"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": ANDRĖJUS ZADNEPROVSKIS IŠDUODA, KAIP APGAUTI ALKĮ

Sportininko šeimoje gimęs Andrejus Zadneprovskis pasirinko tėvo propaguojamą sporto šaką. Ir jis neapsiriko. Penkiakovininko sąskaitoje – du Olimpiniai medaliai, keturi pasaulio čempionatų medaliai, dar du – iš Europos čempionatų.

Kurį laiką jis dirbo Vilniaus raitojoje policijoje. Tačiau dėl traumų, patirtų siekiant pergalių sporto varžybose, jis tapo netinkamas tokiam darbui. „Veikla policijoje man niekada nebuvo tokia svarbi kaip sportas“, – kartą yra pasakęs Andrejus.

Iš tikrųjų, jį visur suka sportas. Penkiakovininkas yra ne tik A. Zandeprovskio tėvas Viačeslavas, bet ir jo žmona Laura, 2012 m. Olimpinėse žaidynėse iškovojusi auksą, su kuria Andrejus turi dukrą. Taip pat jis treniruoja kitus penkiakovininkus.

Sportinę karjerą Andrejus metė dėl traumų. 2005 – 2010 m. traumos itin atsiliepė sveikatai. Jis turėjo kremzlių uždegimus, sąnarių problemas. „Auga nauja karta, dabar pats treniruoju kitus. Šiuo metu treniruoju vieną jauną vaikinuką, kuris jau tapo Europos penkiakovės čempionu iki 21 m. Manau tai jau neblogas pasiekimas jaunimo tarpe. Net aš neturėjau tokio gero pasiekimo būdamas jaunas“, – sako Andrejus, pasirinkęs trenerio kelią.

A. Zadneprovskis profesionaliai sportavo apie 20 metų, todėl niekada problemų su svoriu neturėjo. „Sportuojant 7 val. per dieną visi riebalai sudega. Vėliau svoris šiek tiek augo, bet su amžiumi tai yra normalu. Idealiausias mano svoris prieš rimtas varžybas būdavo 69-71 kg. Dabar sveriu 78 kg. Tačiau jaučiu, kad galėčiau sverti ir šiek tiek mažiau“, – atviravo sportininkas.

Pats Olimpinis čempionas sako, kad neturi daug laiko ir galimybių aktyviai judėti. Anksčiau jis daug važinėdavo su dviračiu. Tačiau, kaip jis pats sako, su dviračiu turi važinėtis mažiausiai dvi valandas, kad pradėtų kažkas keistis su tavo kūnu – kitaip nėra reikalo ant jo net sėstis. „Juk bėgioti krosą užtenka bėgti apie valandą, o pedalus minti tiek jau neužteks. Dviratininkų treniruotė tik prasideda po dvejų valandų. Kas nori numesti svorį tikrai rekomenduočiau minti dviratį. Bėgti ne visi gali, o be to, antsvorį turintiems žmonėms, didesnis krūvis kojoms, kojų sąnariams, kurie dyla, yra negerai, prasideda skausmingos ligos“, – sako Andrejus.

„Tačiau daugelis miestų turi problemą su dviračių takais. Jų yra, bet trasų kokybė labai prasta. Lietuvoje geriausi dviračių takai nutiesti nuo Palangos iki Klaipėdos. Net mano tėvukas, kuriam jau apie 60 metų, dažnai mina šia trasa į abi puses“.

Penkiakovininkas sako, kad žiemą jis visada sverdavo daugiau, net jei ir aktyviai sportuodavo. Gydytojai, sporto specialistai jam rekomenduodavo šiek tiek prisiauginti riebalinį sluoksnį.

Kartais jis bandydavo keisti savo mitybą. Tačiau tai darė ne dėl svorio, o dėl energijos. Jis pasakoja: „Sportuojant nereikėdavo svorio, nes reikėdavo ir plaukti, ir bėgti, o papildoma masė tikrai nepadeda tai padaryti greičiau. Tačiau jei esi per daug lengvas, sporto rezultatai taip pat nebūna geri. Bėgime labai jaučiasi, kai turi papildomus kelis kilogramus antsvorio. Kasdienybėje tie papildomi kilogramai nesijaučia, tačiau dalyvaujant varžybose, kai reikia siekti gerų rezultatų, tas jaučiasi ir yra aktualu“.

Pamatęs, kad sveria šiek tiek daugiau nei įprastai, iš to didelės tragedijos A. Zadneprovskis nedaro. Jis žino – jei ryte svers 70,5 kg, tai per pietus svoris nukris iki 69 kg. „Sveriant 69 kg jausdavausi komfortiškai ir galėjau sėkmingai dalyvauti varžybose. Žinoma, sudeginti tą 1,5 kg man padėdavo sportas“, - šypsosi sportininkas.

Andrejus pasakoja, kad jam nuolat kildavo problemų dėl išgeriamo skysčio kiekio, kas yra labai svarbu jaustis gerai ir turėti gražią figūrą. „Mano kraujyje hemoglobino ir hemotokrito rodikliai būdavo nuolat padidėję, todėl gydytojai rekomenduodavo išgerti daug vandens. Sakydavo, per treniruotes išgerti net 3 ar 5 litrus. Jau metus sportininko karjerą teko vėl lankytis pas gydytojus ir jie pastebėjo per daug tirštą kraują, todėl galiausiai atkreipiau į tai dėmesį. Juk gali nevalgyti, bet vanduo tai būtinas“, - apie vandens naudą pasakoja A. Zadneprovskis.

„Mano silpnoji pusė – saldumynai. Net, kai profesionaliai sportuodavau, po kiekvienos treniruotės organizmas pradėdavo reikalauti kažko saldaus. Tačiau aktyvus sportas greitai sudegindavo tuos šokoladukus ir spurgas“, - saldžius laikus prisimena vyras.

Tačiau dabar, mažiau sportuojant, viskas pradeda kauptis ant taip vadinamo „gelbėjimosi rato“. Kartais Andrejus atsistoja prieš veidrodį ir mato, kad jau gerokai šis ratas padidėjęs. Tuomet porą dienų jis bando riboti saldumynų skaičių – vietoj keturių saldainių vyrukas suvalgo vieną, vietoj trijų šaukštelių cukraus į kavą, susiberia pusantro. Bando jis eiti ir į sporto salę, tačiau didelių rezultatų ten jau sunkiau pasiekia.

Sportininko organizmas buvo pripratęs prie didelių krūvių, todėl dabar jis silpnai reaguoja į 2-3 apsilankymus sporto salėje per savaitę. „Reikėtų save suimti ir kasdien po dvi valandas aktyviai sportuoti. Tada žinau, kad bus teigiamas rezultatas. Kelias dienas susiimi, galvoje įsijungia sportininko varikliukas, o po to galvoji, kad ir taip atrodai neblogai. Nežinau vardan ko turiu save taip riboti. Jau nebėra tikslo – varžybų“, – pridūrė Andrejus.

Baigus profesionalaus sportininko karjerą, kažkur su draugais ar savo auklėtiniais pasportavus aktyviai, Andrejus tiesiog užsidega vėl aktyviai sportuoti. Po kelių savaičių ši psichinė būsena nurimsta ir vėl atsipalaiduoja – mažiau sportuoja, valgo mažiau rinkdamasis produktus. Bet apsileisti irgi jam nesinori, nes po to bus tik sunkiau. „Grįžti į tobulas arba arti tobulumo formas yra didelis stresas organizmui“, – sako jis. „Be to, tai atima daugiau laiko ir jėgų“.

Susitikus buvusius sportininkus, kurie jau turi pilvukus, jam dažnai jie pataria, kad geriau valgyti dažniau, bet po mažiau. Andrejus tikina, kad tai tiesa, tas tikrai veikia. Tačiau ir tai daryti jis negali lengvai. A. Zadneprovskis atvirauja: „Ryte pavalgai pusryčius ir išeini į treniruotę, kiti – į darbus. Pavalgai per pietus ir vėl grįžti į treniruotę ar ofisą. Po to – tik vakarienė. Dažniau valgyti ir neišeina. Kurie sąžiningai tai daro, privalo nešiotis indelius ar termosus su maistu. Atėjus reikiamai valandai jie turi skubėti pavalgyti“.

„Kartais žiūrint senas nuotraukas ar vaizdo įrašus pamatau save su tobulomis kūno linijomis, su pilvo presu, pagalvoju, kad neblogai atrodžiau ir norėčiau vėl taip pat atrodyti. Tačiau nežinau kas turi įvykti, kad vėl pradėčiau taip aktyviai sportuoti“, – prisiminimais dalinasi Andrejus.

„Kiekvienas žmogus turi turėti savo svorį. Tai svoris, kuomet jis jaučiasi komfortabiliai, turi daug energijos, nesijaučia mieguistas, pavargęs. Meluosiu, jei sakysiu, kad visai nevalgau mėsainių, dešrainių ir kito greito maisto. Valgau. Galiu mėnesį nesuvalgyti mėsainio ar gruzdintos bulvytės. Tačiau kartais į greito maisto restoranus važiuoju net kelis kartus per savaitę. Visas pasaulis tai valgo, nors daugelis ir žino, kad tai nesveika. Nežinau, ko jie ten įdeda, bet man labai skanu šviežias minkštutis mėsainis su kola“, – mažomis nuodėmėmis dalinasi Lietuvos sporto pažiba.

Andrejus nėra labai išrankus maistui. Jis gyvena šeimoje ir lėkštėje nerankioja „gerus“ ar „blogus“ ingredientus. Tiesa, kiaulienos Zadneprovskių šeima vengia. Dažniau jie renkasi jautieną ir vištieną bei kalakutieną. „Anksčiau žmonės masiškai valgydavo kiaulieną ir nieko blogo neatsitiko. Nors dabar, kai pasiklausai televizijos, tai pieną gamina iš miltelių, morkas, salotas ir pomidorus augina tik su milžiniškais kiekiais nitratų, tai nežinia ir kaip ta kiaulė užauginama. Atėjus į parduotuvę ir nebežinai, ką pirkti, kad būtų tikrai sveika. Daug žmonių neturi savo daržų, todėl ir perka prekybos centruose“, – sveiko maisto problemas vardina Andrejus.

Penkiakovininkas daržovių neatsisako. Jis jas valgo noriai. „Ląsteliena labai naudinga organizmui. Tačiau nemėgstu salierų“, – sako jis. „Buvo netgi linksma istorija, kai draugas pasikvietęs paruošė salotas su begalę daug salierų. O šalia vaikui padavė kiaušinienės. Vos ne vos sužiaumojau raukydamasis tuos salierus ir su pavydu žiūrėjau į vaiko lėkštę“.

Andrejui pats neskaniausias gėrimas yra želmenų sulčių. Cinamono jis irgi vengia. Obuolių pyrago ar bandelių su cinamonu tiesiog geriau nesiūlyti.

„Esu girdėjęs mitą, kad nuo 18 val. geriau nevalgyti. Kartais tai išbandau. Bet jei vakare negaliu užmigti dėl minčių apie maistą, tuomet išgeriu kefyro stiklinę su sėmenimis. Po 15 min. ateina sotumo jausmas ir užmiegu kaip kūdikis“.

„Jei privalgai prieš miegą, tai iš tiesų daug sunkiau užmigti. Manau, kad blogiau neužmigti nuo prisivalgymo nei nuo nepavalgymo“, – užbaigia A. Zadneprovskis.

Kokį receptą rekomenduotumėte mūsų skaitytojams?

- Virtinukai su vyšniomis. Tešlai reikės 1 stiklinės vandens, 1 kiaušinio, miltų, druskos. Įdarui 1 litrą vyšnių be kauliukų, o padažui – vyšnių kauliukų bei 2 didelių šaukštų medaus.

Sumaišome miltus, vandenį, kiaušinį ir druską. Suformuojame virtinukus, į kiekvieną įdedant po maždaug 5 vyšnias. Likusius kauliukus ir sultis užpilame medumi ir paliekame kurį laiką, kad medus ištirptų ir perimtų vyšnių kauliukų aromatą. Tuomet padažą perkošiame, kad nebeliktų kauliukų. Išverdame virtinus, o juos išvirusius apliejame medaus ir vyšnių padažu.

Su kokia įžymybe norėtumėte papietauti?

- Su Robert De Niro. Žaviuosi jo vaidyba. Kone visi filmai su juo mane pakeri.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Sportininkams išlaikyti savo liekną figūrą, ypač vėlesniame amžiuje sunku. Kūnas pripratęs prie didelių krūvių sportuojant. Nutraukus treniruotes ir neprižiūrint kasdienės mitybos galima ir sustorėti.

Norint turėti dailų kūną važiuoti vien dviračiu nepakanka. Sportas su dviračiu - yra kardio treniruotė. Kad gautume geriausią efektą reikėtų daryti kardio treniruotę, po to dirbti su raumenynu ir sporto valandėlę užbaigti kardio treniruote. Taip pataria geriausi sportininkai.

Didelį antsvorį turintiems žmonėms nepatarčiau bėgioti. Dėl didelio svorio galima stipriai pakenkti sąnariams. Pradėti sportuoti galima nuo pasivaiksčiojimų, vėliau galima ilginti atstumus ir ėjimo greitį.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.14 (foto: "Lietuvos Ryto").

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": JURGIUI DIDŽIULIUI IR ERICAI JENNINGS SUREGULIUOTI MITYBĄ PADĖJO ALERGIJOS TESTAS

Iš Kolumbijos kilęs Jurgis Didžiulis Lietuvos muzikos pasaulyje padarė tikrą sprogimą. 2003 m. jis įkūrė  kultinę grupę „InCulto“, kuri 2010 m. prasiveržė ir į didžiausią Europos dainų konkursą „Eurovision“. Jurgis vedė ir lietuviškosios MTV laidą, prisidėjo prie klubinio projekto „TWNKL“ sukūrimo, o 2012 m. vasarą pristatė savo fotografijų parodą.

Vyrukas 2008 m. tapo vegetaru. Tačiau, kaip jis pats sako, tiesiog jo organizmas sunkiai virškina mėsą. „Tikrai nėra jokių filosofinių ar religinių įsitikinimų. Jaučiuosi geriau, kai nevalgau mėsos. Iš tikrųjų, raudonos mėsos, ypač jautienos, aš atsisakiau dar seniau. Jau tada pastebėjau, kad ją sunkiai virškinu. Tačiau atsisakius ir paukštienos, kuri dažniausiai būna privaryta hormonų, pasijutau kur kas geriau“, – mintis dėsto J. Didžiulis. Nevalgo jis ir žuvies.

„Mitas, kad visą proteiną gali gauti tik iš mėsos produktų. Tai visiška netiesa“, – pridūrė muzikantas. Jis sako, kad dar viena nesąmonė, jog pagrindinis žmogaus kalcio šaltinis – pieno produktai. „Juk net gyvūnai pieną geria tik pirmosiomis savo gyvenimo dienomis, vėliau niekas negeria pieno. Žmogaus organizmas nėra linkęs labai gerai toleruoti pieno produktus“, – teigia Jurgis.

Dainininkas atvirauja, kad problemų dėl savo svorio turi dar nuo vaikystės. Jis sako: „Turiu polinkį kaupti riebalus ant kūno. Todėl, kai valgau, visada bandau į tai atkreipti dėmesį. Kai sveikai maitiniesi, tai būna daug lengviau“.

„Paauglystėje dažnas mūsų valgėme daug „šlamšto“. Mūsų namuose buvo labai daug maisto. Viską taip ir griebdavai, kas po ranka papuola“, – jaunystę prisimena Jurgis. Penkiolikos metų jis svėrė apie 80 kg. Kai persikėlė gyventi į Europą, jo svoris pradėjo kristi labai greitai. Nustojo valgyti vakarais. „Dabar šiek tiek valgau vakare, bet nedaug. Galų gale yra socialiniai įsipareigojimai – susitikimai, vakarienės, priėmimai“, – sako atlikėjas.

Jurgis nemano, kad tokį teigiamą rezultatą padėjo pasiekti meniu pokytis. Anot jo, prie to prisidėjo valgymo grafiko pakeitimas. Dainininkas pradėjo valgyti du kartus per dieną, kartais vakare nugriebdavo kokių salotų ar vaisių. Vėliau jis ėmė valgyti dažniau, bet po mažiau.

„Aplinkui mūsų yra per daug maisto, kuris mums yra netinkamas. Po Ericos nėštumo apsilankėme pas žinomą dietologę, kuri mums atliko alergijos testus. Aš nelabai tikėjau tuo. Tačiau norėjau žmonai palaikyti kompaniją, kad jai būtų lengviau mesti svorį“, – pasakoja Jurgis, kartu su žmona dainininke, grupės „Skamp“ lydere Erica Jennings 2007 metų paskutinę dieną susilaukęs pirmojo berniuko.

Jurgio nuostabai kilogramai iš tikrųjų pradėjo kristi, jo veide nebeliko putlumo, tapo daug energingesnis. Rytais jam keltis pasidarė daug lengviau. „Galvojau, kad 8 val. ryto keltis yra sudėtinga, tačiau, pasirodo, – ne“, – šypsosi muzikantas.

O atsikėlęs J. Didžiulis prie pusryčių stalo renkasi salotas, avižinę košę ar ruginę duoną. O jei po pietų lieka maisto, tai jį suvalgo priešvakariams ar vakarienei. „Mėgstame su šeima apsilankyti žaliavalgių restoranuose. Sakyčiau, Vilniuje jų yra labai daug. Ten skanu, bet nesotu“, – pridūrė jis. Vakarieniauti su šeima jis stengiasi išeiti bent kartą per savaitę.

Ericai Jennings po nėštumo sunkiai sekėsi mesti priaugtus papildomus kilogramus. Iš pradžių ji atsikratė vos kelių kilogramų. Į paniką puolusi dainininkė kreipėsi pagalbos į dietologus, kurie ir atliko alergijos testą. Po to kilogramai pradėjo tirpti – 1 kg per 7 dienas. Viename moterų žurnale Erica atskleidė, kad jei vieną dieną valgai žuvį ir bulves, tai kitas tris dienas to paties valgyti negalima. Mergina patarė po to rinktis pupeles, ryžius.

Beje, J. Didžiulio tėvas taip pat atliko dietologės rekomenduojamą alergijos testą. Atsisakęs tam tikrų jam netinkančių maisto produktų muzikanto tėvas atsikratė 12 kg per tris mėnesius. O taip pat Jurgio nebekamuoja sunki šienligės forma: „Kiekvienais metais mano kamuoja sezoninė alergija – šienligė. Kai iš savo meniu išmečiau tam tikrus maisto produktus, kuriuos rekomendavo atlikus alergijos testą, šienligė tapo daug lengvesnė“.

Jurgis iš savo raciono išbraukė patiekalus iš kvietinių miltų, pieno produktus. „Niekada neįsivaizdavau, kad man taip netinka produktai iš kvietinių miltų. Kai suvalgau gabaliuką kvietinės duonos, mano organizmas tarytum man pasako „Ne“. Kažkas pasikeičia organizme, būna bloga, pradedi jaustis negerai“, – sako dainininkas.

„Daugelis vaikų nevalgo tam tikrų dalykų. Daugiausiai jų nemėgsta brokolių. Tačiau tėvai juos verčia tai valgyti. Kodėl nepagalvojama, jog vaikai nevalgo todėl, kad šis maisto produktas netinka jų organizmui?“.
„Įmanoma nebrangiai valgyti sveikai. Nebūtina rinktis pomidorą iš Komorų salų. Pirk paprasčiausią pomidorą, kartais patiekalą pagardink saulėje džiovintais pomidorais. Per savaitę vidutiniškai vienas vegetaras neišleis daugiau 100 litų. Mėsa apskritai yra brangus dalykas, o sojų mėsa daug pigesnė. Daržovės, kruopos, avinžirniai – taip pat“, – apie sveiką mitybą pasakoja Jurgis.

Privengia jis ir saldumynų. Tačiau druską jis vartoja. Ir, kaip jis pats sako, gal net per daug. Jurgio namuose galima rasti tik jūros druską.

Atlikėjas sako, kad kartas nuo karto kiekvienam iš mūsų reikėtų „tvarkingai“ pabadauti, be jokių drastiškų priemonių. Anot vyro, tik taip galima išvalyti organizmą nuo blogo maisto sukeltų pasekmių.

Taip pat jis, norintiems turėti gražią figūrą, pataria lankyti sporto užsiėmimus. Be plaukiojimo Jurgis aktyviai užsiima joga – tiek jogos užsiėmimuose, tiek namuose. Rytais stengiasi bėgioti: „Žinoma, ne kiekvieną rytą išeina. Bet į savaitę bent kelis kartus nubėgu po 3 km. Bandžiau lankyti ir treniruoklių salę, bet man nepatiko. Be to, šokiai labai padeda palaikyti gerą kūno formą. Šoki visą naktį klube, išprakaituoji ne tik visą alkoholį, bet ir papildomus kilogramus. Kitą rytą savijauta būna visai kita – būna daug geriau“.

J. Didžiulis sutinka daugelio nuomonei, kad norint pasikeisti išorėje pirmiausiai reikia pakeisti vidų. „Taip kaip atrodo tavo kūnas šiandien yra tavo darbo įrodymas. Problema nėra tavo kūnas, problema yra tavo įpročiai. Aš manau, kad neverta sau kartoti, jog būti storuliu yra likimas ir neverta nieko keisti. Reikia tiesiog gerinti savo mitybos įpročius“.

„Kai kurie antsvorį turintys žmonės galvoja, jog numetus papildomus kilogramus, turi būti kaip Kate Moss, tačiau tikrai ne. Tu numesk bent 10 kg ir jau pasijusi visai kitu žmogumi. Tau bus lengviau gyventi. Yra du faktai – žmonija per daug valgo ir per mažai juda. Žmogus turi kompensuoti tuos du dalykus, tačiau neturi vadovautis žurnalų viršelių merginomis ar vaikinais“.

„Žinojau daug žmonių iš mados, muzikos pasaulių, sergančių anoreksija ir bulimija. Tai yra labai rimtas psichologinis sutrikimas. Tai susiję su visuomenės spaudimu ir savimeile, gali būti traumų vaikystėje. Svarbiausia, kad pačios šeimos, patys artimiausi sergančiojo žmogaus asmenys suvoktų tą problemą ir kreiptųsi pagalbos pas specialistus. Labiausiai šioje problemoje reikia šeimos palaikymo“.

Kol kas J. Didžiulio ir E. Jennings šeimoje auga du maži berniukai. Nei vienas jų problemų dėl apetito ar antsvorio tikrai neturi. O tėvai jiems nedraudžia valgyti mėsos. Tėvas atvirauja: „Nebandome jiems įpiršti vegetarizmo. Jei užaugę norės nevalgyti mėsos, tebūnie. Bet prievarta tikai nenorime iš jų maisto raciono išbraukti mėsos“.

Todėl dažnai maistą Jurgis ir Erica gamina atskirai jiems ir sau. „Man nėra sunku gaminti jiems mėsos patiekalą ir neparagauti mėsos. Aš jos tiesiog nenoriu. Kartą svečiuose valgėme patiekalą, kurio viduje buvo lašinukai. Įpusėjus tai pajutau ir pradėjau tinti. Puolėme ieškoti stipraus alkoholio, kad visą tai išvalyti“, – sako Jurgis. Iš vaikų neatima ir saldžios vaikystės – saldainius jie noriai valgo.

Tiek Jurgis, tiek Erica dažnai sukasi prie puodų. Labiausiai Jurgis virtuvėje mėgsta eksperimentuoti: „Gaminu tol, kol patiekalas pavyksta. Bent keturis penkis kartus per savaitę pasisukioju virtuvėje. Aš labai džiaugiuosi, kad namuose mes labai skaniai valgome“.

Gėrimams atlikėjas nėra labai išrankus. Jis mėgsta žalią, baltą, Pu-erh arbatą. Per dieną dainininkas išgeria apie 1,5 l vandens. „Aš bandau negerti alkoholio. Kartais nepavyksta neprisigerti. Mano šeimoje yra alkoholizmo problema. Aš bandau mažinti alkoholio suvartojimą. Užtenka išgerti bent vieną alaus bokalą ir aš kitą dieną jau jaučiuosi nekaip. Kitą dieną nebūnu 100 proc. pajėgus“, – apie stipriuosius gėrimus pasakoja kolumbietis.

Anot Jurgio, alkoholis – tai pats baisiausias narkotikas pasaulyje. Jis priimtas mūsų gyvenime, nėra draudžiamas, gali nusipirkti bet kur. „Net darbo įstaigose iki tam tikros ribos alkoholio vartojimas yra priimtinas. Jaunimas galvoja, jei negeri, tai negali gerai praleisti laisvalaikio. Pamato geriančius tėvus, ima pavyzdį ir elgiasi taip pat. Alkoholio vartojimas yra didelė problema“, – nūdienas pasakoja J. Didžiulis.

Skaitytojams J. Didžiulis rekomenduoja šį receptą:

Paimame labai didelį svogūną (arba du mažus), susmulkiname jį ir kepame keptuvėje. Supjaustome pusę galvutės česnako (apie 4 skiltelės), čili pipirą, morką, papriką, cukiniją, mažą imbierą, tris pomidorus ir viską sudedame į keptuvę kartu su svogūnais. Įberiame kmyninio kumino, kalendros. Supilame į keptuvę 300 g raudonų lęšių. Keptuvėje troškiname apie 15 minučių. Jei trūksta natūralių skysčių iš daržovių, tuomet įpilame šiek tiek vandens.

 - Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

 - Norėčiau papietauti su Jonu Meku. Patinka jo sukurti darbai ir tai, kaip jis mato gyvenimą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras

Mėsą organizmas virškina iki 20 valandų, o tai - didelė apkrova kūnui. Mėsos dažnai atsisakoma dėl blogos savijautos ar blogo virškinimo. Jurgis taip pat nusprendė nebevalgyti mėsos dėl šių problemų. Valgant lengvesnį maistą eikvojama mažiau energijos virškinimui, likusi energija gali būti panaudota prasmingesniems darbams.

Valgymo režimas yra labai svarbus. Reikia paisyti gamtos bioritmo. Vakare suvalgyto maisto energija nėra panaudojama, ji kaupiama miego metu. Mano patarimas sočių vakarienių mėgėjams - atsisakyti pusryčių, kad būtų išlaikytas balansas, arba sumažinti vakarienės porciją, rinktis lengvesnius patiekalus.

Įprastą druską patartina pakeisti vertingesne - Himalajų druska. Ji naudingesnė, papildo reikiamais mikroelementais. Tačiau per didelis druskos kiekis gali sulaikyti skysčius organizme. Kartais vizualus putlumas yra ne dėl riebalinio sluoksnio pertekliaus, o dėl susikaupusių skysčių organizme. Todėl vartoti druską reikia su saiku.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.09 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": LAIMA LAPKAUSKAITĖ LAIKYDAMASI DRASTIŠKOS DIETOS SVĖRĖ 45 KG

Scenos senbuvė iš Marijampolės, kultinio vaikų pop choro „Olialia“ įkūrėja ir vadovė, vaikų pop chorų festivalio „Laumės Juosta“ autorė, grupių „Mokinukės“ ir „Studentės“ vadybininkė, prodiuserė. Tiek ir dar daugiau titulų galima priskirti Laimai Lapkauskaitei. Negalima ginčytis dėl fakto, kad ši moteris yra lietuviškos vaikų pop scenos pradininkė ir puikiai vaikus ugdo dainuoti net iki šiol.


Laima visą save atiduoda scenai ir jos užkulisiniai veiklai. Griežta, bet teisinga – taip ją apibūdina ne tik jos auklėtiniai, bet ir ne vienas žymus atlikėjas, dirbęs kartu. Pati ji tikina, kad per darbus nelieka daug laiko skirti sau. Bet kas liečia jos mitybą, tai griežtumas ir čia jai padeda.

„Specialių dietų niekada nesilaikiau, tiesiog pradėjau derinti maistą ir atsisakiau riebalų. Naudoju tik alyvuogių arba kokoso aliejų, nevalgau kiaulienos. Tiesa, retkarčiais ją valgau, bet tik naminę. Stengiuosi nevalgyti nieko kepto ant keptuvės, labai mažais kiekiais ir retai valgau desertus. Jei valgau bulves, tai tik su kitomis daržovėmis, mėsą be bulvių ir netgi ryžių“, – atvirauja L. Lapkauskaitė.

Dainininkė ir muzikos prodiuserė visada stengiasi valgyti sveiką maistą, derinti produktus. „Tai man suteikia daugiau jėgų, žvalumo, energijos! Valgau labai daug vaisių ir daržovių. Be abejonės tai stiprina ir mano imunitetą. Žiemą visai nesergu. Matyt, visus reikiamus vitaminus ir mineralus gaunu iš maisto, todėl imunitetas ir nenusilpsta“, – sveikos mitybos naudą vardija moteris.

Tačiau 2009-aisiais Laima bandė laikytis gana drastiškos dietos. Apsilankiusi pas Reinholdo Folio metodikos (elektropunktūrinė diagnostika) specialistą atlikėja sulaukė patarimo kaip sustiprinti savo sveikatą. Laima pasakoja: „Tada atsisakiau daug ko savo mityboje – duonos gaminių, aštraus maisto, alkoholio, saldėsių. Valgyti galėjau tik šviežias daržoves, paukštieną iš ūkių, ežerų žuvį. Buvo be galo sunku. Svoris krito – svėriau 45 kg, bet suvokiau, kad sveriu per mažai. Pradėjau susigrąžinti prarastus kilogramus“.

Didelio svorio skirtumo Laima niekada neturėjo. Mažiausiai ji yra svėrusi 45 kg, o daugiausiai – 53 kg. Idealų svorį ir nepriekaištingą figūrą dabar jai padeda išlaikyti ne tik suderinta mityba, bet sporto salė. „Sportuoju labai dažnai. Jei tik turiu galimybę neatsisakau sporto salės. Anksčiau sportuodavau kone kasdien. Dabar per darbus dažnai iki jos nenueinu“.

L. Lapkauskaitė tikina, kad „pasigauti“ papildomus kilogramus galima labai lengva. Tereikia „maisto kulto“. Ji sako: „Blogiausia, kai namuose įsigalioja maisto kultas ir, kai maistas darosi pagrindinis gyvenimo prioritetas bei norisi pavalgyti labai skaniai ir daug. Tada ir iškyla pavojus antsvoriui“.

Moteris įprastai valgo penkis kartus per dieną. Dažnai, bet po mažai. Rytais ji renkasi košę, priešpiet – vaisius, pietums žuvis arba paukštienos krūtinėlė su daržovėmis. Priešvakariams Laima čiumpa kokį vaisių arba nekaloringą javainį, o vakarienei – dribsniai su sojos pienu arba labai mažais kiekiais tai, kas liko nuo pietų. Neatsisako ji vakare ir daržovių.

„Gėrybėms“ iš už Atlanto Laima taip pat sako „Ne“ ir į greito maisto restoranuose siūlomus mėsainius ji žiūri nepatikimai. „Privengiu visų tų „bandelinių“ patiekalų iš už vandenyno. Manau, kad labai didelis nuodas bandelėje majonezas, kečupas, kažkokia neaiški mėsa... Kitaip sakant aš labai nusistačiusi prieš mėsainius“.

„Neišsižadu lietuviškos virtuvės gardėsių. Tiesiog neįsivaizduoju savo gyvenimo be cepelinų ir vėdarų. Šiuo maistu lepinuosi kas mėnesį“, – atvirauja Laima. Tačiau ji cepelinus vistiek stengiasi daryti kuo mažiau riebius – vietoj įprastos kiaulienos ji renkasi kalakutieną.

Laima Lapkauskaitė visiems išduoda ne tik kaip sveikai maitintis, bet ir kaip gražiai, jaunatviškai atrodyti. Visų pirma, sako ji, reikia pradėti mylėti save ir viską aplink. „Bet vien to tikrai neužteks“, – šypsosi ji. „Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas ir alkoholis labai kenkia odai, plaukams, nagams. Svarbu kaip atrodo jūsų apranga. Jei moterys užsideda dalykinį kostiumėlį, tai atrodo dešimčia metu senesnė“.

„Kiekvienai moteriai labai padeda SPA procedūros. Jei negalite dažnai sau to leisti, paprašykite savo antrųjų pusių, kad jums padarytų atpalaiduojantį masažą. Tas tikrai veikia! Stenkitės kartais pakeisti aplinką – išvykti trumpų atostogų“.

Taip pat L. Lapkauskaitė atskleidė, kad norint būti jaunatviškiems, reikia nuolat bendrauti su jaunimu. Tikra tiesa, kad Laima tai daro kone kasdien. Jos darbas su vaikais ir jaunimu. Ir, kaip teigia ji, ji daug ko pasisemia – svarbiausia jaunatviško polėkio.

- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?


- Neturiu noro pietauti su įžymybe. Maloniausia man papietauti su artimiausiais žmonėmis.

Skaitytojams L. Lapkauskaitė rekomenduoja šį receptą:

Kalakutienos krūtinėlės faršą sumaišome su paprastu kalakutienos faršu. Įmušame 1 kiaušinį, kad masė suminkštėtų. Įtarkuojame morką ar kopūsto. Galima įtarkuoti ir vieną bulvę. Įberiame cukraus pagal skonį, natūralių prieskonių. Į masę įberiame razinų arba džiovintų slyvų. Viską gerai išmaišome ir išminkome. Suformuojame pailgą ovalų netikrą zuikį. Įdedame į indą, įpilame obuolių arba kriaušių sulčių ir kepame orkaitėje 220 laipsnių temperatūroje. Kepame, kol parunda.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Nesubalansuota mityba lemia papildomus kilogramus. L. Lapkauskaitė turi puikiai išugdytą disciplinos jausmą. Kas yra bandęs valgyti pagal griežtą rėžimą – penki kartai per dieną, žino, kad tai nėra lengva. Reikia nuolat save sekti. Tyrimai rodo, kad žmonių, valgančių mažomis porcijomis, organizme išsiskiria mažiau insulino, palyginti su tais, kurie valgo daug vieno valgymo metu. Insulinas skatina kauptis riebalus, kuo daugiau jo išsiskiria, tuo labiau kūnas linkęs kaupti riebalus.

Keptas mastas nėra geriausias pasirinkimas. Pakeisti kepimą galima virimu arba gaminimu garuose. Žinoma, skaniausia yra apskrudęs maistas. Daugelis iš mūsų mėgsta apskrudusį vištos sparnelį, keptas bulves ir pan. Tačiau apskrudusiose vietose susidaro kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų. Kuo tamsesnė kepto maisto spalva, tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų. Užtenka, kad patiekalai lengvai pagelstų. Dažnai vartojant degėsius galima sau pakenkti. Piktnaudžiaujant keptu maistu būtina suvalgyti daržovių ar vaisių, tai apsaugos nuo neigiamo kepto maisto poveikio.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.06 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": DEIVIDAS MEŠKAUSKAS MAŽIAUSIAI YRA SVĖRĘS 68 KG

Lietuviškasis mačo – taip spauda buvo praminusi šokėją Deividą Meškauską. Jaunas, gražus, energingas ir seksualus Deividas nuolat šmėžuoja populiariausiose TV laidose ir skaitomiausiuose žurnaluose. Regis, toks didelis dėmesys vaikino netrikdo. Priešingai, jis juo mėgaujasi. Ir turi tam pagrindą – merginų numylėtinis skina laurus įvairiuose tarptautiniuose sportinių šokių konkursuose, TV šokių projektuose. Net jo buto koridoriaus svarbiausios akcentas – virš lauko durų įrengta lentyna, ant kurios puikuojasi didžiulė trofėjų kolekcija.


TV3 šokių projekte „Šok su manimi“ Deividas Meškauskas dalyvavo daugybę kartų. Jo pora užimdavo aukštas vietas, net du kartus jie laimėjo. „Tai nuostabi galimybė kurti tai, kas tau labiausiai patinka. Tai tarsi ne tik šokių, bet ir teatro scena“, – sako šokėjas bei aktorius.

Profesionalus šokėjas šokti pradėjo nuo pirmos klasės. Dažnai jį galima išvysti ir Jurijaus Smorigino spektakliuose, Lietuvos operos ir baleto teatro operose. Jis net kartu su šokėja Karinos Jeremian įkūrė šokių studiją „Soul Lounge“. „Apie savo šokių studiją svajojau nuo mokyklos laikų!“, – atviravo Deividas. Atrodo, tokios sėkmės galėtų pavydėti bet kuris jaunuolis!

Tačiau nebūna namų be dūmų. 2008 m. Deividas kartu su tuometine drauge, garsia dainininke Rūta Ščiogolovaite susilaukė sūnaus Adomo. Tuoj po to pora pasuko skirtingais keliais. Pikti liežuviai net kalbėjo, jog šokėjas su Rūta buvo tik dėl „garbės“. Po skaudaus išsiskyrimo vienam žurnalui D. Meškauskas atskleidė, jog jam „gaila, kad taip greitai viskas nutrūko“.

Tačiau vaikinas atsitiesė ir žengė toliau. Toliau dalyvavo šokių projektuose bei konkursuose, rado naują merginą ir džiaugėsi gyvenimu. Vienas jo džiaugsmų, kaip ir daugeliui žmonių, – skaniai pavalgyti. Tačiau Deividas nėra didelis kulinaras. Jis mėgaujasi kitų pagamintu maistu, nors nėra labai išrankus.

Bėdų su antsvoriu D. Meškauskas niekada neturėjo. Sako, jo genai geri, giminėje nėra apkūnių žmonių. Mažiausiai jis yra svėręs 69 kg. Tuomet jis intensyviai šoko ir studijavo. „Labai retai yra tokių dienų, kad nešokčiau. Šoku kone kasdien. O šokis man atstoja sportą. Iš šokių aikštelės išeinu visas šlapias. Tai kur čia papildomiems kilogramams augti!“, – teigia šokėjas.

Anot Deivido, žmogus, kuris nesirūpina savo mityba, o dėl to svarstyklės rodo aukštas padalas, kaltas tik jis pats. Vaikinas teigia: „Pagrindinė to priežastis – tai gyvenimo būdas, mąstysena. Manau, jog turint antsvorį, nėra nieko baisaus dažniau jausti alkį. Tik po ilgų mėnesių pradės matytis rezultatas“.

Tačiau pats D. Meškauskas tarsi sau prieštarauja. Pats jis ne itin atidžiai renkasi ką valgyti, o ko – ne. Vėlgi, reikia padėkoti genams ir nuolatiniam judėjimui – šokiui. „Maisto nederinu, valgau kas skanu“, – pasakoja Deividas. „Valgau labai nepastoviai. Žinau, kad tai negerai, bet pavalgęs aš aptingstu, sumažėja darbingumas, o ir darbo grafikas nuolat keičiasi. Todėl rytais valgau nedaug, o prisikertu vakarais. Per pietus užtenka mažo užkandžio“.

„Nesveika yra persivalgyti. Nors aš valgau viską, ko akys geidžia, bet tik tiek, kiek skrandis reikalauja. Man labai svarbu skaniai pavalgyti. Mano kūnas tikrai daug labiau džiaugtųsi, jei didesnį dėmesį skirsčiau sveikesnei mitybai“.

Viršsvoris ir sotus, skanus bei neribotas maistas, ar graži figūra ir griežta dieta? Deividas rinktųsi antrą variantą: „Net dietinis maistas gali būti labai skanus!“.

Patrauklusis šokėjas laikas nuo laiko lepinasi ir lietuviška virtuve. Nors ir jis pripažįsta, kad lietuviški patiekalai yra labai sunkūs ir riebūs. „Aš mėgstu cepelinus, čeburekus. Lietuviška virtuvė man labai patinka. Be abejo, jei kulinaras nepadaugina taukų. Bet gal mieliau rinkčiausi steiką su vyno ir čiobrelių padažu, o garnyrui bulvių košę su alyvuogių aliejumi ir permezamo sūriu“, – šypsosi Deividas.

„Nedaug gaminu, tačiau mėgstu išsikepti mėsą ant grotelių“, – pasakoja D. Meškauskas. Šokėjas 2011 m. nuošaliame sostinės rajone įsigijo butą. Milžiniškame balkone vasarą kartu su draugais jis pasidaro tikrą barbeque vakarėlį – jaukiame kieme, kurį supa aukšta krūmų tvora, jis kepa kepsnius, o mėgaujasi jais balkone-verandoje.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:


Deividas nesudaro progos kauptis papildomiems kilogramams. Valanda intensyvaus šokio sudegina apie 650 kalorijų. Taigi, sočių pietų kaip nebūta. O jeigu šokama visą dieną, dėl maisto kaloringumo ir papildomų kilogramų net neverta jaudintis.

Kaip ir pats šokėjas mano, dietinis maistas tikrai gali būti skanus! Lietuviškos virtuvės riebius padažus galima pakeisti liesu jogurto ar grietinės padažu. Populiariuosius šokoladus – javainių batonėliais. Gruzdintas bulvytes - orkaitėje keptomis bulvėmis su lupenomis. Tai tik keletas pasiūlymų, nenuskriausiančių skonio receptorių, bet padailinančių kūno linijas.

Nustojus intensyviai judėti, gali atsirasti papildomų kilogramų. Tuomet šokėjas galės atidžiau pradėti rinktis savo maisto racioną.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.04.29 (foto: "Lietuvos Ryto")

"ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA": IRENA STAROŠAITĖ LAIKĖSI JAPONIŠKOS DIETOS

Scenos veteranė Irena Starošaitė dainuoja jau virš 20 metų. Charizmatiško balso savininkė – taip ją apibūdina daugelis žurnalų ir TV laidų. Cirko profesionalų šeimoje užaugusi atlikėja nuo pat mažų dienų matė kaip reikia bendrauti su žiūrovais, juos prisijaukinti ir jiems patikti. Šį sėkmingą receptą Irena pritaikė ir savo dainininkės karjeroje.


1988 m. I. Starošaitė įsiliejo į grupės „Panorama“ sudėtį. Su grupe ji aplankė visą Tarybų Sąjungą, o taip pat koncertavo Vokietijoje, Islandijoje, Arabų Emyratuose. Tačiau sėkmingiausia jos karjera su grupe buvo 1992 – 1997 m., kuomet ji priklausė kolektyvui „Studija“. Nuo 1998 m. ji koncertuoja kaip solo atlikėja ir iki šiol džiaugiasi didele sėkme.

Be scenos I. Starošaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo. „Koncertai man suteikia tik laimę. Yra jaudulys, bet tai atsakingumo jausmas, kad viskas pasisektų gerai. Kuo pilnesnė salė, tuo sunkiau suvaldyti jaudulį. Bet jei koncertuojame kavinėje ar įmonės šventėje, tada būnu labai atsipalaidavusi. Manau, jei esi scenoje, tai estetinis žmogaus vaizdas privalo būti geras“, – sako I. Starošaitė.

Nuolatinis žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesys Ireną visada vertė atrodyti pasitempusia ir demonstruoti tobulą kūną. Tačiau moteris visada buvo linkusi į antsvorį, todėl ji išbandė ne vieną drastišką būdą sulieknėti.

Visgi, dainininkė pripažįsta, kad nė viena jos išbandyta dieta nebuvo sėkminga. Dėl to ji dietų nepataria laikytis ypač jauniems žmonėms, nes tai gali atsiliepti jų sveikatai. „Aš visada buvau linkusi į papildomus kilogramus. Mane „valdžia“ net nubaudė finansiškai. Tada pagalvojau, kad reikia susitvarkyti savo kūno linijas. Tuomet pradėjau nieko nevalgyti, išskyrus riekelę juodos duonos. Gėriau tik vandenį. Taip pat sučiulpdavau dvi vitamino C tabletes. Iškenčiau 8 dienas“, – apie drastiškiausią dietą kalba Irena.

„Dabar, prisiminus šią dietą, man pasidaro labai juokinga. Atsibudus paskutinę dietos dieną man drebėjo rankos, kojos. Negalėjau net pasikelti iš lovos. Mama, išeidama į parduotuvę, paklausė, ko man nupirkti valgyti. Aš atsakiau, kad geriau ji niekur neitų, nes gal manęs jau nesuras gyvos. Kažkiek numečiau svorio, bet nepasakyčiau, kad daug. Po to viskas grįžo. Aišku, ne taip greitai, nes mano darbas aktyvus – repeticijos, koncertai, šokiai. Tai buvo tie laikai, kai visi laikėsi dietos pagal Polį Bregą. Daugiau tokių kvailų žingsnių nedarau“.

Su grupe „Studija“ keliaudama po Europą I. Starošaitė valgė tikrai nesveikai. Prisiminus Bulgariją apie 1990-uosius, kuomet ten daugelis žmonių neturėjo ką valgyti, dainininkė sako, kad jie dažnai valgydavo batoną su majonezu. „Dabar aš tokių dalykų niekada nesugalvočiau valgyti. Jei Bulgarijoje kas pakviesdavo vakarienės, tai duodavo bulvių, neskanios avienos. Vakarais mieste nusipirkdavome kokį blyną ar kukurūzo burbuolę. Valgėme bet ką. Gerdavome pigų saldų vyną. O dabar geriu tik raudoną sausą vyną. Stengiuosi pirkti subrandintą vyną, ne jaunesnį nei ketverių metų“, – prisimena dainininkė.

Du kartus Irena laikėsi japoniškos dietos. Ji pasakoja: „Reikėjo kiekvieną dieną valgyti skirtingą maistą. Po savaitės viską kartoti. Ši dieta man padėjo – numečiau apie 6 kg. Bet šios dietos reikia laikytis vieną kartą per metus. Ne dažniau. O aš padariau klaidą“.

Ta klaida Irenai kainavo brangiai. „Pamačius, kad grįžo 1 kg, nutariau po mėnesio laikytis šios dietos dar kartą. Tada ir prasidėjo nemalonumai – pradėjo kilti votys. Į tuometinį “Metamorfozių“ koncertą važiavau tiesiai iš chirurgo. Pažastyse iškilo didžiulės votys. Taip atsitiko dėl to, kad šios baltyminės dietos laikiausi ne taip, kaip buvo reikalaujama – vieną kartą per metus. Bet po to vistiek numesti kilogramai sugrįžo. Todėl nusprendžiau, kad dietos padeda tik laikinai. Po paskutinės dietos aš pagalvojau, o kas bus paskui? Ką aš turėsiu valgyti kitą dieną pasibaigus dietai?“, – pridūrė ji.

„Dar laikiausi dietos, kai reikėjo ruoštis atsakingam filmavimui televizijoje. Tris dienas valgiau vien tik ryžius, kitas tris – vištieną, o dar tris – keptus obuolius. Visai patiko ši dieta. Numečiau 3 kg per savaitę. Bet vėliau svoris grįžo“, – tvirtina dainininkė.

2010 m. žiemą grįžusi iš atostogų Irena svėrė 64 kg. Neaukštai moteriai antsvoris itin išryškėjo. „Išmečiau visas nuotraukas iš kelionės. Visi drabužiai buvo nemieli. Norėjosi rengtis kaip Alai Pugačiovai – su maišais“, – nemalonius laikus prisimena I. Starošaitė. Tada ji ir nutarė valgyti dažniau, bet po mažiau, pakoregavo maisto racioną

„Paprasčiausiai reikia pažinti savo organizmą, sutvarkyti savo mitybą, mitybos laikymosi tvarką ir jos laikytis. Rekomenduoju valgyti visada panašiu metu. Kad organizmas priprastų. Reikia valgyti nedideliais kiekiais, bet dažnai. Man daugiausiai kilogramų nukrito, kai pradėjau valgyti penkis kartus per dieną. Kai valgai dažniau, tai įprastos porcijos kartais gali pasirodyti net per daug“, – apie sėkmingą būdą sulieknėti kalba atlikėja.

I. Starošaitė kardinaliai pakeitė mitybos įpročius. Pradėjo sportuoti. Įžymybių treneris Karolis Šarkauskas jai patarė valgyti penkis kartus per dieną. Surašė ką valgyti, ką po ko ir kiek. Pradėjo to laikytis. „Kasdien ateina vis naujos žinios. Anksčiau galvojau, kad vaisius galiu valgyti visą dieną. O pasirodo, link vakaro ir vakare nepatartina jų visai valgyti. Kai sužinai vis daugiau panašių dalykų, tai koreguoji savo įpročius ir bandai jų laikytis“, – teigia Irena.

Ne visada jai išeina valgyti penkis kartus per dieną. Kai būna koncertai sunku laikytis tokio režimo, todėl dažniausiai tada Irena valgo tik tris kartus. Jei atlikėja dainuoja naktį, tai stengiasi kažką įsimesti į burną ir vėliau nei 19 val. Žinoma, ne anksčiau nei vieną valandą prieš išėjimą į sceną – dainininkai su pilnu skrandžiu gali ir neišdainuoti tam tikrų natų, sunku judėti. „Jei išeina, tai geriau ir dvi valandas nevalgyti prieš koncertą. Kai dainavau „Studijoje“, tai Stepas Januška koncerto dieną stengėsi visai nevalgyti ir negerti“, – užkulisius atskleidžia I. Starošaitė.

„Tačiau tinkamai maitinantis nereikia pamiršti judėti. Geriausią rezultatą atneša judesys. Aš sportuoju sporto salėje. Būna ir lieknų žmonių, tačiau jie negražūs savo lieknumu. Taip atsitinka, kai žmonės nesportuoja, nes suglemba oda, pradingsta raumenukai. O jei antsvorį turintis žmogus pradės tik tinkamai maitintis, o aktyviai nejudės, tai vėliau kūnas bus lieknas, bet labai negražus. Šiek tiek raumeningos masės tikrai reikia. Labai padeda šokiai. Aš net manau, kad gražiausias figūras turi šokėjai ir šokėjos“, – neslepia judėjimo reikšmės Irena.

„Judėti galima ir kitais būdais. Jei važiuojate į darbą autobusu, juk galima išlipti viena stotele anksčiau ir paeiti. Vėliau norėsis išlipti trimis stotelėmis anksčiau. Tai tarsi valios ugdymas. Šiuolaikinis žmogaus gyvenimas yra labai pasyvus – mašina, liftas. Visa tai gadina mūsų sveikatą“.

Irena atsisakė kiaulienos, bulvių, batono gaminių. Tačiau ji pridūrė: „Bet nėra taip lyg kirviu nukirsta. Jei kažkas svečiuose pasiūlo patiekalų su tokiais produktais, tai nepradedu rankioti iš lėkštės. Vieną, kitą kartą galima to suvalgyti, bet tai nėra kasdienis maistas. Nevalgau ir rūkytų dešrų. Tiesiog jų atsisakiau ir dabar manęs tai netraukia“.

Jei neužpuola tingulys, Irena pusryčiams mėgsta sukirsti košę. O jei patingi – varškę su medumi. Pietums dažniausiai renkasi sriubą: „Mane mama užaugino sakydama, kad sriuba yra pagrindinis dienos patiekalas. Antro patiekalo gali ir nebūti. Verdu sriubą pati arba nueinu į jau atsirinktas kavines. Kartais tose kavinėse sriubą išverda skaniau nei pati būčiau tai padariusi namuose“.

„Taip pat išmokau prieš pusvalandį išgerti vandens stiklinę prieš maistą. Dar seniau atsisakiau kramtomosiosggumos. Nes kramtant gumą išsiskiria skrandžio sultys, pradedamas jausti alkis“, – pridūrė Irena.

I. Starošaitė stebisi, kuomet žmonės gula ant operacijų stalo, dedasi skrandžio žiedus, o po to kaltina gydytojus, kad nepadeda. „Jei normalų svorį viršija 5 kg, tai tada jau reikia pradėti mąstyti, ką daryti, o ne tada, kai antsvoris pasiekia 50 ar 100 kg. Reikia laiku susiimti. Aš žinau, kad esu linkusi storėti. Todėl ant svarstyklių lipu kas antrą dieną. Jei pamatau, kad priaugau kilogramą, tai žinau – tą vakarą praleisiu vakarienę, pasistengsiu daugiau vandens išgerti, kažką pamažinsiu. Reaguoju tą pačią dieną. Bet nelaukiu, kol priaugs 10 kg. Save turi stebėti, jei tai įdomu. Jei žmogui visiškai neįdomu, tai tegul jis ir nekreipia į tai dėmesio“, – atvirauja artistė.

Dainininkė neypatingai mėgsta saldumynus. Kartais suvalgo kažką saldaus prie kavos. Ji teigia, kad nėra linkusi savęs kankinti visko atsisakant. „Tikrai nekramtysiu vien ryžių ir grikių Man kietos juodos duonos riekelė yra kaip šokoladas. Labai skanu. Mėgstu džiovintą duoną“, – tvirtina moteris.

Be vandens – nė per žingsnį. Vasarą su ja visada yra buteliukas vandens. „O štai kavos labai nemėgstu, bet ją būtinai geriu. Neatsibundu be jos. Ekstra atveju išgeriu energetinių gėrimų. Bet tai būna labai retai, tiesiog, kai pamatau, jog lūžtu prie vairo“, – sako I. Starošaitė.

Irena didelė kulinarė nėra, bet dėl savęs, savo vyro ir vaikų sveikatos stengiasi gaminti maistą namuose. Ji sako: „Tiesiog taip apsaugau, kad jie nevalgytų bet ko. Aišku, ne kiekvieną dieną. O kai būna vakarienė su svečiais, tai mano šeima puola man pagelbėti“.

„Labai mėgstu jautieną, avieną ir kalakutieną. Vištienos ne itin valgau, galbūt kažkada atsivalgiau. Kai nuvažiuoju į Ameriką ir pamatau stambias moteriškes, tai pasidaro nejauku. Jos sako, kad beveik nieko nevalgo. O juk toje vištienoje yra privaryta hormonų. Viščiukai užauga per tris dienas. Nuo hormonų ir storėjama. Parduotuvėje neperku lašišos. Mėgstu tik šviežią, ką tik pagautą žuvį“, – apie pasirinkimą nevalgyti vištienos kalba I. Starošaitė.

Žinoma, Irena renkasi ir daržoves bei vaisius. Bet žiemą jų valgo rečiau: „Kol į Lietuvą atkeliauja daugelis vaisių ir daržovių, tai pasikeičia ne tik jų išvaizda, bet ir skonis. Geriausia žmogui valgyti tas daržoves ir vaisius, kurie auga jo šalyje“.

Irena labiausiai mėgsta ką tik nuo obels nuskintus obuolius. „Žiemą aš net nežiūriu į obuolius parduotuvėse. O vasarą nuperku juos iš kokių senučių turguje, bet skaniausi man yra nuo obels, kai nusiskinu pati“.

„Mano vyro močiutės sodyboje, amžiną jai atilsį, auga trys obelys. Nuvažiuojame ten prisiskinti obuolių. Bet būna kuriozų, kai net važiuodami iš koncertų sustojame prisiskinti laukinių obuolių. Žinoma, ne prie kokios autostrados. Važiuodama naktį iš koncertų tiesiog akimis ieškau tų obelų. Pastatau mašiną, kad jos šviesos apšviestų obelį ir einam su kitom dainininkėm jų skinti. Paragaujam, ar skanūs ir prisirenkam didžiulį glėbį obuolių. Po to nuvažiuojam prie kitos obels ir vėl skinam“, – šypsosi Irena.

Bet dainininkė prisipažįsta, kad jos ir jos vyro Žilvino Žvagulio mityba labai skiriasi. Moteris sako, kad iš pradžių dėl to buvo kilę bėdų. Tačiau vėliau Irena priprato, jog ji valgo sau, o vyras su sūnum Vakariu – sau. „Žilvinas visiškai negali be bulvių. Jis mielai pats gamina valgį. Tačiau kartais būna, kad su Vakariu paprašo iškepti bulvių, nes aš jas jiems labai skaniai kepu, tai ir iškepu, bet pati nevalgau. O būna ir taip, kad paruošiu vakarienę šeimai, bet pati jos nevalgau. Žilvinas prieš miegą mėgsta atsinešti daug užkandžių ir kramsnoti lovoje“, – šeimos virtuvės paslaptis išduoda Irena.

Dainininkės mama, buvusi cirko artistė moteris – gyvatė, mėgsta eksperimentuoti su maistu. Dažnai ji gamina vis kitokius patiekalus. Tačiau tik iš sveikų, kokybiškų maisto produktų. Irenos mama mėgsta ką nors iškepti ar išvirti ir pasidalinti su dukros šeima. Atlikėja pasakoja: „Ji nuolat mums ką nors atneša. Mama visai netoliese gyvena. Ji galėtų būti gera dietologė, nes apie maistą daug išmano. Kai ką esu perėmusi iš jos“.

Bet ne viską Irena valgo, ką paruošia mama. Skaniuosius mamos koldūnus iš plonos tešlos ji skanauja gal tik kartą per du mėnesius. O Žilvinas su sūnum labai tai mėgsta.

I. Starošaitei nėra sunku stebėti iš šalies, kai jos sūnus ir vyras smaguriauja jos mamos paruoštu maistu. Atlikėja tiesiog išmoko maisto nevertinti skanumais. „Man maistas – reikalinga arba nereikalinga. Juk valgome tik tam, kad gyventume, o ne atvirkščiai“, – tvirtina Irena.

O lietuviškos virtuvės patiekalus Irena valgo labai retai. Ji net neatsimena, kada paskutinį kartą valgė cepelinus. „Jei keptą duoną galime pavadinti lietuviškos virtuvės patiekalu, tai ją tikrai valgau. Be to, yra daug skanių lietuviškų sriubų, kurias su malonumu renkuosi. Šaltibarščiai mūsų namuose būna ruošiami taip pat labai dažnai – ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tai turbūt vienas iš mėgstamiausių Žilvino patiekalų. Jis puikiai juos pasidaro pats. O jei grįžtame iš tolimos kelionės, tai mano mama žino, kad pasitinkant mus šaltibarščiai tiesiog būtini. Lietuvių virtuvėje šaltibarščiai turbūt pats dietiškiausias maistas“, – apie sunkų lietuvišką maistą kalba I. Starošaitė.

Jai taip pat patinka ispanų, arabų, japonų virtuvės. O grįžus iš Japonijos, kur I. Starošaitė dirbo pusę metų, suprato, kad ryžius skaniai gali išvirti tik japonai. „Kai laikiausi ryžių, vištienos ir keptų obuolių dietos, ryžius užsakinėdavau japoniškame restorane Vilniuje. Parsiveždavau juos namo ir valgydavau. Buvo labai skanu. Galbūt dėl neskanių ryžių kiti ir neiškenčia „ryžių“ etapo šioje dietoje. Beje, iš Japonijos grįžau netekus 10 kg. Ten bėgiojau krosą, plaukiojau baseine, daug vaikščiojau ir valgiau kitokį, sveikesnį maistą“, – įspūdžius prisimena atlikėja.

„Kuo toliau, tuo labiau reikia prižiūrėti savo kūną, nes tai tiesiogiai susiję su sveikata. Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau jam viršsvoris atneš bėdų. Aš suderinau mitybą, daugiau judu, todėl noriu taip gyventi ir likusį savo gyvenimą. Ir labai linkiu sau, kad taip būtų ir ateity. Nes nežinia kaip gali viskas pasikeisti. Juk, kartais žmonės, kai praranda darbą ar nutinka kita nelaimė, atsiranda daug streso, tada jie pradeda valgyti ir storėti“.

„Man kartais sako, kad anksčiau, pilnesnė atrodžiau geriau. Tačiau aš sau patinku tokia, kokia esu dabar. Man tiesiog lengviau. Žinau, kad seni žmonės, kurie neturi antsvorio daug lengviau gyvena. O storulis puškuoja, jam sunku atsisėst, atsikelt. Antsvoris atsiliepia sąnariams, širdžiai. Anksčiau prasideda ligos“.

Anot Irenos, norint sveikai gyventi, labai svarbu vartoti maisto papildus. „Su maisto papildais gauname medžiagų, kurių negauname su įprasta mityba. Manau, kad Lietuvoje pardavinėjamos daržovės ir vaisiai su pesticidais negali mums suteikti visų reikalingų vitaminų ir mineralų. Omega 3 riebalų rūgštis žmogui būtina. Bet jei jis dažnai valgo gerą, švariuose vandenyse pagautą žuvį, tai gali ir negerti Omegos 3“.

„Mes galvojame, kad savo organizmą šiukšlinsime ilgai ir viskas mums praeis. Bet iš tikrųjų niekas nepraeis, viskas atsilieps vėliau. Bet jei geri maisto papildus nuolat, tai organizmas labai daug ir neužsiteršia, jautiesi darbingas, nepuola ligos“, – tikina I. Starošaitė.
SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Supjaustome triušieną gabalėliais. Ištriname mėsą garstyčiomis ir medumi. Nereikia vandens, padažų. Viską sudedame į kepimo indą ir uždengiame. Orkaitėje kepame 170 laipsnių temperatūroje apie 1 val. Tol, kol mėsa iškeps. Valgome su „Iceberg“ salotomis.

SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Sting. Jis man atrodo dvasiškas, sveikas ir protingas žmogus. Labai patinka jo muzika, pažiūros į gyvenimą, gyvenseną, šeimą.

Mitybos ekspertės Vaidos Samsaonaitės komentaras:


Laikantis sveikos mitybos plano ypatingai svarbu maistą gaminti namuose. Naudosime kokybiškus ingredientus, žinosime kiek ir ko įdedame į patiekalą. Didelė klaida pirkti paruoštą maistą prekybos centruose. Atidžiau patyrinėjus parduotuvių lentynas liksite nustebę. Paruoštos mišrainės indelyje gali slėptis 800 kcal. ir daugiau. Jeigu pridėsime pietums duonos riekę ir desertą gausime beveik visos dienos normos kalorijų skaičių.

Restoranuose gaminamas maistas irgi nėra šventas. Verslui reikia, kad jūs grįžtumėt ir kitą kartą, todėl imamasi priemonių patiekalams skaninti. Į patiekalus negailima riebalų, padažų, dažnai viskas skrudinama. Tai žaidimas su ugnimi, o gyvenant greitą gyvenimo būdą papildomų kilogramų galima ir nepastebėti. Tik priaugus penketą kilogramų nustebsite - iš kur?

Automobilis, vienas didžiausių lieknos figūros priešų. Daugelis skuba į sporto salę šia transporto priemone. Vasarą galima sumažinti kelionių skaičių ir rinktis dviratį ar ėjimą pėstute. Irenai patarčiau nepasikliauti maisto papildais. Farmacijos pramonės, dirbtinai sukurti preparatai organizmui gali atnešti ne tik naudos bet ir neigiamų pasekmių. Bet kokiu atveju geriau išgerti šviežiai spaustų sulčių ar suvalgyti dar vieną salotų porciją, nei rinktis spalvotą piliulę.
  Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.05.01 (foto: "Lietuvos Ryto")