GYDYTOJAI SKAMBINA PAVOJAUS VARPAIS: ALERGIJA ŽMONĖMS PASIREIŠKIA VIS DAŽNIAU

Alergijos simptomai kankina vis daugiau žmonių. Medicinos specialistai teigia, kad 2015 m. alergija Europoje išplis kaip epidemija. Alergiją galima vadinti moderniosios civilizacijos liga.

Visi citrusiniai vaisiai, riešutai, kava, kakava, šokoladas, žuvies produktai, ypač jūrinės kilmės, įvairūs vėžiagyviai, pieno produktai, medus, raudonas vynas, šampanas ar net kramtomoji guma – visi šie produktai gali sukelti alergiją. Tačiau gydytojai tvirtina, kad juos naudojant su saiku organizmo reakciją alergenams galima suvaldyti.

Panevėžio konsultacinės poliklinikos pulmonologas – alergologas Admontas Pocius nurodo, kad alergija dažniausiai gali pasireikšti bėrimais ir patinimais. A. Pocius sako: „Alergija pasireiškia bėrimais odoje, rausvomis pūkšlėmis arba spuogeliais, kurie labai niežti, patinimais: ypač vokų, lūpų, liežuvio, gomurio. Sunkiais atvejais – dusuliu“.

Pavasarį daug žmonių pradeda sirgti ir šienlige. Šienligę sukelia žydinčių augalų žiedadulkės, skraidančios ore. A. Pocius pataria: „Pagrindinė apsisaugojimo priemonė – vengti kontakto su žiedadulkėmis. Tai padaryti yra beveik neįmanoma. Tačiau yra kai kurios pagalbinės priemonės: prasidėjus šienligei neiti į lauką, ant langų dėti sudrėkintą marlę, drėkinti patalpas. Be abejo, medikamentinis gydymas – priešalerginiai vaistai“.

Tačiau žmonės iš senų laikų prisimena, kad priešalerginiai vaistai juos migdo, veikia slopinančiai, juos dažnai reikia vartoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Birutė Turovienė tikina, kad naujosios kartos vaistai skiriasi: „Naujosios kartos vaistai yra nemigdantys, juos užtenka gerti vieną kartą per dieną. Senosios kartos vaistai iš tikrųjų sukelia mieguistumą, juos reikėdavo vartoti tris kartus per dieną“.

Alergiją gali sukelti ir bitės įkandimas. Gydytojas A. Pocius priduria: „Įkandus bitei atsiranda alergijos požymiai: įkandimo vieta parausta, patinsta. Esant sunkesnei alergijos formai atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, gali atsirasti viduriavimas, širdies plakimas, dusulys, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas – tai gyvybei pavojinga būklė. Žmonės, turintys alergiją bitės įkandimui, privalo nešiotis priešalerginius vaistus. Pasitaiko alergijų ir kitų plėviasparnių įkandimams“.

Dauguma alergijų atsiranda dėl nesveiko gyvenimo būdo, užteršto organizmo ir nusilpusios imuninės sistemos. Tam įtakos turi gausus, netinkamas ir labiau apdorotas, pasterizuotas, konservuotas maistas. „Natūralios medicinos centro“ vadovė ir gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad gydant alergiją pirmiausia reikia pašalinti jos priežastį. J. Tulčina sako: „Dauguma pacientų žino, kas jiems sukelia greito tipo alergiją, taip vadinamą uždelstą alergiją maistui, nes suvalgius netinkamo produkto atsiranda bėrimas arba dusulys“.

„Esant uždelstai alergijai, produktas patenkantis į kraują, sukelia limfocitų (baltųjų kraujo ląstelių) suirimą. Limfocitai –imuninės sistemos pamatas. Kai jie žūva, į kraujotaką patenka galingi virškinimo fermentai – uždegimo mediatoriai. Fermentai keliauja po organizmą ir sukelia uždegimines reakcijas silpnose vietose. Tuomet žmogus ir pradeda sirgti lėtinėmis ligomis“, - pridūrė gydytoja J. Tulčina.

J. Tulčina prisiminė kelis neįtikėtinus atvejus, dėl kurių į jos vadovaujamą medicinos centrą kreipėsi žmonės. „Pacientė Vida iš Vilniaus sirgo retos formos alergija. Ji negalėjo žiūrėti į dienos šviesą, o taip pat į geltoną šviesą vakare. Nuolat turėjo vaikščioti su akiniais nuo saulės“, - sako J. Tulčina. Tokia pat liga sirgo ir buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kolio žmona Hannelore. 2011 m. ji dėl sunkios šios alergijos formos savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

„Aktorė Nijolė Narmontaitė mūsų metodikos pagalba atsikratė alergijos šalčiui. Ir tokių laimingų pasveikimo istorijų turime labai daug“, - teigia J. Tulčina.

Pagrindinis alerginių ligų gydymas – alergeno šalinimas ar jo vengimas. Pati svarbiausia profilaktinė priemonė yra vengti maisto, sukeliančio alergiją. Reikėtų nustatyti, kokie produktai sukelia nemalonius simptomus, ir atsisakyti jų maisto racione. Dar vienas gydymo būdas – imunoterapija. Šis gydymo metodas buvo pradėtas taikyti dar XX am. pradžioje. Gydymo metu veikiamos imuninės ląstelės, esančios visame organizme, todėl palengvinami alergijos simptomai, pasireiškiantys per kvėpavimo sistemą, odą ir gleivines. Alergija gydoma, ją sukėlusiu alergenu, pradedant nuo labai mažų dozių leidimo į organizmą.

Visi kalbinti pašnekovai sutaria: nuo alergijos kenčiančių žmonių kasmet vis daugėja. Kauno klinikų pulmonologas – alergologas Admundas Pocius tvirtina: „Alergijos pasireiškimo tendencija ryškiai didėja. To priežastys, mano nuomone, – gyvenimo urbanizacija“. Jam antrino ir „Camelia“ vaistininkė Birutė Turovienė: “Taip, pastebiu didėjančią tendenciją. Žmones vis daugiau veikia įvairūs alergenai. Dėl to į mūsų vaistinę ateina vis daugiau alergija besiskundžiančių žmonių“.

Europoje nuo alerginių ligų kenčia net 35 proc. žmonių. Nors oficialios Lietuvos statistikos nėra, specialistai teigia, jog šie skaičiai mūsų šalyje nėra ženkliai mažesni.

© Paulius Tumosa | 2011.07

MĖGAUTIS SAULE GALI BŪTI PAVOJINGA

Saulė šiltą vasaros dieną gali džiuginti, o kartu ir bausti. Ilgai būnant saulėje oda sausėja, praranda elastingumą bei sensta. Ji gali parausti, patinti, pradėti luptis ar nusėsti pūslelėmis. Tačiau didžiausia grėsmė – rizika susirgti odos vėžiu, kuris kai kuriems net baigiasi mirtimi.

Dažniausiai odos vėžiu serga šviesiaplaukiai šiaurinės Europos gyventojai. Odos vėžys susijęs su ultravioletinėje spinduliuotėje praleisto laiko trukme. Neretai jis būna diagnozuotas žmonėms, perkopusiems 50 metų. Tačiau tai gali būti ilgalaikio buvimo saulėje vaikystėje ir jaunystėje pasekmė. Tėvai savo vaikams turėtų skiepyti įprotį nepiktnaudžiauti saule.

Per pastarąjį dešimtmetį melanomos ir odos vėžio susirgimų atvejų padaugėjo dvigubai. Nepaisant gerėjančių odos vėžio diagnostikos ir gydymo metodų, statistiniai rodikliai rodo, kad kiekvienais metais Lietuvoje susirgimų odos vėžiu padaugėja apie 10 proc. Priežastys gali būti įvairios: klimato atšilimas, žmonės dažniau važiuoja į šiltuosius kraštus ir ilgiau būna saulėje, dažniau nudega, nesisaugo, per dažnai lankosi soliariumuose, atmosfera praleidžia didesnį kiekį kenksmingų saulės spindulių.

Apgamas – tarsi odos vėžio veidrodis. Kada reikėtų susirūpinti apgamais? Kauno klinikų gydytojas dermatovenerologas dr. Raimundas Razukevičius paaiškino: „Jei apgamai yra didesni nei 1 cm, yra asimetriški, nelygių ir netaisyklingų kraštų, keičiasi spalva, storis, juose atsiranda mazgelių ar skirtingos spalvos dėmių, ar dar blogiau - pradeda kraujuoti, tada reikia skubiai apsilankyti pas dermatologą“. Dr. R. Razukevičius pridūrė, kad svarbiausia yra kuo anksčiau nustatyti atsiradusią melanomą. Trečdalis jų per kraują išplinta į vidaus organus.

Svarbiausia, norint saugiai degintis saulėje, – jausti saiką ir naudoti apsaugos priemones. Rekomenduojama kuo mažiau būti saulėje. O būnant šiltuose kraštuose, nereikia į paplūdimį vaikščioti kaip į darbą ir būti jame ištisą dieną. Nuo 10 iki 15 val. būti saulėje nepatartina.

Dr. R. Razukevičius paaiškino, kaip nustatyti, ar saulė yra mažiau kenksminga: „ Jei stovint žmogaus šešėlis trumpesnis už jį, vadinasi, saulė yra aukštai ir jos poveikis labai kenksmingas. Atostogaujant reikia pastoviai ir taisyklingai naudoti apsauginius kremus, išsitepti jais išeinant iš namų. Išsimaudžius vandenyje, jais reikia dar kartą pasitepti, nes po maudymosi susilpnėja poveikis. Taip pat būti paplūdimyje po skėčiu“.

„Pastaruoju metu pasaulyje įdegusi oda tampa nebemadinga, nes žmonės po kelių metų aktyvaus deginimosi saulėje jau pajunta atsiradusias odos problemas: oda sausėja, greičiau senėja, raukšlėjasi, atsiranda strazdanos, pigmentacijos pakitimai, dar vėliau – įvairūs odos ikivėžiniai ir vėžiniai susirgimai. Todėl gražiausia oda – sveika oda“, - pridūrė dr. R. Razukevičius.

Baltijos ir Amerikos klinikos konsultantas med. dr. Saulius Špokevičius džiaugiasi, kad gerėjant diagnostikai, pavyksta vis daugiau žmonių išgelbėti nuo galimų sunkių susirgimų. Jis teigia: „Išoperuojame keletą dešimčių apgamų, iš kurių būna keli piktybiniai arba su ryškesniais nukrypimais nuo normos. Pagerėjus diagnostikai išoperuojame daugiau pirminių stadijų arba tuos apgamus, kurie turi didesnį ar mažesni nukrypimų (atipijos) laipsnį“.

Anot vaistinės „Camelia“, įsikūrusios Palangoje, vaistininko Dainiaus Viederio, lietuvių susidomėjimas apsauga nuo saulės vis didėja. Tačiau jis pastebi, kad pirkėjai labiau žiūri į kainą, o ne į kokybę. D. Viederis teigia: „Žmonės noriai domisi ir konsultuojasi dėl įvairių apsaugos priemonių, nes pasirinkimas tikrai nemažas. Smagu, kad nemažai žmonių atkreipia dėmesį į savo odos apsaugą. Tik vis dar iškyla klausimas, kokia dalis žmonių atlieka realius veiksmus apsaugant savo odą nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio. Nemažai pirmiausiai rūpinasi savo piniginės būkle, o tik po to sveikata“.

Oda nudegimų saulėje nepamiršta. Po stiprių nudegimų, kurių metu atsiranda pūslelės ir didelis skausmas, jau reikėtų kreiptis į gydytoją. Vaistininkas D. Viederis pridūrė, kad norint išvengti nudegimo, reikėtų rinktis tik kokybišką ir dermatologų patikrintą kosmetiką nuo saulės: „Yra buvę atvejų, kai pasirinkus galbūt pigesnę apsaugą, ne iš vaistinės asortimento, užsukę konsultacijos, žmonės skundžiasi odos reakcija į naudotą produktą. Liūdna, bet kol kas dar nemažai žmonių grįžtant iš paplūdimio užsuka į vaistinę priemonių po stipraus nudegimo saulėje. Vis dėlto kasmet mažėja tokių nudegusių žmonių skaičius ir didėja gretos tų, kurie aktyviai saugo savo odą nuo kenksmingo saulės poveikio“.


© 2011.06 | Paulius Tumosa