NUBAUSTI NELEGALIŲ TVORŲ STATYTOJAI IR VALSTYBINĖS ŽEMĖS GROBIKAI

Dar galiu pasidžiaugti, kad man pradėjus domėtis dviejų verslininkų - Edvardo Slavič ir Antano Gaižausko - nelegaliomis tvoromis iki vandens telkinio, šie du asmenys buvo nubausti atitinkamų institucijų. Taip pat tiriant šį faktą paaiškėjo, kad jie užgrobė nemažą dalį valstybinės žemės ir ją tiesiog apsitvėrė! Žinoma, jie įpareigoti tvirtą akmeninę tvorą nugriauti. Šį straipsnį rašiau Tauragės miesto laikraščiui "Tauragės Žinios".

DĖL "GRINDOS" VEIKSMŲ PRADĖTI NET KELI TYRIMAI

Galiu pasidžiaugti, kad po mano straipsnio "Grinda - naminių gyvunėlių getas?" buvo pradėti keli tyrimai. Vieną inicijavo prokuratūra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o kitą, dėl neskaidrios buhalterijos ir akivaizdaus pinigų plovimo, - Finansinių nusikaltymų tyrimų tarnyba (FNTT). Jei turite vertingos informacijos, susijusios su šiomis temomis, prašau rašykite man paulius.tumosa@gmail.com. Aš pažadu visą informaciją perduoti atitinkamoms institucijoms. Ačiū!

NETEISĖTAS TVORAS PRIE BAGDONO TVENKINIO IŠJUDINO ŽURNALISTAI

Panašu, kad su nelegaliomis tvoromis ir valstybinės žemės vagystėmis turi kovoti žurnalistai. Tik „Tauragės Žinioms“ pradėjus domėtis neteisėtai aptverta verslininko Edvardo Slavič teritorija prie užtvenkto Molupio upelio arba taip vadinamo Bagdono tvenkinio Vytauto gatvėje, atitinkamos tarnybos pradėjo skubų tyrimą. Tvenkinio krantu pereiti nepavyks niekam – šią teritoriją saugo aukštos nelegalios tvoros.

Užėjus į E. Slavič namo kiemą mus pasitiko namo šeimininkė Lena. Pradėjus domėtis tvora jos sklype, moteris apsimetė nieko nežinanti: „Kokia tvora? Eikit ir praeisit. Visi eina ir praeina. Jie vikresni ir praeina“. Paprašius parodyti, kaip pati praeitų pro neteisėtai užstatytas tvoras, ji mus išvarė iš kiemo.

Lena Slavičienė pridūrė: „Gal šią tvorą statėme su kaimynais...“. Šalia – baldų verslą turinčio Antano Gaižausko sklypas. Jo žmona su žurnalistu taip pat nenorėjo kalbėti. Prieš nosį ji užtrenkė duris: „Mes su žurnalistais nekalbame“. Beje, A. Gaižausko sklypas net nėra įteisintas. Jam suteiktas leidimas statyboms, tačiau A. Gaižauskas apsitvėręs trečdaliu didesnį žemės plotą!

Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovė Marytė Trapnauskaitė apie šį pažeidimą iš žurnalistų išgirdo pirmą kartą: „Ne, nieko nežinau. Pasidomėsime...“. Ji tikino, kad nei vienas skundas dėl šios tvoros nebuvo gautas, dėl to ir tyrimas nebuvo pradėtas. Į klausimą, ar tik pagal tyrimus tarnyba pradeda veikti, M. Trapnauskaitė teisinosi: „Ne, bet mes neturime pakankamai žmonių“.

Keista, tačiau šis priežiūros skyrius E. Slavič ir A. Gaižauskui administracinių nuobaudų neskyrė, nes pažeidimas padarytas anksčiau, nei prieš kelis mėnesius. Visgi, pažeidėjai buvo įpareigoti iki kitų metų gegužės 9 d. tvorą nugriauti ir gražinti neteisėtai užsitvertą teritoriją miestui.

Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna „Tauragės Žinioms“ sakė, kad jau yra surašyti patikrinimo aktai ir perduoti Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Tiesa, tik po žurnalisto skambučio buvo pradėti tirti šio Lietuvos respublikos įstatymams nusižengusio žmogaus veiksmai. R. Ažna tikino: „Mus pasiekė informacija apie valstybinės žemės užėmimą. Buvo atlikta patikra. Nustatyta, kad pilietis Slavič ir kiti kaimynai be teisinio pagrindo naudojasi valstybine žeme“.

Mūsų duomenimis, buvo surašyti patikrinimo aktai ir perduoti Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Tik savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus turi teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl savavališko žemės užėmimo. A. Mosėjus atsisakė plačiau komentuoti susidariusią situaciją.

Šaltiniai laikraščiui teigė, kad sunku bus pakeisti situaciją. „Vargu, ar kas nors pasikeis. Čia visi jų draugai“, – sakė šaltinis. „Buvo kilęs sąmyšis tarp jų ir kaimynų. Tačiau visi buvo užtildyti. Viskas yra paremta pinigais. Jie labai gerai gyvena...“.

Paulius Tumosa, Tauragės Žinios | 2010.10 ©

KLAIDA STEP UP 3D

Ha Ha. Pastebėjau klaidą filme STEP UP 3D. Kai vyksta šokėjų finaliniai šokiai, tai tas blogas vaikinas vienoje vietoje su džemperiu, kitoje jau tik su marškinėliais. Priklauso kokia kamera filmuota :)

VILNIAUS RAJONAS – ATSKIRA KUNIGAIKŠTYSTĖ?

Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje dirba daugiausiai lenkų tautybės asmenys, regis, vadovaujamasi visai kitokiais įstatymais nei Lietuvos respublikoje. Beveik penkerius metus trukęs teismų karas su Vilniaus rajono savivaldybe ir jos mere Marija Rekst dėl lenkiškų gatvių pavadinimų, atrodo, niekada nesibaigs. Viso to kaltė – M. Rekst ir jos pavaldinių nesusigaudimas įstatymuose.

Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja Lietuvos teismų sprendimus pakeisti lenkiškus gatvių pavadinimus į lietuviškus, arba nukabinti dvikalbes lenteles. M. Rekst tyčia atsisako tai daryti. Jos argumentai: „Kas turi keisti užrašus? Savivaldybė? Savivaldybės administracija. Kokiu būdu? Jeigu yra poreikis. Pas mus gyvena daugiau nei 61 proc. lenkų, jie nori, kad užrašai būtų lenkų kalba. Aš manau, kad taip ir turi būti”.

Valstybinė kalbos inspekcija gerai žino, kad Vilniaus rajono kai kurių gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos. Lenkiški užrašai yra teisiškai nepagrįsti. Vartojant dvikalbius gatvių pavadinimus pažeidžiami Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis, kuris skelbia, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra tik valstybine kalba.

Taip pat M. Rekst vadovaujama savivaldybės administracija pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. 66, kuris numato, jog viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti.

Ir to negana, pažeidžiamas ir dar vienas Vyriausybės nutarimas, kuris skelbia, jog gatvių pavadinimų lentelėse turi būti vartojamas teisiškai įregistruoti (įtraukti į Registrą) pavadinimai.

Tačiau, atrodo, kad Lietuvoje ne visiems galioja vienodi įstatymai. M. Rekst ginasi nuo mestų kaltinimų ir gina lenkiškus gatvių pavadinimus, bandydama teismams įrodyti kitokią tiesą. Ji teigia: „Viešuosius užrašus, tarp jų ir gatvių pavadinimų, tautinės mažumos kalba Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ir galiojantys nacionaliniai bei aukštesnės galios – tarptautiniai teisės aktai“.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas tai vadina absurdu: „Mūsų inspekcija nemato argumentų, kodėl Vilniaus krašte būtų galima kabinti gatvių pavadinimus dviem kalbomis. To neleidžia šiuo metu galiojantys teisės aktai, tokią Inspekcijos nuomonę ne kartą yra patvirtinę teismai. Gaila, kad tokio akivaizdaus dalyko nenori suprasti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų atsakingi pareigūnai“.

Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokių užrašų teikimo galimybės. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir oficialus išaiškinimas, kurią teismuose cituoja M. Rekst, nėra tiesiogiai taikytinas tarptautinis dokumentas, jos nuostatos įgyvendinamos tik atsižvelgiant į valstybių teisines sistemas. Kitaip tariant, konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

Už dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių kabojimą yra atsakinga M. Rekst pavaldinė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska. Ji už teismo nutarimo nevykdymą buvo nubausta 400 Lt, tačiau nuobaudą apskundė teismui.

Šiuo metu reikia laukti teismo posėdžio, kuriame Valstybinė kalbos inspekcija gins savo poziciją. Šio teismo nutartį bus galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Kol paskutinis teismas nepriims galutinės nutarties, tol ir kabos dvikalbės lentelės. Teismų karuselė sukasi, o padėtis nesikeičia.



Paulius Tumosa 2010.10 ©