SUOMIJOS PROFESORIUS LIETUVOS JAUNIMO EMIGRACIJĄ VADINA KONE SVARBIAUSIA ŠALIES PROBLEMA

Statistikos profesorius ir Helsinkio Universiteto Socialinių Mokslų fakulteto dekanas bei K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas Hannu Niemi Lietuvoje pastebi didelius pokyčius. Jis pastebi, kad tarp Lietuvos ir Suomijos, o taip pat ir kitų Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių, mato vis mažesnius skirtumus. Jo teigimu, laikui bėgant jie visai išnyks. Tačiau didele problema H. Niemi laiko Lietuvos jaunimo išvykimą iš šalies mokslo ir darbo vardan.

„Aš labai pamalonintas, kad lietuviai (ir ne tik estai) vertina Šiaurės šalių valdymo modelį. Tikiuosi, kad vertina ne tik dėl aukšto pragyvenimo lygio, bet ir dėl gero vyriausybės valdymo modelio. Mano nuomone, ne tik Lietuvos, bet ir visų kitų iš priespaudos išsilaisvinusių šalių lūkesčiai buvo labai aukšti jau 1990 m. pradžioje. Progresas buvo kur kas lėtesnis nei daugelis žmonių tikėjosi – neabejotinai taip pat dėl fakto, jog tuo pat metu buvo patiriama pasaulinė ekonominė recesija. Europos Sąjunga nebuvo ir nebus pajėgi pasiūlyti pakankamai pagalbos visiems naujiems šios sąjungos nariams. Leiskite man prisiminti, kad suomių valdžios gerovę atstatyti truko daugiau nei 50 metų – tai taip pat buvo pakankamai lėtas procesas“.

„Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1985 m. ir jau tada pastebėjau didelį progresą. Su didžiuliu smalsumu jį stebėjau pakankamai ilgą laiką. Aš jau seniai buvau pastebėjęs, jog Lietuvoje yra itin stiprus bendruomenės jausmas, kuris yra labai vertinamas. Kita vertus, tai yra visiška tiesa, jog darbo kultūra visose socialistinėse šalyse buvo labai skirtinga nei Vakarų šalyse; ir tam pakeisti užtruks šiek tiek daugiau laiko“, – sako Hannu Niemi.

Ar šie pokyčiai gali daryti įtaką geresniam gyvenimui Lietuvoje?

„Spėju, darbo kultūra jau dabar yra labai pasikeitusi. Jūsų kompanijos jau samdo daug jaunų žmonių, kurie atsidavę dirba ilgus metus. Būtina paminėti, kad šiltas bendruomeniškumo jausmas, kuris visuomet buvo jaučiamas Lietuvoje, yra vienas iš svarbiausių faktorių ateičiai“, – teigia Hannu Niemi.

Kokius privalumus turi Suomija lyginant su Lietuva?

„Progresas Lietuvoje buvo labai spartus. Tai reiškia, kad skirtumas tarp Lietuvos ir mano šalies nebuvo ir nėra toks didelis kaip buvo manyta prieš 20 metų. Lietuva, skirtingai nei Suomija, jau keletas metų yra Europos Sąjungos narė, taip pat NATO narė. Bet kokiu atveju, vienas iš pagrindinių skirtumų yra tai, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas įvyko tik prieš dvidešimt metų, kadangi Suomija neprarado savo nepriklausomybės per Antrąjį pasaulinį karą. Pagal Molotovo – Ribentropo paktą, Suomija, kaip ir trys Baltijos šalys, priklausė Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tačiau Suomija, skirtingai nei Lietuva, Latvija ir Estija, nebuvo priėmusi Maskvos ultimatumo leisti įsikurti Raudonajai Armijai šalies teritorijoje. Tai reiškia, kaip mes visi žinome, kad Suomija pasirinko kitą alternatyvą – karą! Todėl mes turėjome daug ilgesnį laikotarpį sukurti modernią pramonės infrastruktūrą, taip pat Šiaurės šalių gerovės valstybę, socialinę apsaugą ir t.t.“.

Kokią Lietuvą mato suomiai?

„Dėl geografinių priežasčių ir ypač dėl fakto, jog estų kalba yra viena iš finougrų kalbos grupių, neturėtų būti stebėtina, kad Suomijoje Estija yra viena iš žinomiausių Baltijos šalių. Tai reiškia, kad dėl daugelio priežasčių Lietuva gali būti labiau pažinta tik ją aplankius. Aš labai laimingas galėdamas pasakyti, jog visi suomiai, aplankę Lietuvą, lieka labai sužavėti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūra yra pakankamai skirtinga nuo to ką mes galime pamatyti Suomijoje. Šiandien Lietuva yra labai plačiai žinoma dėka krepšinio ir teatro. Tokie didūs žmonės, kaip Edmundas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas, yra aplankę Suomiją. Todėl jų vardai ir darbai yra labai puikiai pažįstami suomiams. Be to, Arvydas Sabonis buvo gerai žinomas mūsų krepšinio mėgėjams jau tuo metu, kai jis dar buvo Sovietų Sąjungos krepšinio komandos narys“.

Kaip Jūs įsivaizduojate Lietuvą po 30 metų?

„Sunku atsakyti. Bet kokiu atveju, Lietuva yra dalis Europos. Todėl, bendras progresas (ar jo trūkumas) Europoje turi tiesioginę įtaką ir ekonomikos vystymuisi Lietuvoje. Aš atkreipiau dėmesį jau anksčiau, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Suomijos ir visų kitų Vakarų Europos šalių pamažu pradeda mažėti. Esu įsitikinęs, kad ta pati tendencija išliks ir ateityje. Tačiau turiu atkreipti dėmesį į vieną gana rimtą reiškinį, kuris, yra gerai žinomas visiems lietuviams: Lietuva, šiuo metu, kaip ir daugelis kitų buvusių pereinamojo laikotarpio šalių, patiria didelių ekonominių ir demografinių nuostolių dėl jaunų talentingų žmonių emigracijos. Jie vyksta mokytis ir dirbti į kitas ES šalis. Tai labai rimta Lietuvos problema“.

© Paulius Tumosa 2012.05

AUTOMOBILIŲ PARKAVIMO KIEMUOSE PROBLEMĄ BANDO SPRĘSTI TIK VILNIUS IR PANEVĖŽYS

Regis, tik dvejų didmiesčių savivaldybės pasimokė iš tragiško įvykio Kaune, kuomet kovo mėn. kilus gaisrui daugiabutyje žuvo 1 žmogus, o dar keli buvo sunkiai sužaloti. Tą kartą gelbėtojai ilgokai delsė. Jiems kelią pastojo daugiabučių namų kieme netvarkingai sustatyti automobiliai. Daugelyje kiemų situacija tragiškai bloga. Smarkiai kylant automobilizacijos lygiui, šiuose kiemuose visi norintys statytis automobilius netelpa, todėl daugelis vairuotojų pažeidžia Kelių eismo taisyklės. Mašinos statomos ant vejos, šaligatvių, naktį paliekamos gatvėse, neretai ir stotelėse, prie pat pėsčiųjų perėjų.


Metams bėgant situacija tik blogėja. Tačiau iki šiol nei vieno Lietuvos miesto savivaldybė nesiėmė spręsti problemos. Tiesa, Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius kartą yra siūlęs patiems gyventojams susimokėti už kiemų platinimą.

Situacija keičiasi tik Vilniuje ir Panevėžyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą dėl automobilių stovėjimo vietų plėtros gyvenamuosiuose rajonuose galimybių studijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo.

Konkurso laimėtojas turėtų išanalizuoti esamą automobilių stovėjimą daugiabučių namų kiemuose, atlikti papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo alternatyvų analizę, pasiūlyti naujų antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą gatvėse ir privažiavimuose, naujų antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą gyvenamųjų namų kiemuose, požeminių, daugiaaukščių antžeminių automobilių stovėjimo vietų įrengimą.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė teigia: „Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros, laimėtojas turėtų būti nustatytas iki gegužės mėn. pabaigos. Galimybių studijos parengimo kaina paaiškės pabaigus viešųjų pirkimų procedūras. Galimybių studijos pasiūlytas savivaldybei priimtiniausias automobilių stovėjimo vietų didinimo variantas bus įtrauktas į savivaldybės strateginį planą ir įgyvendinamas kaip ir kitos strateginio plano priemonės“.

Kaunas problemą mato kiek kitaip, o galbūt jos apskritai nepastebi. Miesto mero patarėjas Aurimas J. Ramoška sako: „Kauno miegamuosiuose rajonuose yra pakankamai daug automobilių stovėjimo aikštelių, kur tuščių vietų netrūksta. Problema – kad kone kiekvienas vairuotojas nori automobiliu įvažiuoti į savo laiptinę. Todėl tam skirtomis saugomomis aikštelėmis mažai kas tesinaudoja“.

„Dauguma daugiabučių statyti sovietmečiu ir tuomet buvo visai kitokios parkavimo vietų normos, nei dabar. Norint įrengti dabartinius normatyvus atitinkantį automobilių parkavimo vietų skaičių, ko gero tektų kas antrą daugiabutį nugriauti. Kita vertus, daugiabučių namų bendrijos turi galimybę prasiplėsti aikšteles savo sąskaita. Tereikia susitvarkyti detaliuosius sklypų planus. Kiek namų pasinaudojo tokia galimybe? Vienetai. Nes šaukti, kad yra problema, yra lengviau, nei ją spręsti“.

Aurimas J. Ramoška pažymi, kad po gaisro Baltų pr., kai ugniagesiai negalėjo privažiuoti prie degančio namo, Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai automobilių hidrauliniams keltuvams ir specialiam pripučiamam gelbėjimo čiužiniui pirkti.

„Kada bus keičiama situacija? Kai visi suvoksime, kad kartu su techniniu progresu turi progresuoti ir kiekvieno asmeninis supratimas apie įsipareigojimus sau ir aplinkai“, – retoriškai paaiškino Kauno miesto mero patarėjas.

Uostamiesčio savivaldybė tikina, kad daugiabučių namų kiemuose papildomų parkavimo vietų dar greitai neatsiras. Tam trūksta lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia: „Esant dabartinei ekonominei situacijai, artimiausiu laikų lėšų tam nebus skirta. Siekiant harmoningai vystyti gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalus ir suteikti didesnę laisvę privačiai iniciatyvai buvo nutarta rengti detaliuosius planus nustatant pagrindinius tikslus – planuojamoje teritorijoje suformuoti esamų pastatų sklypų ribas, suformuoti naujus žemės sklypus, bendro naudojimo, visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus, pagerinti susisiekimo infrastruktūrą“.

Šiuo metu Klaipėdoje yra patvirtinti tik trys daugiabučių namų kvartalų detalieji planai – tarp Baltijos pr., Debreceno g. ir Taikos pr., tarp Taikos pr., Kauno g., Šilutės pl. ir Paryžiaus Komunos g. ir tarp Taikos pr., Debreceno g. Šilutės pl. ir Statybininkų pr. Tiesa, rengiami dar penki detalieji planai.

Detaliuoju planu suformuoto sklypo savininkas (valdytojas), vadovaudamasis daugiabučio gyvenamo namo bendrijos įstatais bei Civiliniu kodeksu priėmęs sprendimą įrengti automobilių parkavimo aikštelę, gali kreiptis į vietos savivaldybės administraciją dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų ir prisijungimo sąlygų išdavimo. Juos gavęs turi parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Panevėžys – dar vienas miestas, kuris žvelgia problemai tiesiai į akis. Panevėžio miesto savivaldybė pasinaudos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Panevėžyje bus suformuoti industrinės laisvo planavimo statybos daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos žemėnauda, suskirstant teritoriją atskirais sklypais tokiu būdu, kad būtų sudarytos prielaidos „pilnavertei gyvenamajai aplinkai suformuoti“.

Panevėžio architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis pažymėjo, kad tarp šio planavimo uždavinių yra galimybės ne tik išspręsti automobilių statymo problemą prie daugiabučių namų, bet ir prie esamų ugdymo bei gydymo įstaigų, komercinių statinių. Mieste yra numatyta įrengti daugiau želdynų, suplanuota įrengti trūkstamus inžinerius tinklus.

Šiaulių miesto savivaldybė nenorėjo suteikti informacijos kada bus sprendžiama daugeliui miestiečių aktuali problema. Meras Justinas Sartauskas ir miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis atsiribojo tylos siena.



© Paulius Tumosa
2012.05