vitaminiškas“ skaidulinis maistas. Todėl man nėra tabu net greitasis maistas, tačiau jį vartoju retai ir nedaug, o vengiu to, kas man tiesiog neskanu“, – sako maestro.

„Šventai tikiu, kad egzistuoja maisto kultūra, kad maitinimasis yra meno sąvokos vertas dalykas. Bet kartu turiu tvirtai sakyti, kad ši kultūra priklauso nuo daug faktorių: nuo finansinių galių – kokybė tiesiog kainuoja, nuo laiko – Londone, kur tempas beprotiškas, žmonės minta nesveikiausiai Europoje, nuo mentaliteto ir požiūrio – sunku ginčytis su žmogumi, kurio maisto piramidės viršūnėje yra cepelinai, kebabai ir majonezinės mišrainės, arba su močiute, mačiusia pokario badmetį ir patyrusią daug nepriteklių, kai bet koks maistas – vertybė.“

„Mano dienos racionas priklauso nuo kitų mano gyvenimo faktorių: šalies, kurioje esu, laiko, kurį galiu skirti maistui, sąlygų, kurios reikalingos jam gaminti, galiausiai metų laiko ir kompanijos, kuri šalia.“

Modestui reikalingas maistas turi būti skanus, kaloringas, kokybiškas ir išvaizdus. Dažniausiai toks maistas atsieina brangiau ir dirigentas tą pripažįsta: „Salotomis manęs neužkiši, o gera, pabrėžiu – gera, žuvis, mėsa, aliejai, net kokybiški garnyrai – jie kainuoja daugiau. Per gyvenimą supratau, kad maistas man – didelis malonumas, kuriuo aš mėgaujuosi namuose ar restorane ir už kurį reikia mokėti.“

Kartais Modestas net pamąsto, kad netobula yra vien tai, jog maitintis reikia taip dažnai. Jis teigia: „Žymiai paprasčiau ir gurmaniškiau būtų pavalgyti kaip krokodilui – vienąkart per du mėnesius. Tada galėtum valgymą paversti tikra fiesta. Rutina valgymą ir maisto gamybą paverčia nespalvingu procesu, bet vis dėlto skanus pokylis – man vis vien išskirtinis dienos įvykis.“

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti? 

 - Labiausiai norėčiau papietauti ne su įžymybe, bet su savo močiute. Ji prie stalo pasakydavo daug gyvenimiškų tiesų, kurias nešiojuosi su savimi iki šios dienos. Ji man tikra įžymybė, o prie stalo visada svarbiausia ne patiekalas, o bendrystė.

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": KREPŠININKAS KLEMENSAS PATIEJŪNAS RYTAIS VALGO MĖSĄ

Jau daugiau nei 15 metų profesionaliai krepšinį žaidžiantis Klemensas Patiejūnas daugiausia žaidė ne su savo šalies komandomis. Sportininkas dirbo Slovėnijoje, Turkijoje, Švedijoje, Portugalijoje, o nuo 2004 m. jis žaidžia Prancūzijos krepšinio komandose. Vyras sako, kad tik „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ komandos Lietuvoje gali pasiūlyti jam panašų atlyginimą, kokį siūlo užsieniečiai. Bet prasitaria, kad krepšinį žaidžia ne tik dėl pinigų, bet ir dėl didelės aistros šiai sporto šakai.

Be to, vyras jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje kasmet organizuoja vaikų stovyklas „Athletes In Action“, kurios pritraukia daugybę mergaičių ir berniukų, norinčių ne tik geriau išmokti žaisti krepšinį, bet ir sustiprėti fiziškai, sužinoti daugiau apie sveiką mitybą. O taip pat pabendrauti su kitais vaikais ir žymiais pasaulio krepšininkais ar net NBA treneriais.

Klemensas nėra aukštas palyginti su kitais krepšininkais. „Vos“ 186 cm ūgio vyras sako, kad bėgant metams jam darėsi vis sunkiau konkuruoti su jaunaisiais žaidėjais. „Senstant yra normalu, kad krepšininkams sunkiau judėti aikštelėje, sunkiau išlikti energingiems ilgesnį žaidimo etapą“, – sako K. Patiejūnas. Todėl sportininkas turėjo kažką sugalvoti, kad išliktų ilgiau jaunatviškas ir energingas.

Krepšininkas 2008 m. atkreipė dėmesį, kad treniruotėse ir varžybose jam greičiau baigiasi jėgos, jaunesni žaidėjai „paima viršų“ aikštelėje. „Tada imi mąstyti, kodėl tu neturi energijos. Pradedi domėtis, rinkti informaciją. Aš didžiausią kiekį informacijos pasisėmiau iš pažįstamų krepšininkų, žaidžiančių NBA, fizinio parengimo trenerių“, – tvirtina K. Patiejūnas.

Klemensas pakeitė savo mitybos įpročius. Kaip jis pats sako, toks maitinimasis labiau tinka aktyviau sportuojančiam žmogui, kuris daug energijos išeikvoja sportuodamas ar daug judėdamas. Ir tai veikia.
 „Jei tokių metų aš galiu ilgai lakstyti, tai yra gerai. Po ilgesnių atostogų nuėjęs į aikštelę aš greitai įsilieju ir nejaučiu, kad ilgai nežaidžiau. Be to, daug energijos atima stovyklos vaikams. Tačiau tinkama mityba greitai padeda atgauti jėgas. O ir darbas su vaikais man duoda jėgų ir įkvėpimo“, – atvirauja krepšininkas.

K. Patiejūnas sako, kad jo stovykloje ateina ir apkūnių vaikų. Tačiau tai lemia ne tik maistas, bet ir paveldima iš tėvų. Bet jei prisižiūri, teisingai valgai ir daug judi, tai „gali transformuoti kūną į geresnį lygį“.

Vyras pradėjo rinktis tokį maistą, kuris duoda daugiau energijos. Energija jam reikalinga tam, kad galėtų greičiau judėti aikštelėje bei turėtų tinkamą raumenų masę. „Aš privalau turėti mažiau riebalų, bet daugiau raumenų. Beveik viską valgau, išskyrus duonos gaminius. Makaronai labai gerai, bet reikia žinoti, kokius valgyti, nes yra kokybiškų ir nekokybiškų makaronų. Net ne kaina tai parodo. Lengva makaronus išsirinkti Prancūzijoje, kur gyvenau pastaruosius aštuonerius metus“, – pasakoja Klemensas.

Sportininkas valgo beveik visų rūšių mėsą – avieną, jautieną, net kiaulieną. Tačiau pagrindas yra vištiena, kalakutiena ir žuvis. K. Patiejūnas paaiškina: „Tie, kurie nori numesti svorio, turėtų rinktis vištienos krūtinėlę, o kurie priaugti – šlaunelę. Man pačiam reikėtų jų kuo daugiau valgyti.“

„Ryte dažniausiai valgau mėsą. Dažniausiai tai būna karbonadas su labai daug daržovių ir ryžių. Mėsos su bulvėmis nevalgau. Jei grįžęs į Lietuvą suvalgau kokį cepeliną ar vėdarą, tai iškart po to pasijuntu labai apsunkęs. Sportininkui tai nėra gerai. O jei jų vis tiek norisi valgyti, tai galima tik vakare, kad nebūtų po to treniruočių ar varžybų. Skanu, bet organizmas labai apsunksta, nėra jokių naudingų medžiagų. Tai bevertis maistas. Retai renkuosi lietuvišką virtuvę. Kartais valgau ir košę su džiovintais vaisiais, varškę ir kiaušinius“, – sako krepšininkas. Beje, atsikėlęs iš lovos jis visada išgeria stiklinę šilto vandens.

„Nepamirškite pusryčių! Sotūs pusryčiai yra labai svarbu aktyviai judančiam žmogui. Tačiau nedaugelis mėgsta ryte valgyti, nejaučia apetito. Pažįstu daugybę krepšininkų, kurie taip pat rytais nevalgydavo, bet mano rengiamoje stovykloje jie priprato valgyti gausius pusryčius. Dabar jie negali pradėti dienos nepavalgius. Tai yra tik įpratimas. Iš tikrųjų daug geriau jautiesi, kai ryte gerai užvalgai. Net smegenys visai kitaip funkcionuoja“, – apie pusryčių naudą dėsto K. Patiejūnas.

Jo pietūs nelabai skiriasi nuo pusryčių. Pasirodo, norint palaikyti energiją ir raumenų masę, reikia ir pietums sukirsti karbonadą su daug daržovių. Klemensas atskleidė, kad tik Lietuvoje jis valgo kiaulieną. Čia ji – minkštesnė. O užsienyje jis renkasi jautieną.

„Kasdien suvalgau maždaug po 700 g mėsos. Kai pagalvoji, tai labai daug. Bet jei nuolat visą dieną sportuoji, tai ant pilvo ar šlaunų nesikaupia riebalai. Toks maitinimasis man atsieina brangiau. Per mėnesį maistui išleidžiu apie 2000 Lt. Aš ir vaikams stovykloje sakau, kad, jei jie nori užsiimti sportu rimtai, tai maistui negalima taupyti.“

Daržovės yra ne ką mažiau svarbesnė mitybos dalis nei mėsa. Sportininkas sako: „Daržovėse daug mikroelementų. Todėl lėkštėje turi būti 50 proc. daržovių. 25 proc. turi sudaryti baltymai, o likusius 25 proc. – angliavandeniai.“

„O pavakariams tinka varškė, desertas, vaisiai. Per visą dieną kas tris valandas turi gauti baltymų. Vakarienei renkuosi dažniausiai vištieną, kalakutieną ar žuvį su ryžiais ar makaronais. Prieš naktį turiu užsipildyti maistu. Nes mano krūvis didžiulis. Visą dieną eikvojama energija“, - pasakoja Klemensas.

Tačiau vaisių Klemensas valgo nedažnai. „Vaisių valgau mažiau, nes sunku surasti kokybišką vaisių. Labai skiriasi jų skonis Lietuvoje ir Prancūzijoje. Todėl Lietuvoje valgau tik lietuviškus vaisius – obuolius, kriaušes. Pavyzdžiui, bananus stengiuosi pirkti kuo žalesnius, nes jie būna mažiau „pripumpuoti“ chemijos.“

Atrodytų, kad visą dieną valgyti panašų maistą gali atsibosti. Tačiau K. Patiejūnas tikina, kad jis neturi laiko ruošti vis naujus šedevrus, o ir prie tokio maisto jis jau priprato. „Nesu didelis kulinaras. Tiesiog nėra laiko ruošti maistą. Kai keturis kartus per dieną valgai ir žaidi krepšinį, tai maisto gaminimas užima per daug laiko. Net galvoju pasisamdyti virėją“, – padėtį paaiškino krepšininkas.

Klemensas sako, kad prieš bet kokias treniruotes geriausiai nevalgyti valandą. Tada lengviau judėti ir jaučiama, kad organizmas jau susidorojo su maistu. Anot jo, mes turime rinktis, ką valgome, ir numatyti, kiek mums reikės energijos artėjančiai dienai: „Jei žaidi 40 minučių, tai cukrus energijos duos vos 7-8 min. Jei užvalgai vaisių, tai žaisi apie du kėlinius. O jei mėsos, makaronų ir daržovių, tai energijos užteks keturiems kėliniams. Kai kurie sportininkai prieš varžybas geria energinius gėrimus. Bet tai nėra sveika. Vėliau sunku yra užmigti po krūvio, streso ir dar kofeino.“

„Naudingiausia sportuoti treniruoklių salėje, taip pat plaukioti baseine. Darbas su svoriais atgaivina raumenis, duoda jėgos, o plaukiojant dirba visos raumenų grupės“, – teigia K. Patiejūnas.

Pieno produktų Klemensas privengia, tačiau varškę valgo su malonumu. „Pienas ilgai virškinasi ir visada jį jauti viduje. Keptų bulvių visai nevalgau, tik virtas. Nors labai skanu, bet keptos bulvės yra labai sunkus maistas. Dažniausiai virtas bulves valgau su mėsa. Tik bulvės negerai ryte ir vakare.“

Saldumynus sportininkas kramsnoja vis rečiau. Nors anksčiau jų valgydavo labai daug. Tačiau ir šokoladą jis renkasi tik ypatingais atvejais: „Šokolado daug nevalgau. Anksčiau labai daug valgydavau saldumynų. Bet jei nepavalgai prieš treniruotę, tai labai gerai ir šokoladinis batonėlis, nes tai suteikia trumpalaikės energijos.“

„Metus žaidžiau Turkijoje, todėl mane labai sužavėjo turkų virtuvė. Taip skaniai pagamintos vištienos ar jautienos niekur kitur nevalgiau. Labai skanios turkiškos sriubos. Prancūzų virtuvė taip pat labai gero skonio. Varlės, sraigės iš tikrųjų yra skanu. Bet nuo jų neprisivalgai. Man reikėtų turbūt 50 varlių suvalgyti, kad gaučiau tokį energijos kiekį, kokį gaunu iš dviejų vištienos šlaunelių“, – apie užsienio šalių virtuves kalba K. Patiejūnas.

Alkoholiniais gėrimais Klemensas nepiktnaudžiauja: „Alų geriu tik po varžybų, kartais restorane išgeriu taurę raudonojo vyno. Jei jaučiu, kad pradedu sirguliuoti, tai padeda konjakas. Turiu problemų su gerkle, tai 40 gramų stipresnio gėrimo tikrai padeda.

Aš negeriu jokių sulčių. Geriu tik vandenį, kavą, arbatą. Per dieną išgeriu apie 2 l vandens“, – apie savo mitybą pabaigia pasakoti krepšininkas K. Patiejūnas.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 - Madonna. Atrodo, tai įdomus žmogus. Ji – stipri asmenybė. Daug ko gyvenime pasiekusi neįprastais būdais. Einanti prieš srovę. Patinka jos profesionalumas.

Paulius Tumosa | 2013.05.29 lrytas.lt {foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": MARIJAI AUŠRINEI PAVILIONIENEI DIDŽIAUSIAS KŪNO FORMŲ REGULIUOTOJAS YRA VEIDRODIS

Filologė, profesorė, habilituota mokslų daktarė, politikė ir aktyvi visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė užaugo aktorių šeimoje, tačiau darbo su menu nepasirinko. Ji tapo Vilniaus universiteto dėstytoja, Seimo nare. Dėstytojavimo, mokslinės veiklos, politikės darbo Seime įvairovė formavo ir grūdino ją kaip stiprią asmenybę.

Kelių knygų autorė savo gyvenimo dalį atidavė vyrui Rolandui ir dviem savo sūnums – Šarūnui ir Žygimantui. Dabar ji pradėjo trečiąjį savo gyvenimo etapą: kiek aplinkybės leidžia, gyvena sau – keliauja po pasaulį, mokosi kalbų, rašo. Nepamiršta, kaip ji sako, kelių iš savo gyvenimo misijų – šviesti Lietuvos visuomenę, skatinti lyčių ir socialinių grupių lygybę, ginti žmogaus teises ir laisves, visada remti švietimą ir kultūrą.

Iš kur tiek jėgų ir energijos? Marija Aušrinė stengiasi rytais eiti mankštintis ir pasivaikščioti į Vingio parką. Ar žiema, ar vasara – aktyvus judėjimas yra viena iš jos geros sveikatos priežasčių.

„Visada derindavau mankštą ir vaikščiojimą. Netikiu, kad tik dieta galima reguliuoti svorį. Manau, kad žmogus turi saikingai valgyti ir daug judėti. Kai atsiranda antsvorio problema, privalu mažinti maisto kiekį. Dietų niekada nesilaikiau ir net nebandžiau“, – prisipažįsta politikė.

Marija Aušrinė atskleidė, kad savo gyvenime vos kelias dienas bandė valyti organizmą vandeniu su citrina. Bet tai buvo tikros kančios. Ji sako: „Ištvėriau tris dienas. Po to nusprendžiau, kad eksperimento tęsti neverta. Įsitikinau, kad tik mankšta, vaikščiojimas, maisto mažinimas padeda reguliuoti svorį.“

Marija Aušrinė pasakoja, kad nevaržo savęs ir valgo viską, ką nori. Iš interneto, įvairios spaudos sužino, kas žmogaus organizmui yra naudinga, kas kenkia. „Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną – jei noriu varškės, valgau varškę; jei man stinga vaisių, valgau vaisius. Patariama valgyti penkis kartus per dieną. Valgyti dažniau, bet po mažiau, grįžus iš darbo neprisivalgyti už visą dieną. Taip mėginu gyventi.

Nevalgau žuvies. Man jos nereikia. Mėsą valgau saikingai – du, tris kartus per savaitę. Dažniausiai renkuosi vištieną. Kiaulienos beveik nevalgau. Tačiau tai nereiškia, kad jos nemėgstu. Tiesiog prisiskaičiau informacijos, kad vištiena geriau nei kiauliena. Nėra tokio maisto, kurio aš labai nemėgčiau. Bet jei tenka rinktis patiekalus, žuvies nesirenku“, – sako Marija Aušrinė.

Ji nevalgo riebaus maisto. Jau daug metų nevartoja sviesto. „Man sviesto visai nereikia. Žmogaus organizmas yra puikus gydytojas – pats diktuoja, ko jam stinga. Labai mėgstu juodą duoną. Lietuvoje yra daug rūšių duonos, todėl ją gali valgyti kaip kokį patiekalą.“

Marija Aušrinė maistui nėra išranki. „Nesu maisto fanatikė, ar uoli maisto ruošėja ir dėl maisto negyvenu. Nedarau jokių tragedijų dėl maisto. Man svarbiausia nebūti alkanai, kad nesijausčiau fiziškai silpna, kad galėčiau dirbti. Tai yra mano pagrindinis poreikis“, – tvirtina ji.

Rytais Marija Aušrinė mėgsta valgyti ryžių, grikių košes, varškę su grūdinėmis kultūromis. Po vyro mirties pietų jau neverda. Tiesiog šaldytuve turi pagamintų maisto produktų ar pusfabrikačių. Jai svarbiausia, kad nereikėtų maisto ruošai sugaišti daug laiko. „Niekada nebuvo ir nebus taip, kad parduotuvėje ilgai ieškočiau produktų, juos derinčiau. Vakare stengiuosi vėlai nevalgyti, nes po to būna sunku. Mano vakarienė gali būti sumuštinis, jogurtas arba vaisiai. Dėl vėlyvo valgymo nemėgstu eiti į svečius ar priėmimus – sėdėjimas prie vakarienės stalo man yra kančia. Nešami patiekalai, jų gausa kelia siaubą. Mano organizmas persivalgymo tiesiog nepriima.“ 

„Beje, mano „tarptautinis“ anūkas Gabrielis iš Puerto Riko išmokė mikrobangų krosnelėje pasigaminti spragėsių. Žiūrėdama televizorių kartais mėgstu amerikietiškai sugriaužti kalną spragėsių.“

Vakarais parėjusi iš Seimo Marija Aušrinė, siekdama išsivaduoti iš psichologinės įtampos, išgeria brendžio, konjako, raudonojo vyno taurę ar net lietuviškos degtinės su spanguolėmis. Tuomet ji tampa žvalesnė. Kartais, kai bloga nuotaika, ji taip pat išgeria taurę stipresnio gėrimo. „Viskas priklauso nuo psichologinės būsenos. Esu nuotaikos žmogus. Jei man liūdna, liūdesį stengiuosi vyti šalin. Kai grįžtu iš Seimo labai pavargusi, prislėgta lėkštumo ir absurdo, būtinai išgeriu. Kartais net Seime išgeriu gurkšnį ar du tam, kad ištverčiau žmonių tuštybę ir kvailumą“, – sako ji.

Marija Aušrinė mėgsta cepelinus, bet juos retai valgo. Kai buvo jauna, savo šeimai, svečiams dažnai juos gamindavo. Anksčiau ir pyragus kepdavo! „Bet pradedu pamiršti receptus. Sovietiniais metais nebūdavo galimybės užsakyti maisto į namus, todėl tekdavo daug ką ruošti pačiai. Dabar yra daug maisto ruošimo įmonių. Nusprendžiau neaukoti savo sveikatos ir laiko, kad pasigaminčiau valgio, nes moters gyvenimas nėra vergavimas maisto gaminimui.

Reikia išmokti savo gyvenimą padaryti lengvesnį. Žinoma, nesmerkiu žmonių, kuriems patinka gaminti maistą. Tai jų pasirinkimas. Nuostabu, kai visa šeima dalyvauja maisto ruošime, kai šalia yra žmogus, kuris padeda virtuvėje, kai šalia yra vaikai, kurie tau pagelbėja. Tačiau šiandien aš nepraleidžiu daug laiko virtuvėje, nes gyvenu kitokį gyvenimą.“

„Jaunystėje, iki vaikams suėjo aštuoniolika, kiekvieną dieną ruošdavau maistą. Tada dar ir eilėse tekdavo stovėti tam, kad gautum varškės, dešrelių ar geresnės mėsos. Man nuo tų laikų išliko atgrasumo jausmas virtuvei, todėl šiandien aš tikrai nebenoriu suktis prie puodų.“

„Auginau du mažus vaikus, dirbau, rašiau savo mokslinius darbus – tuomet aš pervargau. Nebenoriu grįžti prie tos būsenos. Dabar esu laisva, kiek leidžia galimybės, darau ką noriu. Maistui niekada nevergausiu. O kai atvažiuoja marti, anūkės, jas nusivedu į kavinę ar restoraną. Mes einame į ukrainiečių, japonų, indų virtuvės restoranus ir, žinoma, ten, kur yra lietuviškų patiekalų.“

„Man žymiai smagiau pačiai išeiti ir kažkur prasiblaškyti, nei sėdėti namuose ir visiems gaminti valgį. Aišku, viskas susiję su pinigais. Ne kiekvienas sau gali leisti vaikščioti po restoranus. Tačiau šiandien aš galiu tai daryti, tai ir naudojuosi ta galimybe. Pinigai yra tam, kad juos leistum.“

Marijos Aušrinės požiūris į lietuvišką maistą yra labai teigiamas. Anot jos, lietuviškas maistas yra natūralus, sveikas, skanus. „Aš nekertu visokių rūkytų dešrų. Jas tik skanauju. Sūriai, duona, kiti gaminiai – juos reikia vertinti. Lietuviška virtuvė man yra miela, aš ją pripažįstu, esu pripratusi valgyti lietuvišką maistą. Keliaudama visada pasiilgstu lietuviško maisto. Mano sūnūs, kai atvyksta iš užsienio, visada mėgaujasi lietuvišku maistu. Ten maisto produktai kitokie“, – atvirauja pašnekovė.

Saldumynų ji vengia. Kartais suvalgo juodojo šokolado plytelę. Marija Aušrinė teigia, kad ji be kančių paklūsta norui suvalgyti šokolado. „Nemanau, kad tai yra savotiška priklausomybė nuo saldumynų, – šypsosi politikė, - nes bet kada galiu šokolado atsisakyti.“

„Aš vartoju maisto papildus, vitaminus, nes suvokiu, jog ne visada valgau reguliariai, negaunu viso spektro maisto medžiagų, todėl jaučiu, kada man stinga kai kurių vitaminų ar mineralų.“

Marija Aušrinė stengiasi laikytis patarimų, kad reikia išgerti apie 2 l vandens per parą. „Tačiau neseniai perskaičiau, kad reikia gerti tiek, kiek norisi. Geriant per daug brinksta paakiai. Per didelis vandens kiekis sunkina organizmo darbą. Todėl dažniausiai išgeriu apie 1,5 l.“

Seimo narei didžiausias kūno formų reguliuotojas yra veidrodis. Kritiškai save įvertinusi veidrodyje ir pagalvojusi, kad laikas šiek tiek numesti svorio, Marija Aušrinė ima mažiau valgyti ir daugiau mankštintis, intensyviau vaikščioti, kuo rečiau važinėti mašina.

Kartą Marija Aušrinė turėjo svarstykles. Tačiau jų atsisakė. „Jos mane varė iš proto. Išmečiau jas, pagalvojus, kodėl turiu save kankinti, žiūrėdama, kiek sveriu. Geriau žiūrėsiu į veidrodį. Veidrodis visada įspėja, kada ateina laikas keistis. Taip pat ir rūbai rodo, kad metas mažiau valgyti ir daugiau mankštintis. Svarstyklės gali tapti manija.“

Labiausiai jai padeda vaikščiojimas ir plaukiojimas. „Per septynias dienas galiu pakeisti savo kūno linijas tai darydama. Per dieną atostogaudama nueinu 3 km. Atostogaudama niekada neleidžiu visos dienos vienoje vietoje – ilgai nesideginu, neguliu viešbučio kambaryje ar prie baseino. Kaimo sodyboje stengiuosi dirbti visus fizinius darbus. Jau seniai supratau, kad žmogus pats gali reguliuoti savo kūno linijas. Nereikia ypatingų dietų. Reikia daugiau judėti. Judėjimas yra sveikata. Tuo įsitikinau.“

Tačiau Marija Aušrinė ne itin mėgsta plaukioti sporto klubo baseine. Ji sako: „Man nepatinka plaukioti minioje. Tai puikiai nusako ir mano individualų požiūrį į gyvenimą – vertinu stiprius ir talentingus vienišius, kurie nepaklūsta minios diktatui. Man geriau plaukioti vienai kaimo upelyje ar ežere. Turiu galimybę gyventi Egipte. Mėgstu eiti prie jūros labai anksti, kai nėra daug žmonių. Renkuosi baseiną, kai jame taip pat nėra daug žmonių.“

„Prieš kurį laiką Žvėryne lankiau vieną sporto grupę. Nuėjau sužinoti naujų kūno treniravimo būdų. Trenerė mokė mane tempimo pratimų. Tik keturis kartus ten apsilankiau ir nusprendžiau, kad geriau mankštinsiuosi viena. Taip reiškiasi mano kaip vienišės charakteris. Nors pripažinsiu, grupėje sportuojant apie valandą, visapusiškai išjudinant kūną, pastebimi akivaizdūs geros savijautos rezultatai. Dabar išmoktus pratimus taikau savo ryto mankštoje.“

Politikė teigia, kad antsvorio turintys žmonės privalo riboti suvalgomo maisto kiekį. Ji mano, kad tokie žmonės turėtų konsultuotis su gydytojais ir bandyti atkurti grakštesnes kūno formas. Pamiršti persivalgymą. „Pažįstu stambių žmonių, kurie sako, jog valgo nedaug. Tačiau aišku viena – svorio priaugo kažkada daug valgydami. Stambių žmonių organizmas blogiau dirba – pavargsta širdis, kamuoja dusulys, tinsta kojos, atsiranda vis naujų sveikatos problemų. Manau, persivalgymas yra šiuolaikinės visuomenės yda. Kai prisimeni iš bado mirštančius vaikus, besaikis maisto vartojimas atrodo kaip nusikaltimas“, – sako Marija Aušrinė.

„Žinau, kad kartais mamos, močiutės suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Tai nėra gerai, nes didėja antsvoris. Žmogus visada turi pasirinkimo laisvę, tačiau ne visada turi valios tą laisvę įgyvendinti. Ir tuomet pasipila kaltinimai – kaltos gyvenimo aplinkybės, darbo sąlygos, šeimos nariai. Tik ne pats asmuo. Tačiau akivaizdu, kad žmogaus išvaizdos priežastys glūdi pačiame žmoguje. Žmogus turi suvokti, kaip formuoti save, kokį maistą ir kiek valgyti. Net ir neturint daug pinigų.“

„Tačiau negalime pamiršti ir genetikos, paveldimumo, kurie gali lemti individo gyvenimą. Mano charakteris ir išvaizda didele dalimi sąlygoti iš tėvų paveldėtų savybių. Tėvas mirė 93 metų. Mamai jau yra 92 metai. Iki šiol ji nepaprastai gražiai atrodė. Tačiau dabar pasiligojo. Kita vertus, negalima viską aiškinti vien genetika. Žmogus privalo puoselėti ir saugoti save ir tai, ką paveldėjo iš tėvų ir protėvių.“

„Taigi persivalgymas žmogui kenkia. Kenkia ir nejudrumas. Daro žalą kenksmingi įpročiai – besaikis alkoholio vartojimas, rūkymas, kurie trumpina žmogaus gyvenimą. Žmogus virsta užvesta mašina – valgo, vartoja alkoholį, valgo dar daugiau. Suranda įvairių savo įpročių pateisinimų. Vis žada keisti gyvenimą, kol suserga. Viso to priežastis - valios stoka. Bet valią galima ugdyti.

Nuo mažens vaikui reikia aiškinti, ką, kiek ir kaip valgyti. Būtina raginti vaiką sportuoti. Taip kuriama valgymo ir sveikos gyvensenos kultūra. Tačiau valgymo ir sveikos gyvensenos pavyzdžiai turėtų būti tėvai, mokytojai, gydytojai. Ar visi jie yra ir gali būti gyvenimo mokytojai? Valia išugdoma, prisiverčiant daryti kažką, kas nepatinka, sunku, nemalonu. Pavyzdžiui, prisiversti daryti mankštą, išeiti pasivaikščioti, tvarkyti butą, atlikti neatliktus darbus. Žmogus yra tingus gyvūnas, todėl valios ugdymo pradžia visada sunki.“ 

„Sveikas gyvenimo būdas yra vienas iš ilgaamžiškumo garantijų. Tačiau kaip besistengtum, nuo senatvės nepabėgsi, žmogaus organizmo griuvimo procesų nesustabdysi. Todėl vienintelį išsigelbėjimą matau žmogaus mąstyme, dvasingume ir jautrume. Žmogus gražus savo vidine šiluma, vidiniais turtais. Kartais gražus, išpuoselėtas kūnas ir lėkštas mąstymas atstumia.“ 

Marija Aušrinė domėjosi anoreksija bei bulimija sergančiomis moterimis, kai studijavo feminizmo literatūrą. „Esu skaičiusi mokslinės medžiagos ir realių asmenybių biografijas, kurios atskleidė moterų aklą paklusimą gražios išvaizdos stereotipams. Minėtos ligos – tai ir tradicinės lyčių psichologijos išdava. Moterys ir mergaitės siekia būti gražios, lieknos, badauja tam, kad patiktų vyrams ir kad kuo ilgiau liktų savo profesijos žvaigždės: įspūdingos aktorės ar manekenės. Taigi, net aptariant valgymo įpročius, galima atskleisti visuomenės dirbtinai sukurtas lyčių bendravimo normas ir tam tikrų profesijų dogmas, tradicijas, kurios žaloja sveikatą ir žmogaus gyvenimą.“

„Anoreksija – nevalgumas ir bulimija – rajumas yra sunkios ligos. Jas gydant, svarbi ir psichologo, psichoterapeuto pagalba žmogui. Sergančiam reikia padėti suprasti, kad nebūtina gyventi pagal kitų reikalavimus. Žmogus, visų pirma, turi patikti pats sau. Na, bent priartėti prie psichologinės būsenos, kai priimi save tokį, koks esi. Mąstantis žmogus visada yra savimi nepatenkintas, iš savęs daug reikalauja, kelia sau naujus siekius.“

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja jaunų žmonių grožio kultas. Per mažai kalbama apie žmogaus vidinį grožį ir gražaus kūno bei dvasios dermę. Apie asmenybių grožį – talentus, profesinę raišką. Juk žmogus labiau prisimenamas dėl jo kūrybiškumo, vidinio pasaulio sudėtingumo, intelekto, o ne vien dėl išvaizdos. Tačiau būna išimčių – nepaprastai gražios, harmoningos išvaizdos žmonių. Jais žavimės. Pavyzdžiui, Marilyn Monroe. Tačiau paminėjus šį vardą, atmintyje iškyla ne vien gražios moters, bet ir asmenybės, aktorės gyvenimo ir vidinio pasaulio tragizmas.“

„Iš tikrųjų gamta sukuria fizinio grožio pavyzdžius. Norėtųsi, kad tokie individai pasižymėtų ir dvasiniu grožiu. Stebiu mergaites, jaunas moteris Lietuvoje ir užsienyje. Kartais mane stebina jų lėkštumas, vidinė nebranda, primityvi kalba. Ir pagalvoju, ar jos skaito knygas, ar lankosi muziejuose, ar supranta, kas yra vidinis žmogaus grožis. Ar žino, kas yra savęs ugdymas, kuris turi tęstis visą gyvenimą.“

„Žmogus gražus savo vidine šviesa. Jis turi saugoti savo fizinį apvalkalą, nes tai yra jo dvasios šventovė. Tačiau žmogų gali netikėtai pakirsti liga net ir tuo atveju, kai jis gyveno laikydamasis visų teisingo gyvenimo taisyklių, sveikai maitinosi, neturėjo žalingų įpročių. Gal liga atskleidžia paveldimumą ar įspėja apie per didelę gyvenimo įtampą, per didelį nuovargį ir nemokėjimą ilsėtis?“
Abu Marijos Aušrinės sūnūs daug laiko skiria sportui. Šarūnas savo sūnų skatina lankyti plaukimo treniruotes. Tris Žygimanto sūnus yra pasižymėję Rytų sporto šakose. Žygimantas sportuoja kartu su savo vaikais, vyksta su visa šeima slidinėti.

„Dabar kai likau viena, turiu daugiau laiko pagalvoti apie save – savo kūną ir dvasią. Mano šeima tai – mane supančios knygos. Grįžtu namo, uždarau duris, ir namai tampa mano dvasios tvirtove. Kartais vienatvėje būna sunku. Pasigendu žmogiškosios šilumos ir supratimo. Tačiau jau supratau, kad šiame gyvenime tikrai nerasiu to, ko norėčiau. Ir vėl mokausi būti viena, nes būti vienai yra geriau, nei būti šalia dvasiškai nepabudusio žmogaus. Lieka įdomios kelionės ir mano, tik mano dvasios laisvė.“

- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

- Barack Obama. Įdomus, išsilavinęs, protingas ir jautrus žmogus. Gražiai mąsto. Spalvinga asmenybė.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras

Maisto ruošimas būtina kasdienybės dalis, negalime to laikyti vergavimu. Tai būtina mūsų gerai savijautai. Sveikai su meile namuose paruoštas maistas yra gražios figūros pagrindas.

Marija savo komentare mini, kad dažnai moterys suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Šiuo metu visko turime perteklių, todėl nereikia kaupti likučių. Geriau išmesti, nei nešiotis kiekvieną dieną ant šonų vakarienės likučius.

Kodėl negalime būti kaip išrankios katės, kurios bet kokio maisto nevalgo, šiek tiek pasisotinusios palieka puspilnę lėkštę ir pabrukusios uodegas išeina? Jeigu poros likusių kąsnių nesuvalgysime, nuo to neliksime alkani, kaip tik išvengsime persivalgymo.

Paulius Tumosa | 2013.05.27 lrytas.lt (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LAVIJA ŠURNAITĖ DIETOMIS PRADĖJO DOMĖTIS VOS BAIGUSI MOKYKLĄ

2007 m. ji nuoga pasirodė ant žurnalo „MM“ birželio numerio viršelio. Dėl šios fotosesijos ją svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos komisija. Tačiau skandalistės kelio Lavija Šurnaitė – Kairienė nesirinko ir šis dirbtinai išpūstas skandalas padėjo nebent jos vedamai LTV laidai. Ji tikina, kad skandalai ir skandalėliai – ne jai. Žurnalistei, TV laidų bei renginių vedėjai svarbiau yra malonus darbas, būti gera mama ir žmona, gerai praleisti laiką su artimaisiais ir draugais bei skaniai, bet sveikai pavalgyti.

Sočiai pavalgyti Lavija mėgo dar jaunystėje. Žiūrėdama į savo išleistuvių nuotraukas, ji dažnai pagalvoja, kad žandukai galėjo būti ir mažiau apvalūs. Tačiau ji tikina, kad, kai ji dar mokėsi mokykloje, Lietuvos nebuvo apėmusi „kūdinimosi“ manija. „Visą dėmesį galėjau skirti mokslams ir draugams, kitai įdomiai veiklai, o ne sukti galvą, kaip numesti vieną kitą kilogramą, kaip tai jau tapo įprasta šiuolaikinėms moksleivėms“, – prisimena TV laidų L. Šurnaitė – Kairienė.

Lavijai, vos baigusiai mokyklą, kažkas įjungė tą vadinamą „kūdinimosi“ mygtuką“. Ji vis sparčiau ėmė domėtis nuolat plūstančia informacija apie svorio metimą ir dietas. Nors ji niekada nebuvo apkūni, tačiau pasidarė smalsu išbandyti kažką naujo savo gyvenime ir tuo pačiu pamatyti save be keleto kilogramų.

„Aptikau knygelę apie kalorijų skaičiavimą su išsamia maisto produktų kalorijų lentele ir ėmiausi kasdienės „aukštosios matematikos“. Stengiausi neviršyti 1000 kalorijų ribos. Skaičiavau kone kiekvieną kąsnį, o jei nežinodavau jo kaloringumo, tiesiog nesidėdavau jo į burną. Buvau taip įvaldžiusi tą lentelę, kad galėjau atmintinai išvardyti daugelio produktų maistingumą“, – pasakoja Lavija.

„Iš pradžių, mane buvo apėmęs toks azartas šiuo nauju užsiėmimu, kad net nejaučiau jokio diskomforto ar savęs ribojimo. Pirmą savaitę atsikračiau vieno kilogramo ir tai dar labiau paskatino tęsti šį kalorijų žaidimą. Tačiau...“.

Vėliau tai ją ėmė varginti, įgrįsti, reikalavo vis daugiau pastangų ir valios. Būdavo dienų, kai Lavija  elgdavosi neracionaliai. Pavyzdžiui, pagal kalorijų kiekį Lavija galėjo suvalgyti dvi šokolado plyteles arbą tik vieną bulvių traškučių pakelį per dieną. Taip ir ji darydavo – suvalgydavo šokoladą arba traškučius, o kito maisto net nesidėdavo į burną. Lavija dalijasi savo išgyvenimus: „Būdavo įvairių dienų. Nuo to laiko esu keleto produktų „atsivalgius“, kad net negaliu į juos žiūrėti: liesa varškė, liesi jogurtai, virti kiaušiniai, virta vištos krūtinėlė. Vis dėlto šis svorio metimo būdas yra labai veiksmingas – per 2,5 mėnesio atsikračiau 10 kg“.

„Kai skaičiavau kalorijas, nesportavau, kažkaip tas visas susikoncentravimas, kada ir kiek suvalgau taip buvo uzurpavęs smegenis, kad net nesusimąsčiau, kad galima mitybą derinti su sportu. Juolab, tada man dar viskas buvo labai nauja, buvau ką tik po mokyklos, žinių daug apie sveiką gyvenimo būdą nebuvo, mokykloje to nemokė. Šiuo metu bėgioti nemėgstu, vandens sportas irgi manęs netraukia. Už tai pastaruoju metu susižavėjau pilates ir kalanetikos užsiėmimais“.

Lavija laikydamasi šios dietos niekada nesiėmė kažkokių labai drastiškų priemonių. Ji tiesiog nemėgsta griežtos disciplinos: „Tai ne man. Man net tokiuose dalykuose, kaip dietos ar panašiai, reikia laisvės. Todėl ir patiko tas kalorijų skaičiavimas, kad galima buvo varijuoti su įvairiu maistu, net ir vadinamuoju „nesveiku“.
Tai buvo vienintelis kartas L. Šurnaitės – Kairienės gyvenime, kai liekninimosi programos laikėsi taip nuosekliai.

Kitas jos bandymas buvo numesti 2 – 3 kg, tačiau šis būdas iki šiol jai sukelia juoką. „Apie 2004-uosius metus nutariau išbandyti trijų dienų pomidorų dietą. Nelabai gerai pamenu tikslios jos programos. Berods, reikėjo valgyti vien pomidorus, gal dar truputį ryžių. Pomidorų valgymą ištvėriau tik vieną dieną, o kitos rytą jau lėkiau į artimiausią degalinę ir automobilyje šlamščiau šokoladą. Juokinga ir tai, kad nesu smaližė ir retai valgau šokoladą, bet matyt dietos, keistai veikią žmogų“, – šypsosi moteris.

„Pažįstu žmogų, kuris skundžiasi antsvoriu, tačiau nepraleidžia progos pabaigti net ir draugų lėkštėse paliktų gruzdintų bulvyčių. Taip pat iš aplinkinių pastebėjau, kad žmogų blogai veikia ir rezultatų neduoda vien tik mintys apie tai, kaip ir ką suvalgyti, o suvalgius kažką neleistino ilgai save graužti. Manau, kad net tokiame su fiziologija surištame dalyke, labai veikia žmogaus psichika. Mesti svorį gali trukdyti ne suvalgytas maistas, o savigrauža dėl jo“, - pasakoja L. Šurnaitė – Kairienė.

Griežto valgymo grafiko Lavija neturi, stengiasi vadovautis intuityviu valgymu – kai pajunta alkio jausmą. Jai nėra priimtinas mitybos režimas, kai reikia valgyti griežtai nustatytomis valandomis ir nurodytą kiekį kartų per dieną.

„Valgau įvairiai – stengiuosi, kad maistas būtų visavertis, bet kartais nebijau ir „nuodėmių“. Pavyzdžiui tokių, kaip greitas maistas ar desertai. Pastebėjau, kad geriau jaučiuosi, kai nevalgau miltinių produktų: duonos, makaronų“.

„Labai mėgstu jautienos steiką, drąsiai galiu sakyti, kad esu mėsėdė. Bet renkuosi tik jautieną ir paukštieną, nemėgstu kiaulienos. Taip pat mėgstu ir žuvį, jos stengiuosi ypač daug valgyti, kai atostogauju „jūrinėse“ šalyse. Žinoma, renkuosi daržoves, labai mėgstu įvairias salotų versijas – vien iš daržovių arba paskanintas, sūriu, vytinta ar kepta mėsa, žuvimi. Jas galėčiau valgyti ištisą dieną. Perku ir vaisius, tik nemėgstu obuolių. Labiau linkstu į aštrų, sūrų maistą nei į saldų. Tortų ir pyragų dėl manęs šiam pasaulyje galėtų ir nebūti“, - savo racioną vardija Lavija.

Lavijai labai svarbu maisto kokybė, tačiau ji nelaksto po ekologiškus turgelius. „Man nesuprantama, kai žmogus visą savo laiką skiria vieninteliam dalykui – maisto paieškai, atrankai. Maisto nesureikšminu, bet malonu, kad jo pagalba galima sukurti šventę, patirti naujų pojūčių“, – pasakoja žurnalistė. Jai valgyti atsitiktinėje užeigoje ar kavinėje nėra malonu, jai turi kelti pasitikėjimą tos vietos aplinka ir kvapai.

„Visgi, nesam gyvūnai, todėl valgyti vien tam, kad išgyventum, būtų pernelyg primityvu. Valgymas, skanus maistas – vienas didžiausių malonumų pasaulyje. Kita vertus, maistas negali tapti vienintele vertybe ar kultu, valgymo džiaugsmas neturėtų užgožti kitų vertybių ar siekių. Nepatinka, kai maistas pernelyg sureikšminamas kasdieniame gyvenime, man labiau patinka kai skani gurmaniška vakarienė tampa pramoga, o ne kasdienybe“.

Būdama svečioje šalyje Lavija būtinai paragauja bent vieną kitą nacionalinį patiekalą, bet į kraštutinumus nesileidžia – skorpionų „šašlyku“ dar neteko susigundyti.

Lavija nedaug laiko praleidžia savo virtuvėje. Tačiau pasigyrė, kad ką pagamina – stebuklingai puikiai pavyksta. Na, bent jau taip sako ragaujantys. O kai nori nudžiuginti vyrą, žavioji šviesiaplaukė gamina tailandietišką vištieną, kurios receptą atkūrė pati, paragavusi vienoje kavinutėje. Kaskart šį receptą Lavija tobulina ir keičia. Nepaisant improvizacijų, šis patiekalas kaskart išeina puikus.

Bet tradicinė lietuviška virtuvė ją ne itin žavi. L. Šurnaitė – Kairienė pasakoja: „Esu gana skeptiškai nusiteikusi galvodama apie cepelinus, kugelius. Toks sunkus ir krakmolingas maistas tinka tik šaltuoju metu laiku ir, žinoma, tik „prie progos“. Man patinka bulvinių patiekalų skonis, bet po jų apninkantis sunkumas nėra malonus“.

„Visgi, labai smagu būna kokį šaltą žiemos sekmadienį nuvažiuoti pas mamą sukirsti porą garuojančių cepelinų ar gabalą kugelio, o po to porą valandų tysoti ant sofos stengiantis „susidoroti“ su pietumis“.

Moteris sutinka, kad sveikesnis, kokybiškesnis maistas atsieina brangiau. Tačiau kaip daugiau tai atsiliepia kišenei ji pati niekada neskaičiavo. „Natūralu, kad šviežios daržovės, gera mėsa, pieno produktai kainuoja brangiau nei batonas su sviestu ir uogiene ar žirnių sriuba su kiaulės karka. Kai atsirenki, kas tau priimtina, sveika, tinka tavo organizmui – tai parduotuvėse negaišti, žinai, tiksliai į kokius maisto skyrius keliausi. Bet juk visko būna, kartais grįžtu namo su maišeliu ne pačių geriausių lieknos figūros draugų – rūkytos dešros, traškučių, kolos ar riebių prancūziškų sūrių“.

„Maistas Lietuvoje apskritai yra brangus, todėl sunku būtų sakyti, kad tik sveiki produktai brangesni. Beje, viena garsi Lietuvos moteris kažkada pasakojo apie savo mitybos įpročius, kurie tikrai nekerta per kišenę, bet atitinka sveikos mitybos standartus: lietuviškos daržovės ir daug kruopų. Deja, aš kruopų nemėgstu, todėl maistui sutaupyti nepavyksta“, – teigia Lavija.

Lavija teigia, kad neįmanoma pasirinkti arba tik nevalgymo ir gražios figūros, ar tik besaikį maisto rijimą ir antsvorio problemą. „Arba apsirijęs ir storas, arba badaujantis ir liesas. Gražią figūrą kiekvienas supranta savaip, bet, žinoma, egzistuoja tam tikri estetikos standartai, kuriuos atitikti galima ir be itin radikalių priemonių. Juk nedaugeliui reikia demonstruoti madas ant podiumo. Todėl tas „modelis“ nebūtinai privalo egzistuoti paprasto žmogaus kasdienybėje“.

„Tikiu, kad galima laviruoti tarp gražios figūros išlaikymo ir valgymo malonumo. Palikime skanesnius kąsnelius savaitgaliams ar šventėms, o kasdien valgykime mažiau“.

„Kraštutinumai valgyme arba nevalgyme, manau tai yra labai nesveika. Vieną dieną kemši, kitą – pasninkauji. Visur turi būti balansas. Nukrypimas nuo normos yra gerai ir nenuobodu, bet taip „šokinėti“ nuolatos, nemenka žala organizmui, tuo pačiu ir psichikai“, – pridūrė Lavija.

SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Su Jamie Oliveriu. Ir būtinai ragauti jo pagamintų patiekalų. Manau, kad pietūs su šia įžymybe taptu maloniu, jaukiu, smagiu ir sočiu pasisėdėjimu ir pašnekesiu ne tik apie Jamie kulinarinį talentą, bet ir daugelį kitų dalykų. Būtų įdomu sužinoti, kokios muzikos klausosi šis malonaus veido britas, kokius filmus renkasi, ar kokie jo mėgstamiausi tapytojai. Ir dar būtinai iškaulyčiau iš jo keletą britiškų anekdotų.

SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Tikrosios graikiškos salotos

Agurkai, pomidorai , mėlynieji svogūnai, žaliosios alyvuogės be kauliukų, rausvosios alyvuogės be kauliukų, fetos sūris, džiovinti smulkinti raudonėliai, dosniai alyvuogių aliejaus, druskos. Ir jokių salotų lapų ar graikiškų riešutų!

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Tenka pripažinti, kad kalorijų skaičiavimas yra gana efektyvus norint sulieknėti. Lavijos pasakota istorija yra sėkminga. Tokiu būdu buvo numesta nemažai kilogramų. Tačiau retas sugeba laikytis 1000 kalorijų per dieną režimo ilgą laiko tarpą. O pagalvojus apie nuolatinį galvojimą, ką čia liesiau suvalgius - galima ir išprotėti.

Paranojiškai kiekvieno suvalgyto kąsnio nereikia sekti. Jeigu žinosime vidutinį kaloringumą valgomų produktų ir kiek kalorijų per dieną mums reikia, to visiškai užteks. Svarbiausia laikytis bazinių sveikos mitybos pagrindų ir turėti valgymo režimą.

Suvalgius „blogojo“ maisto negalima savęs teisti. Jeigu šiandien nepavyko laikytis norimo rėžimo, persivalgėte, nieko tokio. Ateis nauja diena ir nauja pradžia. Kitą dieną galima pasitaisyti ir toliau laikytis sveikos mitybos principų.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.23 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LINAS ADOMAITIS VISADA GALVOJA, KĄ VALGO, KĄ GERIA IR KUO KVĖPUOJA

Dainininkas, kompozitorius, muzikos prodiuseris Linas Adomaitis šlovės pradžią gali drąsiai sieti su savo suburto kolektyvo „L+“ debiutu. Hitas „Ar tu ją matei?“ 1997 m. iškart šoko į visų Lietuvos radijo stočių topų viršūnes. O grupei iširus Linas nesustojo – ėmė vesti radijo laidą tuomet vienoje populiariausių radijo stočių „Laba’s FM“, sukūrė naują kolektyvą „UAB Music“, to paties vardo įrašų studiją, dainavo ir solo, galų gale 2004 m. kartu su Simona Jakubėnaite atstovai Lietuvai „Eurovision“ dainų konkurse.

Nuo pat mokyklos laikų atlikėjas mėgo keliauti po margą pasaulį, pažinti kitų šalių kultūrą, muziką, virtuvę, papročius. Vaikystėje Linas Adomaitis labai mėgo eksperimentuoti prie puodų. Būdamas šešerių jis iškepė pirmąjį savo patiekalą – tai buvo kiaušinienė.

Linas, regis, niekada nesiskundė antsvoriu. Tačiau paauglystėje jis net ketverius metus laikėsi dietos, visai nevartojo cukraus, daug sportavo. Be to, atlikėjas, priešingai nei daugelis paauglių, tuo metu visai nevartojo alkoholio ir nerūkė. Vėliau gyvenimo tempas ir aplinka suformavo kitokius vaikino įpročius. Tačiau, kaip jis pats tvirtina, visada galvoja, ką valgo, geria ir kuo kvėpuoja.

Linas atskleidė, kad dabar jis neturi itin daug laiko sukiotis virtuvėje. Daugiausiai laiko jam atima muzikinė kūryba bei laikas su šeima. Tačiau paprašytas jis mielai paruošia pagrindinį vakarienės patiekalą. Visgi jis pripažįsta, kad mylimos moters paruoštas maistas jam mieliausias – tai tiesiausias kelias į vyro skrandį.

Prodiuseris per dieną stengiasi rinktis kuo įvairesnį maistą. Tiesa, kažkada jis buvo vegetaras: „Tai truko apie dvejus metus, tačiau vėliau vėl nusprendžiau valgyti mėsos produktus – esu įsitikinęs, kad man nepakako baltymų iš to vegetariško maisto kurį tada valgiau“.

„Maistui skiriu didelį dėmesį. Man svarbiausia, kad jis būtų šviežias. Už gerą, kokybišką maistą negaila išleisti daugiau pinigų. Ir pagrindinis dalykas, ko gero, yra nepersivalgyti. Reikia pavalgyti tiek kiek prašo organizmas. Stengiuosi išmokti įsiklausyti į jo balsą“.

Linas Adomaitis turi tvirtą nuomonę apie nesveiką mitybą ir stengiasi tokio maisto vengti. Jis tvirtina: „Visi žino, kad nesveika yra pusfabrikačiai, riebalai, ypač seni, ir greitas maistas. Taip pat nevalia miksuoti maisto su alkoholiu. Bet kokiu atveju esu tvirtai įsitikinęs, kad viskam reikia saiko. Ir nesveikiausia yra netgi ne tai ką, bet kiek valgai. Suvalgęs per daug maisto apsunkini organizmą ir eikvoji energiją virškinimo procesui. Per mažai pavalgyti taip pat yra negerai, nes su alkio jausmu taip pat nereikia žaisti“.

Atlikėjas labai mėgsta jūros gerybes. Jo mėgstamiausias sriuba – pomidorinė, su jūros gėrybėmis. „Be galo mėgstu žuvies produktus“, – priduria vyras. „Viešėdamas Azijoje tikrai daug ko paragavau. Kai kada net nežinojau pavadinimo tai, ką valgiau. O štai pas indėnus valgiau nepakartojamą plačiakaktį omarą bei milžiniškų jūros sraigių“, – įspūdžiais apie svečių šalių virtuvę dalijasi Linas.

Kai atlikėjas viešėjo Tailande, jį sužavėjo tenykštis būdas gaminti žuvį. Jis atskleidė: „Norint gardžiai pagaminti žuvį reikia išimti jos vidurius, gerai išvalyti ir prikimšti česnako, imbiero bei citrinžolės. Cintrinžolė tai nepaprasto skonio prieskonis, kurį tailandiečiai net gėrimus gardina“.

„Man patinka ir tradiciniai lietuvių patiekalai. Senelis daug pasakojo, kad yra begalės receptų, kuriuos lietuviai jau baigia pamiršti. Tiesa, anot jo, cepelinai – nėra lietuviškas patiekalas. Kalbant apie tradicinę virtuvę maloniau pristatyti patiekalą Šiupinys“, – apie lietuvišką virtuvę kalba Linas Adomaitis. Beje, jo šaldytuve visada galima rasti paprastų kaimiškų lašinių. „Lašiniai gelbsti ekstremaliomis situacijomis. Spirgučiai puikiai tinka košei ar prie bulvių“, – pridūrė jis.

Garsenybė mano, kad geriausia ir sveikiausia žmogui yra japonų virtuvė. Anot Lino, nuo Europos virtuvės greit tunkama. To priežastis – per daug apdorotas ir per daug kaloringas maistas. Japonų sveikiausia dėl to, kad japonų maistas mažiausiai apdorojamas karštyje. Tai neapsunkina organizmo.

Linas Adomaitis savo dieną pradeda su puodeliu arbatos. Be jos jis nepradeda nei vieno ryto. Pietums prodiuseris mėgsta užkąsti rimčiau. Taip pat Linas mėgsta kavą, o šviežiai išspaustos apelsinų sultys – jo pats mėgstamiausias gėrimas.

Pats Linas Adomaitis nėra išrankus maistui. Jis mėgsta daug ką, tačiau maistas, kurį jis valgo, turi būti ką tik pagamintas, šviežias ir, pageidautina, ekologiškas. Todėl jis retai kada vyksta papietauti į kavinę. „Dažniausiai valgau savo pagamintą maistą, o ir savo šeimyną, draugus pavaišinu. Visi lieka sotūs ir dėkingi“, – šypsosi dainininkas.

Pomidorinė Lino sriuba:

Mums reikės 6 pomidorų, supjaustytų į keturias dalis, pusės stiklinės ryžių, sviesto, 500 gramų karališkų krevečių, 3 supjaustytų morkų, 1 supjaustyto ir truputį pakepinto svogūno, pipirų, druskos, įvairių prieskonių. 2 litruose vandens virti ryžius ir daržoves, krevetes sudėti prieš pat baigiant virti.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 -  Norėčiau papietauti su Chuck Norris. Pasikalbėčiau apie tai, kaip jis pasiekė ilgaamžiškumo ir nenugalimo kovotojo statusą, sindromą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Keliaujant po Europos šalis, Ameriką tenka susidurti su padidintų porcijų fenomenu. Kai daugiau gauni, daugiau ir suvalgai. Būkime pastabesni. Nusipirkę įprastą ar didesnio dydžio šokoladuką - jį visą suvalgome, nepriklausomai nuo dydžio.

Tai kam tie papildomi kąsniai, jeigu pasisotinti galima ir nuo mažesnių porcijų. Japonijoje dar yra išlaikyti mažų porcijų standartai. Nėra didelių, super didelių, karališko dydžio porcijų. Galiausiai, skrandį ištampyti labai lengva, o sutraukti sunku. Laikui bėganti pasisotinti gali tapti vis sunkiau ir reikės daugiau maisto.

L. Adomaičio sprendimas nevalgyti kavinėse yra pagirtinas. Daug naudingiau namuose pagamintas maistas. Naudojami kokybiški, švieži produktai, gaminama su meile. Retas restoranas gali tuo pasigirti.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.15 (foto: "Lietuvos Ryto")