VEŽĖJAI PRALAIMI KARĄ SU "DUŠMANAIS"

Lietuvos didmiesčių autobusų ir geležinkelio stočių prieigose vis dar klesti šešėlinė veikla, o nelegalias paslaugas siūlančių „dušmanų neišvaiko“ nei legalių vežėjų samdomi apsaugininkai, nei mokesčių inspektoriai.

Pernai už mokesčių inspekcija surašė tik 81 protokolą nelegaliesm vežėjams, Daugumą – dėl slepiamų mokesčių. Patikrinimų metu nustatyti vos 4 nelegalūs darbo atvejai, kuomet buvo teikiamos paslaugos, neturint licencijos. Šie reidai nedavė itin didelės naudos – stočių prieigose ir toliau girdėti šūksniai su miestų pavadinimais.

Nelegali kelionė mikroautobusu į pasirinktą miestą kainuoja keliais litais mažiau nei važiuojant autobusu ar traukiniu. Apskaitos aparatų, pažymėjimų, verstis keleivių vežimu, vairuotojai neturi, todėl bilietų čia nėra. Įvykus nelaimei draudimo išmokos keleivis taip pat negautų.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis teigė, jog šiais metais VMI surašė pažeidimo protokolus 2 asmenims, kurie nelegaliai vykdė keleivių vežimą iš Joniškio autobusų stoties.

Pagal pasitikėjimo telefonu gautą pranešimą buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas asmeniui, kuris vykdė keleivių vežimą į Norvegiją ir atgal. Po VMI patikrinimo pilietis įregistravo įmonę.

 „Klaipėdos autobusų parko“ eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius guodėsi, kad nelegalus keleivių vežimas tapo masišku reiškiniu.

„Tokie keleivių vežėjai neturi privalomų dokumentų, praktiškai nemoka valstybei mokesčių ir griauna teisėtų vežėjų verslą“, – sakė G. Mockevičius.

G. Mockevičius tvirtino, jog anksčiau mokūs keleiviai buvo gaudomi prie didžiųjų miestų autobusų stočių, bet pastaruoju metu nelegalūs vežėjai nusitaikė į mažesnius miestus bei rajonų centrus.

 „Autobusų parkai priversti samdyti saugos bendroves, kad apsaugotų savo verslą. Mes sąžiningai mokame valstybei mokesčius ir nesuprantame, kodėl iš savo lėšų turime samdyti saugos tarnybas, o įvairios valstybės institucijos, tokios kaip Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija, mokesčių inspekcija, policija, teismai neužkerta kelio šiam reiškiniui“, - piktinosi pašnekovas.

Klaipėdoje prieš trejus metus pastačius naują autobusų stotį, aptvėrus tvora ir pakeitus miesto maršrutų trasą nelegalūs vežėjai buvo priversti išsikraustyti iš autobusų stoties prieigų.
Tačiau dalis nelegalų įsikūrė prie netoliese esančios geležinkelio stoties.

„Dabartinė kova su nelegaliais keleivių vežėjais, tai kova su „vėjo malūnais“. Visi tai mato ir žino, tačiau nieko nedaroma.

Dėl nelegalių vežėjų veiklos teisėti keleivių vežėjai per metus praranda milijonus litų pajamų, atitinkamai ir valstybės biudžetas iš šios sumos negauna mokesčių.

Atėjus naujai valdžiai vis tikimės, kad bus imtasi konkrečių priemonių, kaip kad priimtos sugriežtintos priemonės medžioklėje ir žvejyboje“, – pridūrė G. Mockevičius.

Jam antrino Kauno įmonės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

„Ši tema sena kaip pasaulis. Kauno autobusų stoties prieigose šis reiškinys „Kautros“ pastangomis išgyvendintas maždaug prieš 3-4 metus.

Dabar nelegalus verslas susibūrė stotelėje prie senojo kino teatro „Kaunas“. Tai tiesiog akibrokštas su šešėliu „kovojančiai“ valdžiai.

Viskas akivaizdu, neapmokestinti pinigai, pavojingas ir kelių eismo taisykles pažeidžiantis piliečių vežiojimas ir ukrainietiškas ar serbiškas įvaizdis apie šalį“, – sakė jis.

G. Pakusas mano, kad dar nelegalų verslą dar labiau paskatino taksi verslo liberalizavimas.
Šiandien bet kas bet kokiu automobiliu turi teisę vežti keleivius. Šis taksi  liberalizavimas tik dar labiau paskatino nelegalų keleivių vežimą tarp didžiųjų miestų“, – teigė G. Pakusas.

„Panevėžio autobusų parko“ direktorius Rimantas Petukauskas taip pat teigė, jog kenčia nuo nelegalių keleivių vežėjų: „Per metus sumokame valstybei apie 7 mln. litų mokesčių. Ir mes, kaip viduramžių feodalai, turime samdyti apsaugos įmones, kad saugotų mūsų verslą nuo nelegalų. Tai ne mūsų funkcija, o valstybės“.

Anot jo, kiekviena autobusų stotis bando saugotis nuo „dušmanų“, tačiau valstybė jau daug metų nesugeba apginti legalaus verslo.

Apsaugos darbuotojai taip pat ne visi sugeba išvaikyti nelegalus stočių prieigose. Jie neturi teisės jų suimti, rašyti protokolų ar panaudoti jėgos.

„Žinau atvejų, kai apsauginiai nusivesdavo nelegalų vežėją už kampo ir apspardydavo, bet juk ar tokiais būdais reikia su jais kovoti? Vis dėlto, manau, tai – ne jų problema, o valstybės įmonių, kurios šiuo klausimu yra neįgalios“, – teigė R. Petukauskas.

Jis pripažino, kad kompnaijai teko nutraukti autobusų maršrutus, nes nebeliko keleivių.
„Na, jų buvo, bet veždavo juos „dušmanai“. Mums neapsimokėjo ir nebevežame žmonių ta kryptimi“, – pridūrė R. Petukauskas.

Netoliese Vilniaus autobusų stoties esantis trečiasis miesto policijos komisariato pareigūnai kaltinimus neveiksnumu bando primesti kitoms šalies institucijoms.

„Įgaliojimus kontroliuoti neteisėta bei nelegalia veikla besiverčiančius keleivių vežėjus  turi ne tik policija, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinė kelių transporto inspekcija“, - sakė Vilniaus Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas Darius Rackevičius.

D. Rackevičius atmetė kaltinimus, jog blogai dirba: „Nesutinkame su teiginiu, kad šioje srityje  nesiimama jokių veiksmų, kadangi pagal galimybes Vilniaus apskrities trečiojo policijos komisariato pareigūnai tiek asmeniškai, tiek pasitelkdami kitų policijos skyrių pareigūnus, tiek bendradarbiaudami su valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnais organizuoja tikslines priemones“.

2012 m. Vilniuje buvo organizuotos 5 prevencinės priemonės ir iškeltos 3 administracinės bylos.
Tačiau einant į autobusų stotį augaloti vyrukai ir toliau siūlo keliauti į Kauną, Alytų ar kitą miestą
pigiau.

Įrodyti  nelegalaus keleivių vežimo faktą nėra taip paprasta, keleiviai paprastai atsisako duoti parodymus prieš nelegalų vežėją, kadangi palaiko neteisėta veikla besiverčiančius vežėjus ir mielai naudojasi jų paslaugomis.

Taip pat sunku  įrodyti vežėjo neteisėtą vertimąsi komercine veikla.  Kai kuriais atvejais tokių bylų nagrinėjimas teisme užtrunka iki metų.

Keista, tačiau didžiausią bėdą turinčios sostinės autobusų stoties valdančios keleivių vežimo
kompanijos „Toks“ atstovai su žurnalistais nebuvo labai kalbūs. „Toks“ atstovė Kristina Koroliova
mums tik išvardino 10 institucijų, į kurias buvo kreiptasi pagalbos.

Dabar Vilniaus autobusų stotį saugo apsaugos tarnyba, kuri turėtų vaikyti nelegalius vežėjus. Tačiau apsilankius stoties prieigose buvo matyti kaip bičiuliškai apsaugos darbuotojas kalbasi su vienu iš nelegalių vežėju. O vėliau, paspaudęs šiam ranką, nupėdino tolyn.

Paulius Tumosa | lrytas.lt 2013.03.22

ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA: ASMENINIO GYVENIMO DRAMOS NUALINO DALIOS TEIŠERSKYTĖS KŪNĄ

Rašytoja, begalės dainų autorė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė kitų buvo priversta laikytis savo pirmosios gyvenime dietos. Vaikystėje moteris devynerius metus praleido Sibire. Atšiauriame krašte visiems buvo privaloma natūrali „dieta“. Tūkstančius ši dieta pražudė. Kai kuriems tik dėl Dievo palaimos pavyko ištverti alinantį maisto trūkumą ir atšiaurų tolimosios Rusijos orą.


„Tiesiog nebuvo kito pasirinkimo – duonelės riekė, bulvė, gal pieno šlakelis, kedro riešutai, taigos dosnybės: grybai, uogos... Ten nemačiau nei vieno storulio“, – liūdnai prisimena Dalia Teišerskytė.

D. Teišerskytės tėvai Sibire atsidūrė, kai jai buvo vos treji. Tremtinių likimas iki jos durų atidundėjo po šešerių metų. Mažą mergaitę kartu su dviem broliais ir močiute sovietai ištrėmė į Sibirą 1953 m.

Vežė etapais, per kalėjimus. Išvežė liepos 8 d., o į tremties vietą atvyko tik lapkričio 7 d. Poetė ten gyveno devynerius metus. Beveik ketverius iš jų dirbo taigoje. Taigi, visi tie devyneri metai buvo vientisa dieta, bet Dalią užgrūdino, sustiprino dvasiškai ir fiziškai.

Būdama aštuoniolikos ji grįžo į Lietuvą. Be dviejų brolių, kurie mirė tremty. Mergina pradėjo uoliai mokytis – baigė vakarinę mokyklą ir studijavo Kauno technologijos technikume, o Vilniaus Universitete įgijo žurnalisto specialybę. Dirbo daug kur: spaustuvėje, lektoriume, menininkų namuose ir kitur. Atgavus nepriklausomybę įkūrė žurnalą moterims „Gabija“, vaikų laikraštį „Tukas“, Grožio teatrą, „Modilinos“ mokymo centrą. Buvo aktyvo visuomenininkė. 2000 m. buvo išrinkta į Seimą, kur dirba iki šiol.

2008 m. moteris smarkiai sulieknėjo, prieš tai turėjo antsvorį. Tačiau tam „padėjo“ ne dieta, o tamsus gyvenimo periodas. Tuomet poetė išsiskyrė su savo vyru. Trisdešimt metų trukusi santuoka žlugo. Tai paliko gilius randus moters sieloje. Dalia tuomet sublogo 27 kg. „Tai buvo ne dieta. Deja, tai buvo asmeninio gyvenimo problemos. Buvo labai blogai. Niekam to nelinkiu. Nelinkiu ir laikytis griežtų dietų. Svarbiausia – dvasia. Svoris – kategorija ginčytina“, – tvirtai mintis dėsto Dalia. Ji prisipažįsta, kad svoris augo dėl kelių dalykų – švenčių, susitikimų, minėjimų, kelionių po Lietuvą, kurių metu visada būdavo nuoširdžių vaišių. Neliko laiko nei sportui, nei ilgiems pasivaikščiojimams.

Seimo narė tvirtina, kad niekada nėra bandžiusi drastiškų priemonių antsvoriui numesti. „Jaunystėje patyrusi badą, į maistą žiūriu itin pagarbiai. Man viskas skanu. Ir pati labai mėgstu gaminti. Tik ne sau, – savo artimiesiems, bičiuliams. Man skaniausia valgyti naktį lovoje – skaitant gerą romaną“.

„Didžiausia storulių klaida – tai besaikis vartojimas bet kokio maisto ir nejudrumas. Juk paprastai nutukėliais tampa tinginiukai ir besočiai“, – šypsosi aktyvi visuomenės narė.

Kai D. Teišerskytė turėjo modelių agentūrą, merginos bandydavo tapti „sliekeliais“, bet moteris pagrasindavo, kad išmes iš darbo, jeigu jos nesaugos savo sveikatos, ir viskas susitvarkydavo. Ji tvirtina, kad modelis turi būti „panašus į žmogų, o ne į pakabą“.

Dalia turi labai griežtą nuomonę apie visuomenei prikišamą gražios figūros stereotipą. Ji tvirtina, jog svarbu, kad netektų niekam ir niekada badauti. Svarbiausia, kad moteris nebūtų sekso ar dar kokių užgaidų simbolis, o taptų madona – garbinama dėl motinystės ir gražių darbų, o ne dėl gebėjimo pademonstruoti dirbtines krūtis ar išpūstas lūpas. „Graži figūra – kiekvienos moters, o taip pat ir vyro, svajonė. Bet man gražu – protingas, geras ir talentingas žmogus, sėjantis gėrį ir pažangą. Toks gali būti ir storas, ir plikas, ir kreivakojis!“, – šypsosi moteris.

D. Teišerskytei laikytis dietos buvo sunku. „Sunkiausia buvo pradžia. Net raminamuosius gėriau, nes buvau labai irzli ir pikta – nuolat jutau alkį. O, kai pradėjo tirpti kilogramai, tapo daug paprasčiau“.

Jos dieta buvo tiesiog suvalgomo maisto kiekio ribojimas. O valgė ji viską, kaip ir anksčiau. Tik atsisakė mėsos. Ją ir dabar valgo labai retai. Jei ir valgo, tai tik paukštieną. Dažniausiai – kalakutieną. „Nesveika mityba yra – kai visko daug ir be saiko. Aš nevengiu jokių produktų. Stengiuos laiku pakilti iš užstalės. Tiesa, ne visada pavyksta“.

D. Teišerskytė prisipažįsta, kad jai daug skaniau, kai patiekiamas maistas atrodo estetiškai. Ir pati ji puošia savo patiekalus – lyg paveikslėlius lėkštėje! Tam ji naudoja įvairius žalumynus, gėlių žiedus, net popieriukus su linkėjimais. „Jau dvylika metų dirbu neprognozuojamų dienotvarkių darbovietėje. O dirbančiam žmogui sunkiau laikytis tiek maisto kultūros, tiek dietos. Gerai būtų turėti žmogų, kuris paruoštų sveiką maistą. Arba – daugiau valios. Bet juk taip smagu gyventi, kai skaniai ir sočiai pavalgai!“, – šypsosi D. Teišerskytė.

Seimo narė nėra išranki maistui. Skaniausia jai – duona. „Nieko nėra skanesnio už duoną. Kasdienę. Niekada nenusibostančią. O jau tų skanėstų šiais laikais, ypač chemizuotų, kiek tik nori, todėl svarbu neiti į parduotuvę alkanam“, – teigia Dalia.

„Patiekalus gaminu kūrybiškai, vaikai sako – kuriu kaip eilėraščius. Niekada neišeina taip pat“.

„Labai mėgstu paprastą natūralų kaimišką maistą: sūrius, pieną, košes, naminį sviestą. Patinka ir vištos kepenėlių kepsneliai, abrikosų plovas, tinginio tortas, ir – kava, kava, kava! Gera, brangi, kvapni – su rudu cukrumi ir citrinos griežinėliu!“.

Mėgsta D. Teišerskytė ir lietuvišką virtuvę. „Tik daug kas jos beveik nepažįsta“ , – sako ji. „Matome cepelinus, plokštainį, vėdarus... O yra šimtai receptų sveiko, nuostabaus, natūralaus maisto. Vien tortai iš grikių bei džiovintų vaisių, kepsniai iš pienių žiedų su kvietiniais miltais. Pirštukus apsilaižytumėte! Esu moteris, mėgstanti skaniai pavalgyti gražioje erdvėje, grojant baltu pianinu žilam pianistui“, – šypsosi Dalia.

Skaitytojams D. Teišerskytė rekomenduoja šį receptą:

Vištos kepenėles pamerkti piene, galima šaldytuve palaikyti per naktį. Supjaustyti šiaudeliais baltus svogūnus, apkepti juos svieste trumpai, kad nebūtų minkšti. Po to supjaustyti morkas ritinėliais, apkepinti svieste, taip pat – trumpai, kad nebūtų patižusios. Kepenėles nuplauti, apkepti aliejuje, perpjauti kiekvieną per pusę, dar pakepinti iki rusvumo. Viską sudėti į troškintuvą, pridėti druskos, prieskonių, truputį cinamono, krapų, užpilti grietinėle ir patroškinti. Skaniausia - valgyti su bulvių koše.

- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

- Su šviesios atminties savo tėvu, kurio netekau, kai man buvo pusantrų metų. Visą gyvenimą man jo labai trūko. Norėčiau bent sapne jį matyti, prisiglausti, išbučiuoti jo gerąsias rankas.

Mitybos specialistės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Žmones sutinkame pagal išvaizdą, o išlydime pagal protą, todėl prisižiūrėti ir mylėti save privalome visi. Tokiu būdu aplink kursime harmoniją ir estetiką. Dalia pastebimai išgražėjo ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis ji tai pasiekė. Rezultatai kalba patys už save. Žymios moters atveju dar kartą pasitvirtina teiginys - antsvorį lemia psichologinė būklė, o ne skrandžio šauksmas.

Puikus gyvenimo būdo įprotis neiti į parduotuvę alkanai. Tai turėtų būti pirmutinis dalykas visiems maisto mėgėjams. Būdamas alkanas daugiau įsidėsi, akys raibsta nuo gausos, norisi ir to ir ano…

Jeigu yra didelis poreikis sviestui, galime jį pakeisti sveikesniais pagardais. Galime jį pakeisti “ghi” sviestu (jo galima pasigaminti patiems arba įsigyti sveiko maisto parduotuvėse), o geriausias ir sveikiausias pakaitalas būtų prinokęs, kreminis avokadas. Puikiai tepasi ant duonos. Pridėkite keletą špinatų lapų, pomidoro griežinėlį, štai ir sveikuoliškas sumuštinis.

Taip lietuvių mylima duona nėra pats geriausias pasirinkimas. Kadangi jos valgome gausiai, ją rinkimės atidžiau. Pageidautina, kad ji būtų pagaminta be mielių ir cukraus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokią rasti nelengva. Jeigu nebūna mielių, tai yra cukraus arba atvirkščiai. Jeigu pavyko rasti tobulą kepalą ją reikia padžiovinti porą dienų ant palangės (vieną dieną iš vienos pusės, kitą dieną apversti). Duonai džiūstant pagerėja jos savybės, ji tampa daug lengviau virškinama skrandžiui. Kai šviežia duona patenka į skrandį, ji aplimpa aplink skrandžio sieneles ir tampa sunkiai virškinama.

Padžiūvusi duona yra daug sveikesnė bei skanesnė.

Paulius Tumosa, "Lietuvos Rytas", 2013.03.19 (foto: Lietuvos Ryto)

ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA: ALGIS RAMANAUSKAS - GREITAI NEVALGO KIAULIENOS, NES JI SMIRDI

TV laidų vedėjas, aktorius, politikas Algis Ramanauskas-Greitai daugeliui kelia pasipiktinimą dėl aštrių, tačiau, pripažinkime, dažniausiai teisių, pasisakymų apie vieną ar kitą Lietuvos veikėją ar visuomenės reiškinį. Kartu jis ir peikiamas, ir mylimas. Atrodo, kam gali nepatikti aštrialiežuvis Algis?! Gal net tie, kuriems jis įgėlė, slapčia atleido ir toliau kvatojasi žiūrėdami Algio vedamas laidas žydruosiuose ekranuose ar linksėdami galvą, tarsi pritardami, skaito jo tinklaraštį.

Nesuskaičiuojamas personažų įkūnijimas – pradedant nuo „Radioshow“ Zbignevo, o baigiant... Turbūt baigti skaičiuoti Algio Greitai personažus dar gerokai anksti. Jų bus tikrai ne vienas ir ne du.
O Algis turi ir kitą savo pusę – tai tikroji, asmeninė gyvenimo pusė. Jis yra rimtas politikas, kuris 2006 m. įstojo į Tėvynės sąjungos Vilniaus skyrių.

Po 2010 m. vykusių pirmųjų homoseksualų eitynių Lietuvoje jis sustabdė veiklą partijoje, pasipiktinęs kolegos Kazimiero Uokos elgesiu. Tuomet K. Uoka kartu su kitu politiku Petru Gražuliu nepakluso policininkų nurodymams netrukdyti eitynėms ir bandė kiršinti eitynių priešininkus, atvirai reiškė neapykantą gėjams ir lesbietėms ir kitaip provokavo savo elgesiu. Nuo 2007 m. A. Greitai yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Dar jis turi mylinčią šeimą – išsiskyręs, su drauge jis augina sūnų. Algis su malonumu sukiojasi virtuvėje. Nevengia ir pats pagaminti sau ir šeimai vakarienę. Kaip jis pats sako, nors sukiotis prie puodų jam nėra nemiela, tačiau papildomi kilogramai ant juosmens jau seniai nebeauga. „Buvo etapas, kai maždaug 2000-aisiais staiga buvusios kelnės ūmai tapo per siauros. Tada ėmiau pirkti didesnes, o didesnių jau dešimt metų nereikia“, – sako TV laidų vedėjas ir politikas.

Tačiau dietos jis nesilaikė. „Ne, niekada. Niekad apie tai negalvojau. Mano medžiagų apykaita, ar kaip ji ten, visada buvo energinga“, – paklaustas atsakė A. Ramanauskas-Greitai. Bet vis dėlto jis prioritetą skirtų skaniems, sotiems pietums: „Keli gramai antsvorio ir griežta dieta manęs nedomina.“

„Manau, kad pirmiausia storam žmogui, o aš savęs tokiu tikrai nelaikau, yra nedėkinga medžiagų apykaita, dėl ko žmogus jokiu būdu nėra kaltas. Aišku, būna apkūnių žmonių, kurie tiesiog ryja be saiko, bet ir tokiu atveju negalima sakyti, kad jie patys kalti. Žmogus nori valgyt ir valgo. O tie, kurie verčia savo vaikus valgyti, kai vaikai yra sotūs, nusipelno tėvystės teisių atėmimo“, – griežtai pasisako komikas.

Iš raciono Algis jau senokai išbraukė kiaulieną. Tačiau yra vienas patiekalas iš šios mėsos rūšies, kuriam jis negali atsispirti. Jis pasakoja: „Nevalgau kiaulienos, nes ji smirda ir yra per sūri. Nebent tai būna gerai nuliesinti, acte marinuoti sovietinio tipo šašlykai, kurie, kad ir būdami pasityčiojimu iš tikrų šašlykų, vis dėlto man yra skanūs, ir aš juos mielai suvalgau, kai kas pavaišina.“

A. Greitai teigia, kad nesveika mityba yra individualus reikalas. Kam kažkas sveika, kitam gali būti nesveika. Anot jo, jei vienas „madingai“ nemaišo angliavandenių su baltymais ir yra laimingas, tai kitas visai sveikas ir laimingas yra juos maišydamas. „Aš privengiu to, kas man neskanu“, – trumpai nurėžia jis.

Visuomenininkas mėgsta, tačiau neina iš proto dėl Azijos virtuvės. „Japonuose man patinka tas sojos ir jūrų maisto stebuklas su vasabiu. Paprasta ir labai skanu. Ir miso-siru yra puiki sriuba – beveik iš nieko gaunamas geras rezultatas. Čia kaip minimalistinis džiazas, Miles Davis ar Steely Dan, leisiu sau snobiškai palyginti.“

„Kinuose man patinka tos jų hiperactinės sriubos, klaikaus rūgštumo ir aštrumo, ne be mano pagerinimo. Patinka, kai paprašai jų parinkti tikrai gerą antį, kad būtų mažiau odos ir riebalų. Kad pagamintų ją be jokių saldumų, o paprastai ir aštriai. Bet gink Dieve, negaliu pakęst tų jų saldybių mėsoje!“ – pasakoja Algis.

Kadaise vyras reklamavo vieną picerijos tinklą. A. Greitai atviravo, kad tai nebuvo prieš jo įsitikinimus prasilenkianti reklama. Jis su malonumu sukerta picą. Neatsisako jis ir dešrainių, mėsainių ir kitų vadinamųjų nesveikų maisto produktų. „Tačiau gruzdintų bulvyčių aš nemėgstu, kaip ir nemėgstu to idiotiško sąvokos iškraipymo – „fri“. Jos yra french fries, nors galima paprastai – fries, o lietuviškai galėtų būti fraisai. Bet kadangi mūsų kalbininkai yra nepagydomi idiotai, tai ir turime eilinę blogai nugirstą ir kaimietiškai iškraipytą nesąmonę. Kalbajobus reikia šaudyti, o jų lavonus išvežti gyvuliniais vagonais į Mėnulį“, – savo pagrįstas mintis dėsto Algis.

Mėsos patiekalų Algis negali valgyti su vis populiarėjančiu patiekimu – su saldžiais džemais ar uogiene. „Mėsa – antis ir avis, aštriai, bet kad nenumuštų jų įgimto skonio. Tik apsaugok, Viešpatie, nuo tų močiutės uogienių ant anties krūtinės, ką labai mėgsta perdozuoti kai kurie šefai.“
„Kartais – jautienos steikas, jei jį pagamino tikras specialistas. Aš pats kartais troškinu avį folijoj: nedidelis karštis orkaitėj, pusvalandis. Ant gabalo avienos privarau juodų pipirų, cinamono ir dosniai prišlakstau tabasco padažu. Išeina liesas, skanus ir aviena vis dar dvokiantis ėdalas, kuris man labai patinka.“

„Man patinka kalmarai. Kartą Nidoje valgiau šviežią rūkytą uotą, tai buvau labai nustebintas tokio gero skonio!“

Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?

- Davidu Bowie. Nes jis geriausias. Ne tiek kūryba, kuri man patinka ne visa, kiek kaip asmenybė.

Sveikos mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras:

 Aštrialiežuvis A. Ramanauskas-Greitai pripažįsta, kad savos gamybos maistas yra geriausias pasirinkimas. Tenka sutikti, kad jam tai tikrai padeda išlaikyti laibas kūno formas. Puiku, kad savo sūnų auklėja pagal tinkamą mitybos modelį.

Sovietiniai modeliai: „suvalgyk viską, kas lėkštėje“, „dar vieną šaukštą už mamytę, už tėvelį ir t. t“ - tiesiausias kelias į augančio vaiko nutukimą. Tėvystės teisių tokiems tėveliams atimti nereikėtų, bet į psichologo kabinetą užsukti pageidautina. Populiaru visas bėdas dėl riebalų sankaupų versti medžiagų apykaitai, tačiau tai tik gyvenimo būdo rezultatas.

Tiems, kas dirba sėdimą darbą, reikėtų suvartoti mažiau maisto. Jeigu skrandis ištampytas, norisi daugiau. Bėgant metams matome rezultatus, o jie - ne mūsų naudai. A. Ramanauskas-Greitai teigė, kad klauso savo organizmo. Tai daugelio nutukusių žmonių yda. Jeigu organizmo neklausome, atsiranda rizika nepasisotinti nenorimo maisto. Algio paminėta tradicinė japoniška sriuba puikus pasirinkimas!

Miso sriuba yra vienas iš populiariausių valgių Japonijoje. Šios sriubos gali pasiruošti kiekvienas. Tereikia puode pakaitinti vandenį, įdėti keletą šaukštų miso pastos (miso galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse). Pastai ištirpus pridėti įvairių priedų: supjaustyto kubeliais tofu, jūros dumblių, įvairių daržovių. Pabaigoje pabarstyti smulkintų laiškinių svogūnų. Dėl negirdėto „miso“ pavadinimo nereikėtų baimintis. Tai fermentuotos sojų pupelės, todėl ši sriuba turtinga baltymais. Vis dėlto, norint palaikyti lieknas kūno linijas, Algio mėgstamam aštriam maistui reikėtų duoti riebų pliusą. Aštrus maistas sukelia mažą šoką organizme, tokiu būdu paskatina medžiagų apykaitą. Tiesa, vien tik šiuo būdu lieknėti nepatartina, tačiau kaip pagalbinę priemonę galima įterpti.

Kadangi Algio mitybos racione vyrauja daug mėsos, o vienas mėgstamiausių produktų - kalmarai, patarčiau organizmui daug naudos neatnešančios mėsos „gardumynus“ pakeisti jūrų gėrybėmis.

Paulius Tumosa, "Lietuvos Rytas", 2013.03.14 (foto: Lietuvos Ryto)

„ŽVAIGŽDŽIŲ DIETA“: DŽ. BUTKUTĖ PRAEITYJE BUVO TIES IŠSEKIMO RIBA - SVĖRĖ 45 KG

Lietuvos pop karaliene tituluojama, nuo ankstyvos vaikystės dainuoti pradėjusi dainų autorė ir atlikėja Džordana Butkutė gyvenime patyrė ne vieną sunkų išgyvenimą. Mylimo vyro praradimas, ilgi metai alkoholio liūne ir vaikučio persileidimas. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Džordana nepalūžo. Likimo stumdyta ji atsitiesė ir toliau didžiai iškėlus galvą žengia pirmyn.


Džordana nuo pat mažų dienų norėjo tapti žvaigžde. Iš kartotinės dėžės pasidarius televizorių ji ilgai sėdėdavo ir vesdavo TV laidas, dainuodavo, rengdavo nepakartojamus šou savo įsivaizduojamiems milijoniniams žiūrovams. „Jau vaikystėje supratau, kad būsiu dainininke arba TV laidų vedėja“, – prisimena atlikėja.

Ir jai pavyko! Sudainavus pirmuosiuose mokyklos pasirodymuose ji žengė į „Dainų dainelės“ sceną. Tik ten ji liko pašiepta. Jai buvo pasakyta, kad su tokiu balsu ji tiesiog negali dainuoti. Bet tai Džordaną tik dar labiau pastūmėjo siekti savo svajonės. Šlovės metai prasidėjo merginai prisijungus prie grupės „Neringa“. Vėliau Džordana Butkutė tapo tokia sėkminga dainininke, kad pradėjo dainuoti solo. Lietuviškąja Madonna vadinama Džordana Butkutė scenoje išsilaikė ne ką trumpiau nei pasaulio pop karalienė.

Dabar Lietuvos pop atlikėja gyvena Kaune, kartu su savo gyvenimo draugu ir vadybininku Elegijumi. Ji jį vadina tuo vieninteliu jos gyvenime. Jie tokie panašūs, kad net mitybos įpročių nei vienas neturėjo keisti apsigyvenus kartu.

Pati Džordana tikina, kad dietų laikytis jai niekada nebuvo poreikio. Ji dėkoja savo genams: „Mano tėvelis buvo smulkus, žemas, vikrus, kaip ir aš. Net kalbos manieros mūsų panašios“.

Džordanai dietas atstoja intensyvūs koncertiniai turai ir taip vadinamos parduotos vasaros, kuomet šiltais vakarais turėdavai rengti koncertus. „Prieš kelerius metus nuolat koncertuodavau pajūryje. Mane sekė nuolatinė įtampa, tuomet dar vartojau alkoholį, per dieną suvalgydavau vos mažą porciją šaltibarščių. Ir taip nuolatos. Tada svėriau vos 45 kg. Atsidūriau ligoninėje dėl išsekimo. Vos neišsivystė mažakraujystė. Nieko nevalgydavau, strikinėdavau ant scenos, dideli karščiai ir brendis. To ir reikėjo tikėtis. Gydytojai rekomendavo nutraukti veiklą ir atsigauti“.

Alkoholis Džordanos gyvenime ilgą laiką buvo geriausias draugas. Alkoholį ji vartojo kaip vandenį. „Tuomet aš supratau, kad jau nebegalėsiu taip gerti, kad kitą dieną nebūtų bloga“, – tamsųjį periodą prisimena dainininkė.

Su blaiviu draugu gyvenanti Džordana jautėsi nepatogiai, suprasdama, kaip jis kenčia matydama savo draugę nuolatos apsvaigusią. Elegijus pats buvęs alkoholikas sėkmingai gydėsi nuo alkoholizmo su „Minesotos“ programa. Kaip ir daugelis pasaulio garsenybių, Džordana Butkutė taip pat pasiryžo kovoti su šia liga. Ji prisijungė prie „Minesotos“ programos ir sėkmingai ją baigė.

„Vieną rytą pabudau ir supratau, jog daugiau taip nebegaliu. Nebuvo įvykio, po kurio privalėjau mesti gerti. Tiesiog vieną dieną dievulis apšvietė mano galvą. Dabar man alkoholis netgi atgrasus. Prisimenu, kažkada kompanijoje pauosčiau brendžio, tai net nupurtė“, – pasakoja atlikėja.

Po bridimo iš alkoholio liūno pasikeitė ir dainininkės kūno linijos. Buvo mažiau darbo, mažiau judėjimo. Namuose tik įjungtas televizorius ir mezginys rankose. Kilogramai pradėjo kauptis ant Džordanos kūno. Tą pastebėjo ir aplinkiniai, ir žiniasklaida, kuri nuolat trimitavo, kad dainininkė laukiasi. „Tingėdavau net šuniuką išvesti. Valgydavau riešutus, šokoladą. Nebuvo jokio judesio, streso, tai ir priaugau 10 kg. Valgydavau be perstojo. Svėriau 60 kg – man, mažai tai jau daug. Mano vietoje kitas svertų 120 kg. Galiu dėkoti tik savo genams“, – tvirtina atlikėja.

„Niekada aktyviai ir nesportavau. Turėjau namuose daug treniruoklių, bet juos atidaviau mamai, broliui. Neturiu nei noro, nei laiko sportui. Tik rytais trumpą mankštelę padarau, pakilnoju hanteliukus ir į dušą. Vėliau laukia įtemptas darbas ir vėl mano draugas stresas, nuolatinės kelionės, koncertai. Man didžiausia treniruotė ant scenos – lieku visa išgręžta“.

„Dar ir dabar pas mane nėra numatyto laiko valgymui. Mėgstu lįsti į šaldytuvą ir naktį. Mano pusryčiai būna 14 val., kai atsikeliu. Renkuosi jogurtą, bananą. Bet griežtai kasdien – litrą vandens ir greipfrutų sulčių – jos mano mėgstamiausios. Pietums mėgstu užkąsti rimčiau. Bet neturiu laiko gamintis maistą pati. Dažniausiai tai greita užkanda – dešrelės, bulvytės fri ir pan. Vakarienės pas mus su Elegijumi nebūna. Renkamės naktipiečius. Į lovą atsinešame dvi porcijas ledų su razinomis, kremų su uogiene ir svarbiausia – nepamirštu vandens ir greipfrutų sulčių – be jų nė žingsnio. Greipfrutų vaisių nemėgstu, tačiau gydytojai rekomendavo gerti jų sultis, kurias aš dievinu! Stresas ir alkoholis pažeidė mano kasą, todėl šios sultys man tikrai padeda jaustis gerai. O gastritą juk turime visi“.

„Užkandžiauju nuolat. Dievinu šaltibarščius. Vasarą valgau juos kone ne kas pusvalandį“, – šypsosi dainininkė.

Džordaną Butkutę anksčiau sunku būdavo pastebėti be guminukų rankose. „Kiti mėgsta saulėgrąžas, o aš renkuosi guminukus pakramsnojimui. Visą pasaulį išvažiavau, daugybę guminukų išragavau, bet ne visur guminukai skanūs. O dabar jau vis rečiau juos valgau“, – apie meilę guminukams pasakoja atlikėja.

Dainininkė teigia, kad dažniausiai patys žmonės kalti dėl jų antsvorio. Nors kai kada tobulos figūros neleidžia turėti sveikatos sutrikimai. „Kartais žmonės pajuokauja, jog nuo 6 val. vakaro jie nevalgo, o pradeda 10 val. priešnakt. Aš galvoju, kad tai ir yra tie storuliai, kurie bėga į šaldytuvą pripildyti savo skrandį. Kad sotūs miegotų“.

„Pas vienus yra sutrikusi maisto apykaita, tačiau kiti valgo labai daug ir dėl to atrodo stori, nors galėtų mėgautis nepriekaištingomis kūno linijomis. Be perstojo valgo bandeles su marmeladu, tiesiog kapoja mėsainius, bulvių traškučius. Tai yra apsileidimas. Ypač dažnai matau, kad taip elgiasi jaunos panelės. Tačiau kartais suaugusios moterys renkasi ką valgo, bet joms vistiek neišeina numesti svorį. Tuomet kaltinčiau organizmo sutrikimus, blogą medžiagų apykaitą. Persivalgymas yra nuodėmė. Tačiau manau tokią nuodėmę padarome visi. Bet vieni tai daro retai, o kiti – kasdien“.

Džordana Butkutė neabejotinai rinktųsi dietą, o ne beribį sotų gyvenimą, jei pradėtų riebalai kauptis ant kūno. Kažkada ji pati bandė sveikai maitintis. Ji pasakoja: „Penkias dienas valgiau tik vištienos krūtinėlę, kitas penkias dienas – tik obuolius, o dar penkias dienas – tik ryžius. Iškenčiau tik iki obuolių, nes labai nemėgstu obuolių. Nuo ryžių man užsikemša pilvas. O vištieną mėgstu. Tai tiek ir laikiausi tos dietos“.

„Valgau ir kiaulieną bei jautieną. Bet laiko gaminti neturiu. Perku jau paruoštus produktus. Privengiu riebių maisto produktų. Man negalima cepelinų, vėdarų, tačiau aš labai mėgstu juos. Netgi vertinu lietuvių virtuvę. Kur bebūčiau – ar Amerikoje, ar Anglijoje – aš skubu į lietuvišką restoraną ar parduotuvę, kad užsisakyčiau ar nusipirkčiau tradicinių lietuviškų valgių“.

Kai Džordana buvo maža mergaitė, nuolat gaudavo barti nuo mamos, kai naktį atsikeldavo ir su savo maža savo rankele iš puodo traukdavo didžiulius cepelinus. Juos šaltus, varvančius nešdavosi į lovą.

„Negaliu valgyti rūkytų produktų. Pas mane šaldytuve nėra dešros. Kartais mano draugas parsineša dešros gabalėlį ir taip užsinoriu, kad kartais neiškenčiu ir paragauju“, – ilgesingai apie dešrą kalba atlikėja.

Džordana Butkutė negeria kavos, juodos arbatos, gazuotų gėrimų. „Noriu kolos, bet negaliu. Organizmas netoleruoja ir pieno. Tačiau kitus pieno produktus galiu vartoti – labai mėgstu kefyrą, sūrelius, jogurtą“, – sako ji.

„Šaldytuvas pas mus visada pilnas. Tačiau kartais nepavalgome visą dieną, nes nuolat skubi, leki. Nusigriebi kokį bananą ir jis tampa visos dienos valgiu“.

Džordanai Butkutei lengva laikytis tokių savo neįprastų mitybos įpročių. Gal todėl, kad jos gyvenimo draugas yra pasirinkęs labai panašų būdą maitintis. „Elegijus nėra labai valgus. Valgo panašiai kaip aš – viską kas papuola. Neišrankus, ką padarysi tą ir valgys, niekada nebumba. Jei nepadarau valgyt, tai pats susiranda ką užkąsti. Kartais pati įkyriai klausiu, ką paruošti. Tik po ilgų įkalbinėjimų jis sutinka, kad padaryčiau jam kažką skanaus“, – atvirauja dainininkė.



SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:

Paimkime stiklinį indą. Truputį įpilame vandens, pusę indelio grietinės. Supilame truputį druskos, pipirų, kario. Supjaustome kubeliais žalią vištieną. Ir mikrobangų krosnelėje aukštoje temperatūroje 30 min. ją troškiname. Vištiena tampa labai skani ir sultinga. Paprasta, nekaloringa ir skanu. O be to, sveika!


SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?

Vienareikšmiškai su Madonna. Būtų įdomu ir su daugeliu kitų, tačiau į galvą pirmuoju numeriu peršasi tik Madonna.


Dietologės Vaidos Samsonaitės komentaras:

Džordana turi likimo dovaną – smulkius kaulus ir judrų gyvenimo būdą. Šių faktorių pavydi ne viena Lietuvos ponia. Vienos tingi, o kitas gyvenimas pasodina 8 valandoms ant kėdės. Dž. Butkutei pasisekė, kad vaikystėje gaudavo barti nuo mamos už cepelinų nugvelbimą iš puodo. Tokiu būdu susiformavo negatyvi emocija, o nuo jų žmonės bėga.

Sveikintina, kad dainininkė persivalgymą laiko nuodėme, taip ir yra. Į savo kūną privalome žiūrėti kaip į šventovę, vertinti ir mylėti. Daugelis psichologų patvirtintų, jog persivalgymu dažniausiai slopinamas psichologinis diskomfortas. Pašaliname momentinį nepatogumą ar blogą nuotaiką. Tai tik įrodo, kad stresą ir įtampą patiriame kiekvieną dieną.

Dainininkės interviu dažnai minima vištiena. Norėčiau rekomenduoti atrasti naujus skonius ir kvapus. Nepatingėti įtraukti į mitybą mungo pupelių (lengviau virškinamos nei įprastinės), žirnių, lęšių. Tereikia iš vakaro užmerkti, ryte galima pagardinti patiekalus ar kramsnoti kaip užkandį. Dėl pieno mano nuomonė yra kategoriška. Jis suaugusiam organizmui nereikalingas.

Mėgstamas kefyras geresnis pasirinkimas. Vis dėlto apie varškės sūrelius gerų žodžių nepasakysiu. Parduotuvėse parduodami sūreliai yra prikimšti cukraus, glazūruojami netikru šokoladu. Atidžiau pažvelgus į vos įskaitomu šriftu pateiktą etiketę pamatysime, kad beveik 30 proc. sūrelio sudaro riebalai. Rinkimės pakaitalą: saldžią varškę arba įprastą varškę saldinkime patys.

Dainininkės mėgstami „naktipietiniai“ ledai galėtų būti pakeisti mano mėgstamiausiais bananų ledais (šaldyti bananai kartu su šaldytomis braškėmis susmulkinamos iki ledų konsistencijos smulkintuvu), taip pat pagardinu razinomis. Nuostabu! Galima pasigardžiuoti didesne porcija, figūra nenukentės.

Visa tai bus nauja, skanu. O kartu organizmas gaus ir pasisavins vertingas medžiagas. Finale gausime daugiau energijos ir geros nuotaikos efektingiems Džordanos pasirodymams. Linkiu sėkmės!



Paulius Tumosa, "Lietuvos Rytas", 2013.03.11 (foto: Lietuvos Ryto)

EGLĖ ŠPOKAITĖ: DIETOS IR MITYBOS ĮPROČIAI

Vienos garsiausių Lietuvos balerinų Eglės Špokaitės kelio pradžia buvo nelengva. Jos tėvai inžinieriai ne itin norėjo, kad jų antrasis vaikas šoktų baletą. Eglė tikina, kad reikėjo ilgai įtikinėti tėvus, kad šie sutiktų leisti ją į baleto mokyklą. Tiesa, prisipažįsta E. Špokaitė, kad jos mama iki šiol mano, kad ji pasirinko per sunkų kelią.

Tačiau jos apsisprendimas ir mokymasis Vilniaus baleto mokykloje davė vaisių. Baigusi ją 1989 m. Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto teatre tapo balerina. Po penkerių metų ji pasiekė pirmosios pergalės Tarptautiniame baleto konkurse Rusijoje, po metų laimėjo tą patį konkursą Suomijoje, dar po metų – Japonijoje. Tais pačiais, 1996 m. E. Špokaitė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ir jai buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Taip pat sekė kiti ne ką mažiau svarbūs baleto apdovanojimai.

Šiuo metu E. Špokaitė kartu su sportinių šokių atstove, mokytoja Kristina Sliesoraitiene turi savo mokyklą, moko kitus šokti baletą. „Šiuolaikinio baleto perdavimo principas yra visiškai kitoks nei buvo XVIII – XIX amžiuje. Kūnu tu gali perteikti daugiau nei tik jausmus. Šokdama aš perteikiu savo pasaulėjautą, filosofinius dalykus, ilgalaikę būseną, apie kuriuos vien žodžiais kalbėtum visą gyvenimą“, – mintimis dalijasi Eglė.

Ji pastebi, kad bet kokia profesija, taip pat ir balerinos, yra tik maža gyvenimo dalelytė, kuri tikrai nėra pati svarbiausia. „Iš šono mums gali atrodyti, kad darbas yra didelė ir labai svarbi gyvenimo dalis, tačiau, patikėkite, taip tikrai nėra“.

Eglė prisimena, kad baleto repeticijos būdavo alinančios. Kartais jos trukdavo beveik pusę paros. Tačiau ji tikina, kad tokį darbą ir gyvenimo būdą su kaupu kompensuoja kūrybinis džiaugsmas, kuris yra tikras gyvenimo varikliukas. Grįžus po repeticijų nebeužtekdavo jėgų tvarkytis namų ar gamintis valgyti. Gal todėl baleto primadona didelė kulinarė ir nėra, tačiau jos lietuviškų bulvinių blynų kvapas pakeri visas aplinkines gatves Bostone!

„Senelis mane išmokė kepti kelis labai skanius dzūkiškus patiekalus. Visada su džiaugsmu priimu kvietimą į lietuviškų patiekalų vakarienę. Be abejonės, tai labai sotus maistas, bet yra išimčių. Žiūrint kur valgai“, – pasakoja Amerikoje gyvenanti balerina.

Be lietuviškų gėrybių Eglė renkasi ir jūros gėrybes. Labiausiai ji vertina austres su šampano taure. Jai tai – neapsakomas malonumas. „Bostonas yra ta vieta, kur tikrai galima daryti atradimus šioje srityje. Receptu pasidalinti kol kas negaliu, dar tik mokausi“, – šypsosi E. Špokaitė.

Eglė prisimena, kad būdama 16-17 metų ji bandė laikytis dietos. Tačiau sėkminga dieta to nepavadinsi. „Rimtas dėmesys profesijai reikalavo dietos. Buvo be galo sunku ir be jokio didesnio rezultato. Tuomet supratau, kad svorio metimas – tai tik problema, kurios galima išvengti. Tereikia peržvelgti savo mitybos įpročius ir gyvenimo būdą“, – tikina baleto šokėja.

„Tas amžius buvo labai pavojingas svoriui mesti. Metus dietas labiausiai man padėjo fizinis krūvis. Be gyvenimo būdo pakeitimo dietos nepadeda“, – nuomone dalinasi Eglė. Ji sako, kad ir jokių drastiškų priemonių niekada neprireikė reguliuojant savo kūno svorį ir linijas. „Mano profesija man padėdavo. Dabar padeda įpročiai. Mano beveik kiekviena diena yra fiziškai intensyvi. Man tai patinka. Ir tai tikrai ne dėl gražios figūros siekimo“.

Apkūnus žmogus neturėtų laikytis dietų. Yra dvi pagrindinės klaidos, įtakojančios svorio augimą. Ir Eglė juos įvardija: „Sustojimas. Sustojimas judėti. Sustojimas gyventi. Tai pats baisiausias dalykas, kuris įtakoja spartų antsvorio augimą. Besaikis valgymas ne dėl sotumo, bet dėl įpročio valgyti daug“. Valgyti tik dėl sotumo jausmo Eglei nepatinka ir, kaip ji sako, to jai nereikia. Ji įpratusi prie labai nedidelio maisto kiekio.

„Mažiau valgant atsiranda daug daugiau energijos judėti, o ilgas virškinimas tai slopina. Daug pavalgius didelė dalis energijos metama virškinimui. Tuomet žmogus apsunksta, sulėtėja. Valgant mažai, skaniai, sveikai energijos gyventi stipriai padaugėja“, – pridūrė E. Špokaitė.

Po kultinio filmo „Juodoji gulbė“ („Black Swan“) apie nelaimingą baleto šokėjos gyvenimo baigtį daugeliui gali pasirodyti, kad anoreksija, bulimija yra dažna problema pasitaikanti baleto pasaulyje. Tačiau Eglė pataria per daug netikėti šiame filme rodomais stereotipais. Ji tikina, kad pati niekada nesirgo šiomis ligomis ir net neturi pažįstamų, kurie sirgtų šiais psichikos sutrikimais. „Tiesiogiai man niekada neteko bendrauti su anoreksija sergančiu žmogumi. Mačiau tik iš toli ar skaičiau apie tai. Aš visada buvau mėgėja skaniai pavalgyti, niekada nesu atsisakius vienokių ar kitokių gardžių produktų ar patiekalų“, – sako balerina.

„Šiltą maistą valgau vieną arba du kartus per dieną. Tarp tokio maisto užkandžiauju su saiku. Laikausi taisyklės, išmoktos jaunystėje, kuri pasiteisino su kaupu. Para dalinasi į tris dalis: pirmoji – valymasis. Tuomet valgau truputį daržovių arba vaisių, geriu daug skysčių. Antra dalins – maitinimasis. Tuomet valgau, ką panorėjusi. Ir trečioji, ne ką mažiau svarbi – poilsis nuo maisto“, – savo taisyklę aiškina E. Špokaitė, kuri jai padeda išlaikyti gražų kūną ir gerai jaustis. Ji stengiasi niekada neardyti šios tvarkos.

Maisto kultūra, geras maistas – dideli Eglės gyvenimo džiaugsmai. Ji prasitarė, kad labai mėgsta valgyti geruose restoranuose, bandyti naujus, ypač egzotiškus patiekalus. Bet labiausiai jai patinka patiekalai, kurių porcijos yra ypatingai mažos, taip vadinamieji gurmaniški patiekalai.

Eglė negali įsivaizduoti savo gyvenimo be japonų, prancūzų ir italų virtuvių. Šios virtuvės ją tiesiog pakeri. Ji labai mėgsta gurkšnoti gerą vyną. Stipresnio alkoholio Eglė privengia dėl didelio kalorijų kiekio, tačiau visiškai neatsisako. „Labai mėgstu žuvį. Valgau daug salotų ir kitų žalumynų. Mano didelė svajonė – išmokti gaminti gurmaniškus patiekalus“.

„Gyvenu, kad gyventi džiaugsmingai, o valgymas – vienas iš gyvenimo džiaugsmų“, – šypsosi Eglė.